Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Anot VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, natūralu, kad, pamatę didesnius iškirstus plotus, žmonės sunerimsta ir susidaro įspūdis, jog miškų mažėja. Tačiau svarbu suprasti, kad plynieji kirtimai yra įprasta miškų ūkio ciklo dalis – po jų miškai yra atkuriami. „Baimes dažnai sustiprina pavieniai pavyzdžiai, kurie pateikiami kaip sisteminė problema, neatsižvelgiant į bendrą šalies miškų situaciją. Tuo metu realybė yra kita – kiekvienas iškirstas miškas Lietuvoje privalo būti atkurtas per trejus metus. Pavyzdžiui, šiemet VMU planuoja atkurti daugiau kaip 10 tūkst. ha miškų ir papildomai įveisti apie 300 ha naujų plotų ten, kur miško anksčiau nebuvo“, – pažymi „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

V. Karašauskiui antrina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius. Pasak jo, nuomonę, kad Lietuvoje masiškai kertami miškai, dažniausiai skatina informacijos ir žinių trūkumas, taip pat emocinis reagavimas į vizualiai ryškius pokyčius kraštovaizdyje. „Pamatytas plynas kirtimas neretai sukelia įspūdį, kad miškas sunaikinamas, nors iš tikrųjų tai yra viena iš miško atnaujinimo stadijų. Taip pat svarbu suprasti, kad šiuolaikinis miškų ūkis yra griežtai reglamentuotas – kirtimų apimtys yra planuojamos pagal miškų inventorizacijos duomenis ir negali viršyti miškų prieaugio. Visuomenėje ne visuomet pakankamai žinoma apie šiuos principus, miškų atkūrimą ir tvaraus naudojimo reikalavimus, todėl atskiri kirtimų atvejai gali būti apibendrinami kaip bendra tendencija“, – nuomone dalijasi VMT atstovas. Be to, miško kirtimo darbai tiesiog labiau pastebimi, nei atsodinimo.

Miškingumas šalyje didėja

Pagal naujausius duomenis, Lietuvos miškingumas siekia apie 33,9 proc. šalies teritorijos, o miškų plotas nuosekliai didėja – vien 2025 m. jis padidėjo apie 2,6 tūkst. ha. Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrė Šlevinskė teigia, kad prie nuoseklaus miškingumo didėjimo prisideda tiek kryptingas miškų atkūrimas, tiek naujų plotų apželdinimas. „Kalbėti apie masinį miškų nykimą tikrai nėra pagrindo. Dar svarbu pabrėžti, kad miškų būklė vertinama ne vien pagal iškirstus plotus, bet ir pagal jų atsikūrimą, biologinę įvairovę, medynų amžių bei bendrą medienos prieaugį. Lietuvoje po pagrindinių kirtimų miškas privalomai atkuriamas – tai užtikrina tiek valstybinė kontrolė, tiek atsakingas privačių savininkų požiūris. Be to, dalis visuomenėje matomų kirtimų yra susiję ne su intensyvesniu naudojimu, o su sanitarinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kovojant su žievėgraužių tipografų plitimu, kai būtina skubiai šalinti pažeistus medynus, siekiant apsaugoti likusį mišką. Todėl reali situacija rodo ne miškų nykimą, o nuolatinį balansą tarp naudojimo, atkūrimo ir apsaugos“, – pažymi ŪP pašnekovė.

Pasak VĮ VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto V. Karašauskio, svarbu žinoti, kad visi legalūs kirtimai yra griežtai reglamentuoti ir vykdomi tik turint leidimus. „Tvarkingai vykdomus kirtimus galima atpažinti pagal aiškiai pažymėtas ribas, informacinius ženklus ir patvirtintus projektus. O štai galimai nelegalūs kirtimai dažniausiai pasižymi tuo, kad nėra jokių žymėjimų, kertami pavieniai vertingiausi medžiai ar matomi akivaizdūs pažeidimai, pavyzdžiui, chaotiškai išvažinėta paklotė, – atkreipia dėmesį specialistas. – Jei kyla abejonių, pirmiausia verta pasitikrinti informaciją VMU interaktyviame kirtimų žemėlapyje. Dėl privačių miškų kirtimų rekomenduojama kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.“

Saugo atsakingos institucijos

„VMU prižiūri ir tvarko apie pusę visų Lietuvos miškų, vykdydama kompleksinę miškininkystės veiklą, apimančią miškų priežiūrą, atkūrimą, apsaugą ir puoselėjimą visus metus, siekiant užtikrinti tvarų miško ekosistemų funkcionavimą. Svarbi veiklos sritis yra miškotvarka, kurios metu inventorizuojami miško ištekliai, vertinama jų būklė ir planuojamas tvarus naudojimas, atkūrimas bei gerinimas, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir visuomenės poreikius, – atsakingų institucijų svarbą miškams aiškina V. Karašauskis. – Taip pat didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai ir biologinės įvairovės išsaugojimui, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Be to, VMU aktyviai įtraukia visuomenę ir vykdo švietėjiškas veiklas, skatindama atsakingą požiūrį į miškus kaip bendrą visuomenės vertybę.“

Anot PMSA vadovės G. Šlevinskės, siekiant užtikrinti skaidrų, atsakingą ir tvarų miškų valdymą, svarbi priemonė yra miškų sertifikavimas. „Sertifikavimo sistemos, tokios kaip FSC ar PEFC, nustato aiškius reikalavimus, kaip miškai turi būti prižiūrimi, kertami, atkuriami ir saugomi, kad būtų išlaikytas balansas tarp ekonominės veiklos ir aplinkosaugos. Sertifikavimas reiškia nuolatinę apskaitą ir papildomą kontrolę – vertinama ne tik medienos kilmė, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomų teritorijų apsauga bei socialinė atsakomybė. Be to, sertifikuoti miškai didina pasitikėjimą tiek visuomenėje, tiek tarptautinėse rinkose, nes vartotojai ir partneriai gali būti tikri, kad mediena gaunama iš teisėtai ir atsakingai tvarkomų miškų. Tai ypač svarbu Lietuvai, kur tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra reikšminga šalies ekonomikos ir gamtos paveldo dalis“, – pabrėžia ŪP pašnekovė.

Kokia reali būklė?

VMT akcentuoja, kad miškų situacija Lietuvoje yra kompleksinė, todėl vertinama pagal daugelį kriterijų – miškų produktyvumą, biologinę įvairovę, sanitarinę būklę, atsparumą klimato kaitai, miškų teikiamas ekosistemines paslaugas, anglies kaupimą ir kt. „Apibendrinant galima teigti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miškų rodikliai yra vieni geriausių per paskutinį šimtmetį – pasiektas didžiausias miškų plotas, didėja bendras ir vidutinis medynų tūris, reikšminga brandžių medynų dalis, o tai sudaro geras galimybes tenkinti įvairius visuomenės poreikius. Taip pat išplėtotas saugomų teritorijų tinklas – apie du trečdaliai jų įsteigta būtent miškuose, – atkreipia dėmesį A. Kasperavičius. – Vis dėlto iššūkių netrūksta. Tarp svarbiausių – klimato kaita, žievėgraužių tipografų pažeidimai, žvėrių daroma žala, būtinybė tinkamai ugdyti ir prižiūrėti medynus, stipriai lėtėjanti miškų plotų plėtra, investicijų poreikis ir teisinio reguliavimo nestabilumas. Kalbant apie kirtimus, kasmet pagrindiniais miško kirtimais (plynais ir neplynais) kertama apie 20–24 tūkst. ha miškų, dar apie 40–50 tūkst. ha plote vykdomi tarpiniai miškų priežiūros kirtimai, taip pat atliekami sanitariniai ir kiti specialieji miško kirtimai. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, kasmet iškertama apie 10–11 mln. kub. m medienos (stiebų), tai sudaro apie 50–55 proc. metinio miškų prieaugio. Iškirsti miškai privalo būti atkuriami – teisės aktai numato, kad tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 3 metus. Kasmet atkuriamas panašus plotas, koks iškertamas plynais kirtimais: apie 11–14 tūkst. ha atsikuria savaime, o apie 8–9 tūkst. ha atkuriama želdinant.“

Privačių miškų nauda

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.