Pasaka apie auksinį kiaušinį

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gyveno kartą senelis ir senelė. Turėjo jie vištelę. Sykį ta vištelė padėjo kiaušinį, ne bet kokį, o auksinį. Pažvelgė seneliai į jį ir ėmė svarstyti: „O kur dabar jį dėti?“

 

 

 

 

 

 

 

– Gal neškime į banką? – sako senelė, bet senelis greit sumoja, kad bankas gali bankrutuoti ir auksinio kiaušinio jie nebeatgaus.

– Tai gal tada seifan dėkime? – toliau svarsto senelė, bet brangenybę glostydamas senelis nesutinka, girdi, negalės kasdien grožėtis.

– Darom nuotrauką ir keliam į feisbuką! – suploja rankomis senelė, bet senelis sugriauna ir šią idėją. Mat nuotrauką gali pamatyti Šarka Vagilė ir atskridusi pavogti auksinį kiaušinį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kol seneliai šitaip kalbėjosi ir jau ruošėsi gūgle patarimo ieškoti, ant stalo gulinčios pelytės uodegytė pajudino auksinį kiaušinį ir šis, nuriedėjęs per stalą, krito žemėn ir sudužo. Ilgai ilgai verkė seneliai. Tad netekusi kantrybės jų mylima vištelė pažadėjo Velykoms padėti kitą auksinį kiaušinį.

 

Dailininkas Algimantas SNARSKIS