Šėlstančių vėtrų ir snygių taikiniai – elektros oro linijos

Praėjusią ir šią savaitę per Lietuvą persiritusi vėjų banga dar kartą priminė seną patarlę „Ratus vasarai reikia ruošti žiemą, o roges – vasarą“. Didelę dalį šalies gyventojų, atsakingų tarnybų audringi vėjai, sniegas ir nedidelis šaltukas užklupo menkai pasirengusius gamtos sukeltiems netikėtumams. Keliuose pasipylė avarijos, iš vienkiemių, kaimų, miestelių ir miestų – pagalbos šauksmai dėl dingusios elektros.

Kentė dvi paras

Iš Ūdininkų kaime (Lazdijų r.) ūkininkaujančio Artūro Matusevičiaus pagalbos šauksmas pasiekė, kai siautęs stiprus vėjas jau buvo nurimęs, o jo ūkis vis dar buvo  be elektros.

„Jau trečia para verčiamės neturėdami elektros. O be jos – kaip be rankų. Ir vandenį reikia pumpuoti į tvartus, kur yra per 30 galvijų, ir karves melžti, ir kitiems neatidėliotiniems darbams“, – kalbėjo paskambinęs ūkininkas.

Vaduodamasis iš tokios situacijos, mėsinius galvijus – belgų mėsinius mišrūnus, kuriems menkas šaltukas yra visiškai nebaisus dėl storo kailio, ūkininkas išginė į lauką, kad šie patys balose susirastų vandens, nes į pusantros tonos lovį prileistas vanduo, kurio galvijai galėjo atsigerti tvartuose, jau buvo bepasibaigiantis, o prisiurbti jo be elektros – nebuvo kaip. Kur kas sudėtingiau su melžiamomis juodmargėmis karvėmis. Jų į lauką, net ir tokiomis orų sąlygomis, kai spaudžia lengvas šaltukas, ar termometro stulpelis svyruoja apie nulį, neišginsi. „Karves  melžiu melžimo įrangą prijungęs prie traktoriaus, bet juk tai – ne išeitis. Genda ir melžimo įranga, ir traktorius“, – atviravo ūkininkas, neslėpdamas, kad ūkyje turi elektros generatorių, tačiau jis vienfazis ir yra naudojamas tik būtiniausioms buities reikmėms.

Skambučiai nepadėjo

„Du kartus jau skambinome dėl elektros gedimų, netrukus skambinsiu dar kartą, bet kol kas mūsų pagalbos šauksmo niekas negirdi“, – guodėsi ūkininkas, neslėpdamas, kad tai toli gražu nebe pirmas atvejis, kai jų ūkyje dingsta elektra. Jis beveik neabejoja, kad net žino, kas yra nutikę, – tikriausiai nuo vėjo susijungė laidai ir elektros tiekimas nutrūko automatiškai suveikus transformatoriaus saugikliui. Jį belieka tik vėl įjungti ir gedimas būtų pašalintas. Tik esą taisytojų prisišaukti neįmanoma. Tiesa, praėjus gal kiek daugiau nei valandai po žurnalisto pokalbio su  energetikais, elektros tiekimas į A. Matusevičiaus ūkį buvo atkurtas.

„Gerai, kad dabar žiema ir nėra pavojaus sugesti pamelžtam pienui. Vasarą būtų kur kas blogiau“, – guodėsi ūkininkas.

Sutriko vandens tiekimas

Ne tik pavieniai ūkininkai, dažnai gyvenantys vienkiemiuose ar kaimuose, patyrė nepatogumų dėl siautėjančio vėjo dingus elektrai. Vilkaviškyje, šio rajono miesteliuose ir kaimuose buvo sutrikęs ir vandens tiekimas. UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Ramūnas Kašinskas teigė, kad vandens tiekimo sutrikimas  buvo tik momentinis, iš čiaupų jis nebėgo apie dvi valandas. Taip atsitiko, nes sutriko elektros tiekimas vandenvietei.

Elektros energijos gedimai po 2–3 kartus buvo fiksuojami Gražiškių miestelyje, Vaičlaukio, Trilaukio, Užbalių kaimuose, o vandenvietė kaip tik yra tame rajono krašte. Dėl to beveik visas Vilkaviškis, taip pat Giedrių, Karalių, Paežerių, Kisiniškių kaimai, gaunantys vandenį iš šios vandenvietės, kurį laiką jo neturėjo. Pirmadienį apie sutrikusį elektros tiekimą „Vilkaviškio vandenys“ pranešimų sulaukė jau iš skirtingų rajono vietovių. O kai nėra elektros – nėra ir vandens. Laimei, tai truko neilgai.

Nuostolius skaičiuoja ne visi

Kokių ir kiek nuostolių patyrė vandens vartotojai, – niekas neskaičiuoja. Tačiau draudikai teigia, kad nuo ketvirtadienio Lietuvą alinusios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. „Nuo ketvirtadienio sulaukėme 150 klientų pranešimų apie gamtos stichijos padarytus nuostolius. Suprasdami situaciją, didelę jų dalį planuojame atlyginti po pirmojo pokalbio su klientu – be sugadinto turto apžiūros, kad žmonės galėtų kuo greičiau eliminuoti audros padarytą žalą. Daugiau nei dešimtadalį nuostolių jau atlyginome. Nukentėjusieji kreipiasi iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia pranešimų sulaukiame iš Vilniaus, Kauno ir Šiaurės vakarų Lietuvos vietovių“, – aiškino vienos draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Dirbo du šimtai brigadų

Šilutės r. matuotas vėjo greitis pasiekė katastrofinio kriterijų – 35,5 m/s (apie 128 km/h). Su šaknimis buvo raunami medžiai. Stipri audra pirmiausia renkasi silpnesnius, senesnius medžius, tokio vėjo jie neatlaiko ir krisdami pažeidžia elektros oro linijas. Todėl be elektros skirtingu laiku buvo likę apie 200 tūkst. vartotojų. Kaip pranešė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), jų bei talkinantiems specialistams, o dirbo beveik 200 brigadų, per praėjusį savaitgalį beveik visur pavyko panaikinti katastrofinio vėjo sukeltus padarinius. Tačiau pirmadienį vėl siautėjo stiprus vėjas, kuris ir vėl be elektros buvo palikęs apie 20 tūkst. vartotojų, daugiausia Rytų Lietuvoje. Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, naujų gedimų neatsiranda, todėl namų ūkių, kuriuose nėra elektros, mažėja. „Nuosekliai mažėja tas skaičius, artėjame prie ribos, kuri būna įprasta dieną, kai tiekimas sutrinka apie 4–5 tūkst. vartotojų“, – teigė P. Kalmantas.

Anot jo, gedimus šiomis dienomis šalino apie 190 brigadų – triskart daugiau nei įprastai. „Tai yra tie patys žmonės, kurie dirba nuo pat praėjusio penktadienio ryto, kai prasidėjo audra. Yra ir didžiulis nuovargis, bet naujų gedimų neatsiranda, tad matosi šviesa tunelio gale“, – aiškino P. Kalmantas.

Praėjusių  metų pamokos 

Dar praėjusiais metais po Lietuvos gyvenimą sutrikdžiusio itin stipraus snygio buvo pradėta svarstyti, ką daryti, kad gamtos kataklizmai turėtų kuo mažesnę įtaką, ypač gyvenantiems atokiuose vienkiemiuose ir kaimuose. Energetikai pripažįsta, kad panašių elektros tiekimo sutrikimų dėl neįprastų gamtos sąlygų ateityje tik daugės. Todėl antžeminės linijos turėtų būti keičiamos požeminėmis, kai kur tai jau yra padaryta. Taip būtų išvengiama atvejų, kai virstantys medžiai nutraukia elektros laidus ar šie dėl stipraus vėjo susiliečia ir dėl trumpojo jungimosi elektros tiekimą atjungia automatiniai saugikliai.

„Šiemet dėl vėjo be elektros buvo likę apie 200 tūkst. vartotojų. Per 2020 m. kovą siautusią rekordinę audrą „Laurą“ vėjo greitis siekė 28–31 m/s ir be elektros paliko virš 250 tūkst. gyventojų. Matome, kad investicijos į automatizavimą, kabelių tiesimą, proskynų tvarkymą ir geresnį pasirengimą pasiteisino – gedimų fiksuojame mažiau ir jie naikinami greičiau. Mokomės iš kiekvienos pamokos“, – tvirtino ESO atstovas P. Kalmantas.

Keisti oro linijų neskubama

Kaip skelbė ESO, pastaraisiais metais į ESO tinklą investuota rekordinė – maždaug 600 mln. Eur, suma. Per ateinantį dešimtmetį tam numatyti dar beveik 2 mlrd. Eur, iš kurių 400 mln. Eur – pakeisti oro linijas požeminiais kabeliais. Jų nutiesti ketinama apie 11 tūkst. km, daugiausia – miškingose vietovėse. Visam tinklui pakloti po žeme esą reikėtų 2,5 mlrd. Eur. Tačiau to daryti nebus skubama, kitaip vartotojams už elektrą tektų mokėti keletą kartų daugiau – investicijos turėtų įtakos elektros tarifams, kurie ir taip šiemet yra nemaži.

„Svajoju, kaip įsirengti savą elektrinę, kuriai elektrą gamintų vėjas, saulė ar dar kas nors. Tiesa, tai kainuoja nemenkus pinigus, tačiau kažkokio sprendimo ieškoti būtina, nes gedimai iki ūkio ateinančioje elektros linijoje pasitaiko ne taip jau retai ir numatytų 2 valandų tiems gedimams šalinti nelabai kas paiso, o sava elektrinė gal sudarytų galimybę visai nepriklausyti nuo elektros tiekėjų“, – atviravo Ūdininkų kaime ūkininkaujantis A. Matusevičius.

2022-01-22

Kazys KAZAKEVIČIUS

ESO nuotrauka

dingusi elektra, ESO, sutrikęs elektros tiekimas