Saulės elektrinių viliones stabdo abejonių kamuoliai

Valstybė jau ne vieni metai skiria paramą įsirengti saulės kolektorius ant stogų arba šalia esančiame žemės sklype. Bet tuo pasinaudoti  žmonės neskuba. Važinėjant po Lietuvą susidaro įspūdis, kad retoje seniūnijos centrinėje gyvenvietėje, nekalbant apie mažesnius kaimus, neatsiranda norinčiųjų naudotis valstybės parama įsirengti saulės elektrines. Kodėl jos Lietuvoje iki šiolei neįgavo pagreičio?

Ne viskas taip gražu

„Tenka girdėti, kad žmonių apsisprendimą pirmiausia lemia paslaugos, kurias suteikia elektros tinklai, būtent – elektros pasaugojimo paslaugos, kurios šiemet yra pabrangusios dvigubai. Akivaizdu, jeigu saulės elektrinė labai greitai atsipirktų, žmonės būtų suinteresuoti į ją investuoti.

                                                                    Saulės elektrinės

Tie, kurie daugiau pasidomi prieš įsirengdami, mato, kad atsipirkimas vis dėlto nėra toks, kokį deklaruoja siūlantieji įsigyti šią prekę“ , – vieną iš priežasčių, kodėl kaimo žmonės neskuba įsirengti vėjo elektrinių, įvardija Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Apsisprendė  apskaičiavę 

Pasak jo, būtų keista, jeigu tie, kurie pardavinėja elektros energiją, kalbėtų labai objektyviai. Bet kai žmogus įsirengia konkrečioje vietoje ir aiškiai įvertina visas įrengimo sąnaudas – montuoti ant stogo ar žemės sklypo – lemia tai, kiek yra ideali orientacija į saulės kryptį.

Nuo to, pasirodo, gana daug  priklauso pagamintos elektros kiekis ir jos atsipirkimas. Tie, kurie dešimt kartų pamatavo, apskaičiavo, kada ir kaip viskas atsipirks, nuo investicijų į saulės energetiką susilaikė.

Pabrango energijos pasaugojimas

Optimizmu dėl saulės elektrinių netrykšta ir Valdomų kaimo (Gruzdžių sen., Šiaulių r.) ūkininkas Bronius Noreikis. Kodėl, juk tiek daug dabar kalbama apie švarią energetiką, dideles jos galimybes?

„Problemų daug – pastaruoju metu pabrango energijos pasaugojimas, namo stogas turi būti orientuotas į saulės pusę, tos plokštės per kurį laiką apsineša, jas reikia nuvalyti, o jeigu yra ant stogo, sunku ar net neįmanoma tai padaryti. Kai apsninga, jos nebegamina elektros energijos. Aš pasistačiau ant žemės. Turėjau tam vietos, nes esu ūkininkas. Pabrangus elektros pasaugojimui,  žiemą, kai trūksta elektros energijos, reikia papildomai pirkti iš tinklo, ji man kainuoja gero-
kai brangiau, nei ją gaminčiau.

Kur dingsta saugoma mano elektra, kodėl jos negali atiduoti, nesuprantu“, – neslepia iškylančių problemų saulės elektrinę įsirengęs ūkininkas.

Sukauptos  neatiduoda

B. Noreikio teigimu, kai kurie pažįstami, svarstę taip pat įsirengti saulės elektrines, jo klausinėjo, ar iš to tikrai bus naudos, kada atsipirks.

„Labai nudžiuginti jųnegaliu, – sako B. Noreikis. – Kiek žinau,  atsiperkamumas – mažiausiai po 12 metų, o gal ir dar ilgiau. Per tą laiką įranga gali ir sugesti, ir prižiūrėti ją reikės. Žiemą, kai dažniausiai Lietuvoje nėra saulės, energijos ji  beveik negamina. Kodėl vasarą sukauptos energijos žiemą man negali atiduoti, nežinau. Ir nesuprantu. Praėjusią vasarą įsirengiau 9 kilovatų elektrinę, bet daugiau naudos neturiu, jei palygintume su investuojamais pinigais.“

Paskatino subsidijos

Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) Tinklų plėtros skyriaus ekspertas Vidas Gradeckas teigia, kad iki 2018 m. gaminančių vartotojų skaičius didėjo nuosaikiai, tačiau, kai Aplinkos projektų agentūra (AVPA)  pradėjo skirti subsidijas prijungiamoms elektrinėms, energiją gaminančių vartotojų pradėjo daugėti  kartais. Pavyzdžiui, 2019 m. buitinių vartotojų buvo prijungta 2 tūkst.118, o 2020-aisiais  – jau 4 tūkst. 871, t. y. 130 proc. daugiau. Šiuo metu Lietuvoje yra net 11 tūkst. 365 buitiniai ir 787 komerciniai gaminantys vartotojai, kurie kartu generuoja 118 tūkst. 750 kW.

Rugpjūčio 6 d. duomenimis, fizinių asmenų, kurie vartoja ir gamina elektrą, – net  11 tūkst. 365. Jų generuojama bendra galia – 93,4 MW.

Keturi atsiskaitymo variantai

„Gaminantys vartotojai moka dvi kainos dedamąsias – už atgautą elektros energijos kiekį ir už trūkstamą (vartojamą) elektros energijos kiekį. Už atgautą elektros energiją, t. y. gaminančio vartotojo į tinklą sugeneruotą ir vėliau atsiimtą elektros energiją, gaminantys vartotojai moka pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus įkainius. Yra nustatyti 4 atsiskaitymo už atgautą elektros energijos kiekį variantai, vieną kurių pasirenka pats gaminantis vartotojas, atsižvelgęs į savo generacijos ypatumus“,– aiškina Vidas Gradeckas

Skirtingi tiekėjai, skirtinga kaina

Pasak ESO Tinklų plėtros skyriaus eksperto, už trūkstamą elektros energijos kiekį, kuris susidaro iš skirstomojo tinklo suvartotam elektros energijos kiekiui viršijant paties pasigamintą ir į skirstomąjį tinklą patiektą elektros energijos kiekį, gaminantys vartotojai atsiskaito pagal pasirinkto elektros energijos tiekėjo įkainius.

Trūkstamas elektros energijos kiekis perkamas iš gaminančio vartotojo pasirinkto elektros energijos tiekėjo, kurie taiko skirtingus elektros energijos įkainius. Dėl šios priežasties skirtingiems elektros energijos vartotojams, pasirinkusiems skirtingus tiekėjus, elektros energijos kaina gali būti nevienoda.

Nebūtina montuoti ant namo stogo

Vitas MAČIULIS

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas

Nelabai norėčiau sutikti, kad saulės elektrinės neįgauna pagreičio, nes jas stato nebe šimtai individualių ūkio subjektų, bet tūkstančiai. Per praėjusius metus buvo pastatyta 6 tūkst. elektrinių. Lietuvoje yra sudarytos puikios sąlygos – teikiama parama, sudaryta galimybė gaminantiems vartotojams atiduoti elektrą, kai jos per daug, o paskui susigrąžinti iš tinklų.

Nebūtinai elektrines reikia statyti ant savo pastato stogo, galima nusipirkti dalį elektrinės nutolusiame dideliame parke. Tai labai populiaru ir šia galimybe daug kas  naudojasi. Žmogus, įdėjęs savo lėšų, pavyzdžiui, kokius 3–4 tūkst. Eur, apie tai pamiršta, 20 metų jis elektrą gaus maždaug po 4 ar 5 centus už kilovatvalandę, t. y. tris kartus pigiau, nei kiti dabar gauna iš tinklo. Tai atsiperka per kokius 6–7 metus. Galima gauti paramą šilumos siurbliams, maitinamiems saulės elektra, įsirengti. Tad vasarą prisigamini elektros, o žiemą naudoji šildyti. Tada šiluma būna beveik nemokama – 1 centas už kilovatvalandę.

Apie tai tikrai trūksta informacijos, bet kaip ją suteikti žmonėms? Ir internete skelbiame, ir laikraščiuose rašome, bet kažkodėl ji nepasiekia žmonių. Investicijoms galima gauti 30 proc. paramą. Pavyzdžiui, elektrinė kainuoja 4 tūkst., galima gauti 1 tūkst. 200 Eur paramos.

 

Stasys Bielskis

2021-08-21