Savaeigiai purkštuvai – efektyvesniam darbui

Per pastaruosius dvejus metus iš visos žemės ūkio technikos sparčiausiai tobulėjo savaeigiai purkštuvai. To priežastis – smarkiai šoktelėjusi šių žemės ūkio maši­nų paklausa, paskatinusi jas kuriančias gamyklas sutelkti visas pajėgas šiai technikai tobulinti. Rezultatas – naujausios mašinos leidžia sutaupyti keliasdešimt tūkstančių eurų per metus, palyginti su jų pirmtakais.

Technika, kurią planuoja įsigyti daugelis ūkininkų „Savaeigiai purkštuvai rinkoje yra palyginti seniai, tačiau pastaraisiais metais jie išgyvena tikrą populiarumo bumą. Paklauskite bet kurio ūkininko ar žemės ūkio bendrovės, kokį žemės ūkio padargą jie planuoja įsigyti artimiausiu metu, ir esu tikras, didžioji jų dalis paminės savaeigį purkštuvą“, – neabejoja UAB „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Algimantas Gyvis. Šiuos planus išduoda ir paraiškos, skirtos gauti Europos Sąjungos paramai – dažnoje jų minimas planuojamas pirkinys – savaeigis purkštuvas. Į juos žvalgosi net ūkininkai, valdantys 300 ha žemės ir daugiau. Tokį savaeigių purkštuvų populiarumą nulėmė kelios priežastys. Pirmoji – stambėjantys ūkiai, kuriems apdirbti reikia vis galingesnės technikos. Antroji – nuolat didėjanti žemės ūkio produktų paklausa. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. parduota žemės ūkio produkcijos už 2 709,4 mln. litų, 2013 m. – jau už 5 665 mln. litų. Skaičius beveik dvigubai didesnis, o jam išauginti skirti Lietuvos žemės plotai tik­rai du kartus nepadidėjo. Tad tokia situacija skatina dirbti vis efektyviau. Visos šios priežastys skatina investuoti į galingą techniką, kuri užtikrintų efektyvų ūkininkavimą. Ir tokią, kurioje žmogus jaustųsi komfortiškai dirbdamas visą dieną. Taip dėmesio centre atsiduria savaeigiai purkštuvai. Kodėl? Siekiant gero derliaus, per metus pasėlius tenka purkšti 5–10 kartų. Paskaičiuokime – jei dirbamos žemės yra apie 500 ha, vien tik purškiant penkis kartus jau susidaro 2 500 ha. Jei nuo kiekvieno hektaro pavyks sutaupyti po kelis eurus, tai jau įspūdinga suma.

Pesticidų kiekis – kiekvienam augalui pagal jo poreikį „Pagrindiniai minimi savaeigių purkštuvų privalumai – didelė chemikalų bako talpa, plačios purškimo sijos, komfortiška darbo vieta ir technologinės naujovės“, – vardijo pagrindinius savaeigiams purkštuvams keliamus reikalavimus A. Gyvis. Kodėl jie tokie ir kokia iš jų nauda? Pirmiausia – purškimo sijų ilgis. Čia viskas kaip ir aišku – kuo didesnis plotis apimamas, tuo mažiau technika važinėja po lauką ir ne tik sutaupo degalų, bet ir mažiau ištrypia pasėlius. „Pailgėjus sijoms nuo 20 m iki 36 m ir dirbant 1 000 ha lauke galima sutaupyti iki 12 ha pasėlių (prie šiųmečių derliaus prognozių beveik 100 t kviečių), kurie nebus išminti, nes mažiau reikės technologinių vėžių“, – pateikė faktus pašnekovas. Šis skaičius būtų dar įspūdingesnis, jei lygintume prie traktoriaus prikabinamą ir savaeigį purkštuvą, kurio visi keturi ratai vairuojamieji ir varomieji, taigi apsisukdamas lauko gale jis idealiai seka technologinėmis vėžėmis ir neišvažinėja pasėlių, mat traktorius gale lauko daro dvejas vėžes – priekiniais ir užpakaliniais ratais. „Modernių savaeigių purkštuvų darbinis greitis didesnis. Jei skaičiuosime tik purškimo laiką, darbo našumas per valandą siekia 40–50 ha“, – dėstė argumentus A. Gyvis. Dar viena galimybė taupyti – purškiamų pesticidų kiekis. Jie kainuoja brangiai, tad purškiant tiksliai ten, kur reikia, galima sutaupyti iki kelių tūkstančių eurų. Tam padeda GPS purškimo sijų kontrolė – laukui siaurėjant, privažiavus prie jau nupurkštų vietų automatiškai išjungiamos tam tikros purškimo sekcijos ir chemikalai dar kartą nepurškiami. Ir taupumas, ir ekologija. Įvertinus, kad 36 m ilgio sijos turi 24 sekcijas, akivaizdu, kad tokio tikslumo nepavyktų pasiekti net purškiant augalus „rankomis“. Be minėtų, dar viena galima sąlyga sutaupyti – tinkamas purškimo intensyvumas pagal atskirus augalus. Įmontavus azoto jutiklius nuskenuojama kiekvieno augalo spalva ir pagal tai reguliuojama kintama skystų trąšų norma – augalai jų gauna būtent tiek, kiek jiems reikia.

Ūkininko patirtis Arūnas Vaicekavičius, UAB „Jonio agroservisas“ direktorius, gali labai gerai palyginti prikabinamų ir savaeigių purkštuvų privalumus – jo valdoma bendrovė turi ir prikabinamą, ir du naujus savaeigius purkštuvus. „Pirmą savaeigį purkštuvą įsigijome dar 2007 m., po to jį pardavėme, pirkome kitą. Nėra net ką lyginti, visai kitas pajėgumas nei prikabinamo, daug daugiau hektarų per dieną gali apdirbti. Yra jame ir GPS, purškimas reguliuojamas taip, kad antrą kartą tų pačių plotų jau nepurkštų: rinkomės purkštuvą su daugiau sekcijų, kad taupytume pesticidus. Be to, savaeigiai purkštuvai daug aukštesni, nemindo, nežaloja augalų – rapsai šiemet vietomis siekia iki 1,5 m aukščio, su prikabinamu jau būtų sunku įvažiuoti“, – vardijo skirtumus pašnekovas. Savaeigių purkštuvų sijos reguliuojamos automatiškai, gali pakilti net iki 2,5 m, tad purškiant nežalojami net visiškai užaugę žieminiai rapsai. Naudojamas RTK tikslusis signalas gali nuvairuoti techniką 2 cm tikslumu, sumontuotos filmavimo kameros padeda operatoriui gerai valdyti purkštuvą. 2 200 ha žemės dirbančioje bendrovėje darbuojasi 12 žmonių, galinčių sėsti už įvairios žemės ūkio technikos vairo, tad darbo visiems užtenka. „Perkame naujausią techniką, kad žmonės dirbdami jaustų malonumą, o ne katorgą. Savaeigių ir prikabinamų purkštuvų skirtumas ir čia akivaizdus – dirbant traktoriumi dažnai kabinoje jaučiamas pesticidų kvapas. O šiame purkštuve sumontuoti anglies filtrai – darbininkai nenuodijami“, – pasakojo A. Vaicekavičius. Ūkininko darbo diena per darbymetį trunka nuo saulėtekio iki saulėlydžio, tad labai svarbu ir darbo vieta, kuria dažnai tampa traktoriaus ar savaeigio purkštuvo kabina, ir mechanizmų valdymo patogumas.

Polikarpas RAGOŽIS „ŪP“ korespondentas