Paukščių gripo pirmąją ataką ūkiuose pavyko suvaldyti

 

Šiais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje naminių paukščių laikymo vietose registruota nauja itin pavojinga liga – aukšto patogeniškumo paukščių gripas. Nustatyti 53 atvejai, sunaikinta per 2 000 naminių paukščių. Ekspertų vertinimu, protrūkius pavyko efektyviai suvaldyti, virusas neišplito ir nepalietė nė vieno komercinio ūkio. Įgytą patirtį svarbu detaliai aptarti, išmokti šią pamoką.

Situaciją prilygino karinei parengčiai

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas situaciją dėl paukščių gripo lygina su karine parengtimi. Viruso, kuris per keturias dienas gali šimtu procentų nugaišinti visus naminius paukščius, reali grėsmė buvo ypač arti. Aplink Vilniaus paukštyną protrūkiai patvirtinti net kelių seniūnijų smulkiuose ūkiuose. Pristabdytas eksportas į trečiąsias šalis, ir tai ne visas. Paukštynų vadovų vertinimu, Lietuvos akistatoje su paukščių gripu verslas nuostolių išvengė.

Tai lėmė biologinės saugos priemonės, kurios buvo papildomai sugriežtintos, glaudus bendradarbiavimas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Į paukštidės teritoriją galima patekti tik pasikeitus apavą, drabužius, praėjus penkis dezinfekcinius barjerus. Įsitikinta, kad nė vienas darbuotojas naminių paukščių nelaiko asmeniniuose ūkiuose.

Agresyvus užkratas grėstų bankrotu ir neproporcingai dideliais nuostoliais. Vilniaus ar Kaišiadorių paukštyne vienu metu laikoma milijonas paukščių, arba 2,5 mln. kg paukštienos, kurios išauginimo savikaina siekia 90 ct, be to, dar reikėtų pridėti utilizavimo išlaidas, sutrūkinėjusios tiekimo ir perdirbimo grandinės nuostolius, priverstines darbuotojų prastovas. Išvengta ir kito verslui nepalankaus scenarijaus: jeigu paukščių gripas būtų patvirtintas 3–10 km spinduliu iki paukštyno teritorijos, VMVT privalėtų taikyti papildomas priemones, apribojimus.

Lietuvos paukštininkai atidžiai stebi įvykius Lenkijoje, kur sunaikinta jau apie 8,7 mln. naminių paukščių. Milžiniškų nuostolių patyrė „Cedrob“ įmonių grupė, vienas didžiausių paukštienos gamintojų Lenkijoje. „Mano duomenimis, iš 2 mln. tėvinio pulko (vištų, iš kurių kiaušinių perinami mėsiniai viščiukai) 1,8 mln. paukščių reikėjo sunaikinti, tai stabdo jų ūkius. Yra gandų, kad nuo mėnesio pradžios jų fabrikai stabdys darbą. „Cedrob“ – tai ketvirtadalis visos Lenkijos paukštienos rinkos“, – pastebi D. Gudačiauskas.

Kol kas verslas gali lengviau atsikvėpti, paukščių gripo protrūkiai smulkiuose šalies ūkiuose buvo operatyviai lokalizuoti ir efektyviai suvaldyti. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas teigia, kad Lenkijos scenarijaus išvengti padėjo griežtai centralizuota valstybinė veterinarinė priežiūra, paukštynuose dirba VMVT priskirti specialistai.

Noras lengvai pasipelnyti sukėlė bėdą

Aukšto patogeniškumo paukščių gripo H5N8 potipio virusas į naminių paukščių laikymo vietas skverbėsi dėl lengvabūdiško, neatsargaus gyventojų elgesio. Lengvabūdiška paukščių gripo epidemijos metu nepaisant VMVT perspėjimų ir draudimų išleisti į atvirą erdvę savo žąsis ar kitus naminius paukščius. Lengvabūdiška juos pirkti iš atsitiktinių prekeivių.

VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė pasakoja, kaip buvo išaiškinti atvejai, susiję su nelegalia prekyba. Balandžio pabaigoje VMVT ėmė gauti pranešimus apie staigius vištų kritimus Vilniaus mieste, rajone ir aplinkiniuose Trakų, Širvintų rajonuose. Paėmus mėginius ir pasitvirtinus diagnozei, pradėto epizootinio tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis užsikrėtusių vištų įsigytos trijose Vilniaus rajono turgavietėse: Lentvaryje, Rudaminoje ir Maišiagaloje. Į VMVT įvairiais informacijos sklaidos kanalais paskelbtus pranešimus atsiliepė ir daugiau žmonių, tose pačiose prekyvietėse įsigijusių paukščių, kurie vėliau nugaišo.

Prekeivis, dėl kurio kaltės naminių paukščių laikymo vietose buvo išplatintas pavojingas virusas, prekiavo neturėdamas jokių naminių paukščių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Prisipažino pirkęs kaimyninėje Lenkijoje.

Kaip užkrėsti paukščiai iš Lenkijos galėjo patekti į Lietuvos teritoriją, pagal VMVT pranešimą savo ruožtu pradėjo tyrimą ir Lenkijos atsakingos veterinarijos institucijos. Kol kas tyrimas tęsiamas.

VMVT atstovė V. Grigaliūnienė pastebi, kad šis įvykis yra pamoka prekeiviams, kurie norėdami pasipelnyti rizikuoja patys ir kelia pavojų kitiems. Taip pat tai skaudi pamoka naminių paukščių pirkėjams, kaip svarbu įsitikinti prekeivio teisėta veikla, kad parduodami paukščiai yra iš patvirtintų auginimo vietų.

Protrūkių paplitimo geografija

Paukščių gripo protrūkių buvo visuose Lietuvos regionuose.

Pirmasis „krikštas“ – sausio 8 dieną patvirtintas užkratas nedidelėje naminių paukščių laikymo vietoje Kauno mieste, Petrašiūnuose, arti Nemuno, kur būriuojasi laukiniai paukščiai. Be to, ūkelyje buvo iškastos net kelios kūdros. Gyventojas antis, žąsis išleisdavo paplaukioti, jos galėjo turėti kontaktą su laukiniais vandens paukščiais, pasigautą virusą parnešė į tvartelį, kuriame buvo laikomos ir vištos, kalakutai. Po protrūkio Kaune per radiją, televiziją VMVT perspėjo visuomenę, kad naminiai paukščiai nebūtų išleidžiami į lauką ar, esant labai dideliam poreikiui tai daryti, teritorija būtų aptverta, kad laukiniai paukščiai negalėtų prieiti.

Balandžio pabaigoje ir gegužę pasipylė nauji pranešimai apie naminių paukščių kritimus smulkiuose ūkiuose, laboratoriniai tyrimai patvirtino, jog tai aukšto patogeniškumo paukščių gripas H5N8.

Iš viso registruoti 49 protrūkiai. Daugiausia jų – jau minėtos nelegalios prekybos pasekmės: Vilniaus rajone (25),Vilniaus mieste (5), Trakų r. (4), Širvintų r. (2), Elektrėnų sav. (2).

Pavieniai paukščių gripo protrūkiai įvyko ten, kur nebuvo laikomasi draudimo paukščių migracijos metu naminius paukščius laikyti uždarytus. Ūkiuose buvo iškastos kūdros, taigi naminiai sparnuočiai galėjo turėti tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su laukiniais paukščiais. Kai kurie protrūkiai sutampa su vietomis, kur paukščių gripas patvirtintas laukiniams paukščiams.

Paskutiniai protrūkiai registruoti gegužės 21 dieną Tauragės ir Raseinių rajonuose. Raseinių rajone tai jau antrasis protrūkis, Tauragėje – pirmasis.

Taip pat protrūkiai registruoti Šiaulių, Prienų, Alytaus, Jonavos, Lazdijų, Molėtų rajonuose, Marijampolės savivaldybėje.

Nedidelės paukščių laikymo vietos

Užkratas pateko į nedideles naminių paukščių laikymo vietas, kuriose laikyta nuo trijų iki 30–40 paukščių. Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjos V. Grigaliūnienės, daugeliu atvejų gaišenas utilizavo jas užkasdami patys ūkininkai. „Mūsų specialistams lieka išvalyti, išdezinfekuoti tvartelius nepriklausomai nuo to, ar juose rasta gaišenų, ar ne, taip pat dezinfekuojama ir užkasimo vieta bei jos aplinka“, – paaiškina specialistė.

Po pirminio dezinfekavimo praėjus ne mažiau kaip 30 dienų, gyventojai, jei norės, vėl galės įsigyti naminių paukščių.

Augintojai patyrė nuostolių, tačiau pagal Žemės ūkio ministerijos tvarką teisę į kompensacijas turi tik registruoti ir komercine veikla užsiimantys paukščių laikytojai. Naminius paukščius laikant savo reikmėms ar malonumui kompensacija nenumatoma.

Epidemija tęsiasi nuo pernai rudens

Paukščių gripo H5N8 atmaina yra paplitusi visoje Europoje. Nustatyti ir keli kiti viruso potipiai, tačiau šis – agresyviausias. Epidemija prasidėjo 2020 metų spalio pabaigoje ir tęsiasi iki šiol. Aukšto patogeniškumo viruso atmainą iš Šiaurės Afrikos į pietinę bei centrinę Europos dalį atnešė ten peržiemoję laukiniai paukščiai. Pavasarį migruojantys paukščiai virusą pernešė ir į Baltijos šalis. Šiais metais pirmą kartą šis itin pavojingas užkratas laukiniams paukščiams patvirtintas ir Latvijoje bei Estijoje, kurioje, be to, pirmą kartą su virusu susidurta naminių paukščių laikymo vietose.

Paprastai virusu užsikrečia vandens paukščiai, tačiau yra daug kitų rūšių sparnuočių, kurie taip pat gali platinti virusą ir atnešti jį iš laukinės faunos į naminių paukščių laikymo vietas.

„Italijoje esančios referentinės paukščių gripo laboratorijos tyrimai patvirtina, kad viruso nešiotojai gali būti ne tik vandens paukščiai, bet ir begalė kitų laukinių paukščių, tarp jų – varnos, kirai, šarkos. Kai kuriems patvirtintas H5N8 ar tik H5 atmainos paukščių gripas. Todėl tikrai negalima teigti, kad nešiotojai yra tik gulbės ar gandrai“, – atkreipia dėmesį V. Grigaliūnienė.

Lietuvoje šiemet aukšto patogeniškumo paukščių gripas patvirtintas 12 vietų. Tai buvo gulbės nebylės, vienu atveju (Panevėžio r.) baltasis gandras. Tačiau, atsižvelgiant į referentinės laboratorijos duomenis, kad paukščių gripui gali būti imlūs ne tik vandens paukščiai, privalu būti budriems. Prieš savaitę Molėtų rajone aptiktas nugaišęs varninis paukštis. Gaišenos mėginys pristatytas į laboratoriją, bus patikslinta paukščio rūšis, atliktas paukščių gripo tyrimas. Visi mėginiai paukščio patogeniškumo gripo virusui ir potipiui patvirtinti yra siunčiami į referentinę laboratoriją.

Nors paukščių gripas patvirtinamas ne visais atvejais (šiais metais tyrimui atrinkta beveik 1,5 tūkst. laukinių paukščių mėginių), VMVT ragina gyventojus pranešti apie bet kokius pastebėtus nugaišusius laukinius paukščius.

 

Pavasarinė paukščių migracija baigėsi, tačiau pavojus išlieka

Mantas STAŠKEVIČIUS

VMVT direktorius

Džiugina, jog komerciniai ūkiai protrūkių išvengė, taip pat tai, kad visais atvejais apie paukščių gaišimus regioninėms VMVT tarnyboms pranešė patys ūkininkai, tai rodo žmonių sąmoningumą.

Pavasarinė paukščių migracija jau yra pasibaigusi, gauname tik pavienius pranešimus apie randamas paukščių gaišenas. Tačiau nėra garantijos, kad virusas necirkuliuoja tarp laukinių paukščių. Virusas laukinius paukščius nebūtinai nugaišina.

Svarbu gerai išmokti šio pavasario pateiktas pamokas. Smulkieji augintojai turėtų įsidėmėti, kad naminius paukščius saugu įsigyti tik iš legalių prekeivių, kad paukščių migracijos periodu būtina laikytis reikalavimo paukščius laikyti uždarytus, vengti bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais. Taip pat būtina nuo jų uždengti pašarus. Svarbi asmeninė higiena: einant į tvartus lesinti paukščių pasikeisti apavą, drabužius, nusiplauti rankas. Virusas gali patekti nebūtinai tiesiogiai nuo laukinių paukščių, bet ir per aplinkos daiktus, įrankius.

Pats ūkininkas turi aktyviai rūpintis paukščiais ir laikytis VMVT rekomendacijų bei, atsižvelgdamas į bendrą situaciją Europoje, leidžiamų teisės aktų. Matome, kad kaimyninėje Lenkijoje dėl paukščių gripo situacija ganėtinai įtempta. Mūsų interneto svetainėje nuolat pateikiama pati naujausiai informacija apie padėtį Lietuvoje ir Europoje.

ŪP informacija

Nr. 336/1

123rf nuotrauka

2021-06-08