Pasėlių laukai virto ežerais

Lietingi orai pasėlių laukams gali pridaryti nemažai žalos, mat ten, kur prasta melioracijos sistema, šiuo metu telkšo didžiuliai vandens telkiniai. Pavasarį ypač išryškėja įsisenėjusios melioracijos problemos. Deja, joms spręsti lėšų nepakanka.

Netoli Marijampolės, Pietarių kaime, atsivėrė nauji „ežerai“. Tačiau maudynėms jie netinkami, nebent galima pasigėrėti juose plaukiojačiomis ir rapsais užkandžiaujančiomis gulbėmis. Žemdirbiams šis vaizdas didelio džiaugsmo neteikia, mat šie „ežerai“ telkšo jų pasėlių laukuose. Sėkmingai peržiemoję rapsai čia tapo skenduoliais ir vargu ar juos bus įmanoma išgelbėti. Po vandeniu augalai gali ištverti vos keletą dienų, o vanduo čia laikosi jau kone mėnesį. Akivaizdu, kad melioracijos sistema šiuose laukuose nefunkcionuoja, tad čia susikaupęs vanduo neturi kur nutekėti. Lietuvoje masiškai drenuojami plotai buvo nuo 1961 iki 1981 m., vėliau šių darbų mažėjo. Šiuo metu naujiems tinklams tiesti lėšų neskiriama, o be jų padėtį gelbėti labai sunku. Metai iš metų melioracijos statiniai bei drenažas sensta, šiuo metu jis yra nusidėvėjęs apie 70 proc., tad vos funkcionuoja. Pasak Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus melioratoriaus Juozo Purvinsko, sistemos tais laikais buvo rengiamos gana didelės, apėmė didelius plotus. Drenažui naudotos medžiagos nebuvo itin atsparios, tad per laiką suiro, sudūlėjo, suskilinėjo. Per daugelį metų drenažas daug kur uždumblėjo, nes nebuvo naudojamos tinkamos filtracijos medžiagos, jos buvo pradėtos naudoti tiktai apie 1980 metus, praėjus beveik 20 metų nuo tinklų išvedžiojimo. Anot specialisto, tuo metu nebuvo tinkamai įvertintas ir paviršinio vandens pritekėjimas į melioracijos vamzdynus bei įrenginius, daug kur vamzdžių skersmenys naudoti per maži. Senąjį drenažą niokojo ir aug­menija – medžių bei daugiamečių augalų šaknys. Kalkėjančiuose laukuose masiškai auga asiūkliai, kurių šaknys užkemša drenažo vamzdžius. „Šiuo etu valstybės investicijų programoje melioracijos renovacijai lėšų nenumatoma, paskutinės lėšos buvo skirtos maždaug prieš septynerius metus, dabar skiriamos tik dalinės dotacijos melioracijos statinių funkcionavimui palaikyti“, – apgailestavo J. Purvinskas. Šiemet Marijampolės žemės ūkio melioracijos skyrius iš biudžeto gavo 161 tūkst. eurų, tai yra maždaug 10 tūkst. eurų mažiau nei pernai. Kad būtų galima išspręsti esamas melioracijos problemas vien tik Marijampolės savivaldybei reikėtų apie milijono dviejų šimtų tūkstančių eurų. Žemės ūkio ministro įsakymu yra griežtai nustatytas finansuojamų darbų sąrašas ir prioritetai: drenažo remontą valstybės lėšomis galima finansuoti tiktai gyvenvietėse, kur yra iki 1 000 gyventojų, tam panaudojant 10 proc. gaunamų lėšų. Valstybei priklausančių drenažo rinktuvų avariniam remontui galima skirti tik 15 procentų gaunamų lėšų. Kitus drenažo remonto darbus žemių savininkams, pasak specialisto, reikės atlikti savomis lėšomis arba naudotis Europos Sąjungos parama. Vargu ar ūkininkai sugebės savomis lėšomis suremontuoti seną suirusią me­lio­racijos sistemą, o pavienių laukų sutvarkymas bendros problemos tikrai neišspręs. „Manau, jog ūkininkams reikėtų kreiptis į Vyriausybę, aukščiausiąją mūsų valdžią ir informuoti, kokia yra padėtis su melioracija. Šią problemą reikia spręsti kooperuotai, centralizuotai. Vietos žemės ūkio skyriai nepajėgūs su turimomis lėšomis kažką pakeisti. Galbūt ateityje bus įkurtas melioracijos fondas, kur melioracijai nuo hektaro bus apskaičiuojamas tam tikras mokestis. Tuomet iš to fondo bus galima panaudoti lėšas melioracijai tvarkyti. O kol kas vargstam gelbėdami atskirus plotus, tačiau reikia gelbėti visą sistemą“, – tikino vyr. inžinierius melioratorius J. Purvinskas. Kad laukus būtų galima arti ir juose auginti ne žuvis, o duoną, melioracijos problemas būtina spręsti kuo greičiau, nes nemaži žemių plotai skęsta, užpelkėja ir tampa niekam verti.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos