Bioįvairovė – kaip šventa karvė

Pažėrė kaltinimų

„Iškirsti ąžuolai iš sėklinio ąžuolų medyno – tokių rietuvių yra ne viena, bent kelios. Ąžuolai yra sveikut sveikutėliai, pakankamai seni, jau daugiau nei 150 metų. Sengirėse mes tokių ąžuolų turime mažai“, – per LRT televiziją pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius dr. Žydrūnas Preikša. Anot jo, šalia ąžuolų sukrautos juodalksnių, drebulių, skroblų rietuvės.

Biomedicinos mokslų daktaras negalėjo atsistebėti tuo, kas įvyko – esą sengirėje, „Natura 2000“ teritorijoje, kertinėje miško buveinėje, buvo iškirsta apie 2 ha brandaus miško. „Įvykdytas praktiškai plynas kirtimas. Pats vertingiausias gamtiniu požiūriu miško sklypas kompleksinei biologinei įvairovei saugoti, įvairioms rūšims – tiek paukščiams, tiek grybams, tiek kerpėms, tiek samanoms, tiek įvairiems vabzdžiams“, – viešai aiškino Ž. Preikša. Jo teigimu, pasikeitus šviesos režimui, išnyks biologinė įvairovė, o ąžuoliukus esą teks ir atsodinti, nes čia sudygusieji ne visi užaugs.

„Ateitis yra sėklinėse plantacijose užaugintos sėklos, o čia pažiūrėjus į perspektyvą per 40–50 m., mes naujo neužauginsime. Tie jauni medeliai, ąžuoliukai gilių nesubrandins“, – Nacionaliniam transliuotojui tvirtino ir VDU profesorius, akademikas Gediminas Brazaitis.

„Lietuva jau turi pora bylų iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) dėl nepakankamo „Natura 2000“ teritorijų įgyvendinimo, nepakankamo gamtinių vertybių išsaugojimo. Šitos bylos nevykdymas gresia Lietuvai milijoninėmis baudomis, o mes sau galime leisti paimti ir iškirsti sengirę“, – televizijos žiūrovams rėžė nendrinukių projektais išgarsėjęs Baltijos aplinkos forumo (BAF) direktorius Žymantas Morkvėnas.

Sukūrė laukymę

VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius, kalbėdamas su „Ūkininko patarėjo“ redakcija, stebėjosi, kodėl aplinkosaugos veikėjai viešai aiškina, kad teritorija, kurioje yra didžiausias ąžuolų genetinio fondo saugojimui skirtas plotas, priskiriama kertinei miško buveinei, kai iš tiesų taip nėra. Net ir „Natura 2000“ reikalavimai tokioms teritorijoms nėra taikomi. „Jei į „Natura 2000“ teritorijas pakliūva genetiniai miško medžių plotai, tai šiems plotams nėra taikomi buveinių reikalavimai. Anksčiau buvo laikomasi nuostatos, kad tokių plotų iš viso nereikėtų įtraukti į „Natura 2000“ teritorijas, tačiau tokiu atveju šiose teritorijose būtų labai daug įvairių „lopų“, todėl dabar šie plotai nėra išskiriami iš „Natura 2000“ teritorijų, bet jiems nėra taikomi buveinių reikalavimai“, – aiškino D. Raudonius.

Pasak jo, realiai iškirstos laukymės vietoje nebuvo jokio ąžuolyno, tik drebulynas. Augo tik pavieniai seni, perbrendę ąžuolai. Pagal reikalavimus sėkliniuose miško plotuose turi augti įvairaus amžiaus medžiai. Tik tuomet gali vykti natūralus medžių kartų atsinaujinimas. Tad buvo nutarta iškirsti drebulyną ir palikti augti natūraliai užsisėjusius jaunus ąžuoliukus. Taip pat buvo iškirsti ir sėkliniame plote augę kiti medžiai – liepos, juodalksniai. „Reikėjo palikti senuosius ąžuolus su aplink juos augančiais jaunais ąžuoliukais. Tai ir buvo padaryta. Iš viso beveik 2 ha buvo palikti 98 medžiai, tarp kurių – 70 ąžuolų“, – tvirtino VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas. Anot jo, Balbieriškio miške esantis ąžuolų sėklinis plotas yra stambiausias, užimantis apie 119 ha ir, svarbiausia, augantis natūraliai. Iš viso Lietuvoje yra 22 ąžuolų sėklinės plantacijos, o jų plotas – 360 ha. Plotai, kurie galėtų tapti sėklinėmis plantacijomis, buvo pasirenkami vertinant, ar ąžuolai juose auga natūraliai, ar yra pasodinti, nes buvo siekiama, kad tai būtų natūralios kilmės seniai augantis ąžuolynas. Mat tik taip galima išsaugoti genetinę įvairovę.

„Sėklinių plotų išsaugojimo ir naudojimo priemones numato VMT specialistai, pasikonsultavę su vietiniais miškininkais, kurie gerai žino vietines sąlygas. Specialistų surašyta pažyma, kurioje yra nurodoma, ką ir kaip ketinama daryti, yra derinama su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir atliekamas rizikos vertinimas. Taip buvo daryta ir šiuo atveju. Buvo nustatyta, kad rizika yra menka ir net poveikis aplinkai nebuvo atliekamas. Numatytos taikyti priemonės būna viešai skelbiamos, nes jos – sudedamoji miškotvarkos projekto dalis. O miškotvarkos projektas būna viešai pristatomas visuomenei, kuri gali su juo susipažinti ir pateikti savo siūlymus. Tad niekas nieko nedaro paslapčia, vienašališkai“, – ŪP tvirtino D. Raudonius. 

Turi savo tiesą

Tačiau VDU lektorius dr. Ž. Preikša redakcijai aiškino, kad miškininkų kaltinimai meluojant yra niekuo nepagrįsti. „Visas Balbieriškio miškas yra priskirtas „Natura 2000“ teritorijai, kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija. Taip pat yra ir buveinių apsaugai svarbi teritorija, skirta buveinėms saugoti. Ypač europinės svarbos skroblynams. Jie buvo inventorizuoti 2013–2014 m. Bet kažkodėl teritorija, kurią užima sėklinis medynas, nebuvo įtraukta į duomenis, kaip saugoma ir turinti vertę buveinė. Dabar iškirsta 2 ha teritorija galbūt jau ir nėra priskiriama kertinei miško buveinei, nes VMT turi teisę statusą keisti, nes valdo duomenis. Tačiau pagal mano turimus ankstesnių metų duomenis, ten pažymėta kaip kertinė miško buveinė, kaip plačialapiai ir mišrieji miškai. Tad kertinė buveinė negali nei iš šio, nei iš to dingti“, – aiškino Ž. Preikša. Anot jo, neaišku, kodėl siekiama sėklinius medynus padaryti „aukščiau visko“ – jei sėklinis medynas, tai ir rūpintis tik juo.

ŪP kalbintas akademikas G. Brazaitis teigė esąs įsitikinęs, kad vis tik Lietuvos miškų sėklininkystės ateitis slypi dirbtinėse sėklinėse plantacijose. Ten sodinamos pačios geriausios, atrinktos sėklos ir iš jų išauginami medžiai. Nes tik taip esą galima gauti pačius našiausius medynus. „Vieną kartą sėklas atrinkus, naudojant sėklinės plantacijos sodmenis, užauginamos medienos tūris gali padidėti 10–15 proc. Balbieriškio atveju, kol iš beaugančių savaiminių sėjinukų užaugs medžiai ir subrandins sėklas, praeis kelios dešimtys metų. O pagal sėklininkystės planus, per tą laiką ąžuolų sėjinukų bus daug užauginta ir sėklinėse plantacijose. O pats dabartinis medynas nėra kažkuo genetiškai vertingas“, – tvirtino G. Brazaitis.

BAF direktorius Ž. Morkvėnas redakcijai aiškino prisilaikąs nuomonės, kad Balbieriškio miškas, o ypač ąžuolynas, kurio nedidelė dalis tvarkyta, turėtų būti priskirtas sengirei, nes ten augo medžiai, kuriems jau gal net daugiau kaip 150 m. „Mes ten lankėmės ir įsitikinome, kad yra daug negyvos medienos, o tai itin svarbu vertinant mišką. Todėl tai buvo labai vertingas miškas biologinės įvairovės požiūriu“, – tvirtino Ž. Morkvėnas. Jo teigimu, nėra teisinga priešinti rūpestį miško biologine įvairove su siekiu išsaugoti lietuviškų ąžuolų genetinį fondą. Esą Balbieriškio miške yra ąžuolų sėklinis medynas ir naujai išdygusius ąžuoliukus vargu ar galima priskirti ąžuolų genetiniam fondui. „Manau, kad didžiausia problema – kaip sėkliniai ar genetiniai medynai yra saugojami“, – tikino BAF direktorius.

Nemato nieko blogo

„Sėklinis medynas neturi sengirės ir kertinės miško buveinės statuso. Šio sėklinio medyno teritorija, kaip oficialiai sėklų ruošai skirtas objektas, negali turėti kelių skirtingų tvarkymo ir apsaugos režimų. Nors šis sėklinis medynas, kaip ir daugelis kitų tokį pat statusą turinčių objektų, patenka į „Natura 2000“ teritorijos ribas, tačiau, steigiant „Natura 2000“ teritoriją, gamtinių vertybių tikslai sėklinės miško bazės objektų teritorijose nenustatomi. Tai daroma dėl to, kad sėklinės miško bazės objektų tvarkymo priemonės ir „Natura 2000“ teritorijose yra skirtingos“, – ŪP patvirtino ir Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė.

Anot jos, neteisūs aplinkosaugos aktyvistai, tikindami, kad miškų atkūrimui turi būti naudojamos tik dirbtinių sėklinių plantacijų sėklos. Mat Lietuva, kaip ir daugelis šalių, miškams atkurti naudoja sėklinę medžiagą ir iš natūralių medynų, nes dirbtiniu būdu atkuriami ne tik ūkiniai, bet ir apsauginiai bei kiti miškai, esantys saugomose teritorijose. Be to, šio sėklinio medyno, kaip objekto, skirto sėklų ruošai, paskirtis ir statusas įteisintas ne tik Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje, bet ir Europos miško dauginamosios medžiagos informacinėje sistemoje FOREMATIS. Todėl ir ESTT esančios bylos Lietuvai dėl nepakankamo „Natura 2000“ teritorijų įgyvendinimo ir nepakankamo gamtinių vertybių išsaugojimo vargu ar su Balbieriškio ąžuolų genetinio fondo saugojimu yra kaip nors susijusios.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. Marius Aleinikovas ŪP taip pat aiškino, kad jei miško plotas, kuriame buvo iškirsti senieji medžiai, iš tikrųjų yra skirtas ąžuolų genetiniam fondui išsaugoti, tai prioritetu turi būti sąlygos išlaikyti genetinį fondą. Juolab kad tam sklypas ir yra skirtas, o ne bioįvairovės apsaugai.

„Jei sklype – iškirstoje laukymėje – yra palikta nors keletas senų ąžuolų ir taip sudarytos galimybės augti jauniems ąžuoliukams, tai aš neįžvelgiu kokių nors miškininkų padarytų klaidų. Ąžuoliukams augti reikia erdvės ir šviesos, nes tai yra šviesiamėgis augalas. Kitaip jie neaugs. Tamsiamėgiai augalai gali augti ir po senais medžiais. Ąžuolai taip neužaugs“, – tvirtino M. Aleinikovas.

Dėmesio sau siekis?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.