Grūdininkai įpratę gyventi tarp dviejų nežinomųjų – orų ir rinkos. Vienais metais derlius džiugina, kitais – nuvilia. Todėl jie planuoja kiekvieną žingsnį, nes net menkiausia klaida gali kainuoti brangiai. Kokie sprendimai, strategijos ir metodai šiandien iš tiesų pasiteisina, kad ūkis išliktų stabilus net nepala...
Gilinantis į Europos Parlamento (EP) priimtą Dirvožemio stebėsenos direktyvą, aiškėja, kad ūkininkai be reikalo apšaukiami teršėjais: nei azoto, nei fosforo perteklinių kiekių Lietuvos dirvožemiuose nenurodoma. Tuo turėtų džiaugtis ne tik agrarininkai, bet ir aplinkosaugininkai. Tiesa, yra nerimo dėl mažo organinės anglies k...
Lietuvos žemdirbiai, mokslininkai ir pasėlių draudikai susitiko ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir mūsų šalyje vis ekstremalėjančių gamtos reiškinių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) eksperimentiniuose laukuose Kėdainių rajone surengtoje Lauko dienoje mokslininkai pristatė š...
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai dr. Virginijus Feiza ir dr. Dalia Feizienė pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemių tvariam valdymui. LAMMC parengė interviu su premijos laureatais.
Ne tik šliužų antplūdis parodė neariamosios technologijos trapumą, prie to prisidėjo ir šiųmetės liūtys, kurios išryškino kitą laukų arti nenorinčių ūkininkų bėdą.
Drenažas idealus, o balos telkšo
Algimantas Kižauskas drenažus tvarko ūkio jėgomis.
Dotnuvos sen. (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas kasmet nemažai investuoja į...
Vyriausybė planuoja siekti, kad iki 2030 metų neariminis žemės dirbimas būtų taikomas 650 tūkst. ha plote. Tai reiškia, kad, palyginti su esama situacija, plūgas nebūtų naudojamas 2,6 karto didesniame laukų plote. Tačiau žemdirbiai dvejoja, ar užmojis tikslingas. Jie labiau linkę kliautis Lietuvoje atliekamais ilgamečiais moksliniais tyrimais.
...
Sunku dabar nuspėti, kokį derlių subrandins kelis mėnesius mirkstantys pasėliai.
Painiava gamtoje ūkininkaujantiesiems kelia rūpesčių, juolab kad žieminiai javai ir rapsai yra derlingiausi ir daugiausia pajamų uždirbantys augalai. Iki kelių klampinanti dirva ir daugelyje vietų tyvuliuojantis vanduo bus pagrindinės šį sezoną žiemojimo sėkmę nul...
Supirkimo įmonių laboratorijose grūdų derliaus patikra užtrunka gerokai ilgiau.
Šių metų gamta žemdirbiams nepalanki nuo pat ankstyvo pavasario: šalti ir sausi orai slopino javų ir ankštinių augalų vystymosi spartą, o javapjūtės metu pliaupiantys lietūs naikina derlių ir prastina jo kokybę. Supirkimo įmonių pelnas, priklausantis nuo eksportuoj...
Anksčiau ar vėliau, bet žieminiai rapsai bus pasėti – pavasarį akis ir vėl džiugins žydintys jų laukai.
Rapsams įsitvirtinti šalies žemės ūkyje padėjo derliaus paklausa ir gana geros supirkimo kainos. Keliolikos metų patirtis rodo, kad žemdirbiams rentabiliau auginti žieminius rapsus: jų derlius dažname ūkyje siekia 4–5 t/ha, kokybė atitinka s...
.gif)
