Seniūno kariauna – valytoja ir vairuotojas

Nuo sausio ištuštėjo mažosios Šilalės rajono seniūnijos. Keturiuose iš dvylikos savivaldybės administracijos kaimų padalinių nebeliko seniūnų pavaduotojų, buhalterių, socialinių darbuotojų. Net žemės ūkio specialistų, kurių išlaikymą finansuoja valstybė. Seniūnai nebeslepia, jog po tokios reformos savo darbą turės derinti su valytoja ir vairuotoju, nes kitų pavaldinių nebeliko – reikalų atėję tvarkyti gyventojai seniūnijas gali rasti užrakintas. Šilalės meras Algirdas Meiženis tvirtina, jog sprendimas priimtas atsižvelgiant į gyventojų reikalavimą rajone mažinti biurokratų skaičių.

Paliko tuščius kabinetus

Iki šiol visose Šilalės rajono seniūnijose dirbo žemės ūkio specialistai, padedantys ūkininkams deklaruoti pasėlius ir suprasti kone kasdien keičiamus reikalavimus. Šių specialistų išlaikymą savivaldybių administracijose finansuoja valstybė, tačiau pinigų paskirstymas paliktas savivaldybės tarybai. Ji skirsto taip, kaip nori...

Šilalės rajonas nuo seno yra žemdirbių kraštas, nederlingose žemėse vyrauja nedideli gyvulininkystės ir pieno ūkiai, kuriuos valdo daug vyresnio amžiaus žmonių. Norint, jog valdžia būtų arčiau jų, kažkada buvo nuspręsta rajone sukurti daug nedidelių seniūnijų. Nors žemės ūkio specialistams darbo niekada netrūko, mažosiose seniūnijose jiems buvo skirta tik po 0,75 etato.

Praėjusį rudenį Šilalės politikai nutarė, jog reikia keisti savivaldybės administracijos struktūrą. Iš pradžių buvo užsimota nedideles seniūnijas naikinti, tačiau šio plano savivaldybei greitai teko atsisakyti. Tada apsispręsta sumažinti etatų skaičių, tačiau pasirinkti ne valdžios rūmai, o kaimiškosios seniūnijos.

Centralizavus buhalteriją, jose nebeliko buhalterių, socialiniai darbuotojai perkelti dirbti į biudžetinę įstaigą „Šilalės socialinių paslaugų namus“, seniūnijose panaikinti seniūnų pavaduotojų etatai, o Bilionių, Palentinio, Didkiemio, Tenenių ir Žadeikių seniūnijose neliko ir žemės ūkio specialistų.

Šių seniūnijų žemdirbius aptarnauti pavesta Bijotų, Pajūrio ir Kvėdarnos žemės ūkio specialistams, o „sutaupytais“ pinigais bus finansuojamas naujas etatas Kaimo reikalų skyriuje.

Ar tokia reforma nepakenks ūkininkams, Šilalės rajono vadovai su kaimo bendruomenėmis nediskutavo. Paklaustas, ar sprendimas buvo derintas su Šilalės ūkininkų sąjunga, rajono meras Algirdas Meiženis tarybos nariams pareiškė, jog čia ne tas atvejis, kai reikia ko nors atsiklausti.

Prašė nepalikti likimo valiai

Kai vietinės valdžios reformos taip įgygendinamos, nekeista, jog žmonės apie jas nesužino arba išgirsta tada, kai šaukštai būna po pietų ir nieko pakeisti negalima.

Pirmieji Šilalėje tuo susirūpino Žadeikių seniūnijos seniūnaičiai Kazys Paliakas, Arvydas Paliakas, Arvydas Luganeckas ir Arvydas Žiogas. Visi keturi kaimo žmonių atstovai įsitikinę, jog Šilalės savivaldybės tarybos sprendimas naikinti pagrindinių seniūnijos darbuotojų pareigybes yra nepagrįstas, nes priimtas vadovaujantis vien tik finansiniais skaičiavimais.

Niekas nekalba apie tai, jog kaimiškosiose seniūnijose dirbantys specialistai ne tik atlieka jiems priskirtas funkcijas, bet ir padeda gyventojams spręsti kylančias problemas.

„Mūsų seniūnija yra kaimiškoji ir žemės ūkio specialisto buvimas mums yra labai svarbus. Jis atlieka konsultanto pareigas, deklaruoja žemės ūkio naudmenis, atliekas kitas funkcijas seniūnijoje. Vydas Stasytis tarp ūkininkų vertinamas kaip geras specialistas, nes pas jį deklaruoti žemės plotų atvyksta ir aplinkinių seniūnijų gyventojai. Buhalterė, nesant seniūno ir socia­linio darbuotojo, vykdo jų funkcijas ir sprendžia kylančias problemas. Prašome Jus atsižvelgti į mūsų nuomonę ir nepalikti Žadeikių seniūnijos likimo valiai. Tokiems mūsų pasiūlymams pritaria dauguma seniūnijos gyventojų, nes būtent jų interesams ir atstovauja minėtas pareigas einantys darbuotojai“, – rašoma gruodžio viduryje Šilalės merui, tarybos nariams ir savivaldybės administracijos vadovams adresuotame rašte.

Žadeikių seniūnijos seniūnaičiai įsitikinę, jog trijų pareigybių panaikinimas tikrai nepadės išgelbėti rajono biudžeto, nes specialistai dirba 0,75 etato, o gyventojams jų buvimas yra labai svarbus.

Nelygios ūkininkavimo sąlygos

K. Paliakas neslepia, jog apie žemės ūkio specialisto pareigybės naikinimą bendruomenė nežinojo, todėl, kai suprato, kad V. Stasytis nebedirbs seniūnijoje, daugelį ištiko šokas.

„Kai prasidėdavo deklaravimas, mūsų žemės ūkio specialistas dirbdavo ir savaitgaliais, ir vakarais – kada galėdavau, tada nuvažiuodavau, kartu nueidavome į seniūniją ir sutvarkydavome, ką reikia. V. Stasytis tikrai atsidavęs savo darbui, patyręs, dar ir veterinarijos gydytojas, žmonės klausdavo jo patarimų, ką daryti gyvuliukui susirgus. Gal mažai deklaracijų, kaip per posėdį administracijos direktorius sakė, Žadeikiuose priima – 228, tačiau deklaracija deklaracijai nelygi. Vienas, turėdamas 20 ha, elektroniniame žemėlapyje įbraižo vieną sklypą, o man reikia įbraižyti 14 sklypų. Deklaracijos tik dvi, o kiek darbo? Pažįstu ūkininką, kuris turi 47 sklypus, per vieną dieną net nespėja visko deklaruoti“, – pasakojo K. Paliakas.

Seniūnaičio nuomone, rajono valdžios sprendimas panaikinti žemės ūkio specialisto etatą Žadeikių krašto ūkininkams sudaro nelygias ūkininkavimo sąlygas. Kvėdarnos ūkininkai galės reikalus tvarkyti savo miestelyje, o žadeikiškiams reikės laukti, kol pas juos atvažiuos kitos seniūnijos darbuotojas.

Tuo labiau, jog iki šiol Žadeikių žemės ūkio specialistas V. Stasytis padėdavo pasėlius deklaruoti dar ir Kvėdarnos žemdirbiams, nes gretimoje seniūnijoje dirbantis žmogus nebuvo toks patyręs, nespėdavo visų aptarnauti, pasitaikydavo ir klaidų. O kiekviena klaida, pasak žmonių, yra ne tik sugaištas laikas, bet ir prarasti pinigai.

Reikalingi ne tik smulkiesiems

Žadeikiuose ūkininkaujantis Šilalės rajono tarybos narys Artūras Dambrauskas neslepia, jog tokia pareigybė kaime būtina – ir kuo toliau, tuo labiau pasiteisina. Ypač dabar, nuolat keičiantis reikalavimams ir be perstojo didėjant ūkininkams skirtos informacijos srautui.

„Mūsų visas rajonas kaimiškas, žemės ūkio specialistai teikia nemažai paslaugų. Ūkininkai smulkūs, jiems reikia padėti, nes kai kurie reikalavimai tiesiog per sunkūs. Nuo šiol, purškiant augalų apsaugos priemonėmis, reikės registruoti purškimą. Anksčiau registruodavome žurnale, dabar reikalaujama internetu. Neužregistravus reikės mokėti baudas. Ne visi kaime turi internetą, jiems turės padėti žemės ūkio specialistai. Jei seniūnijose durys užsidarys, kur žmonėms eiti? Žmogiškas kontaktas, gyvas žodis yra labai svarbus, ypač kaime, kur žmonės pripratę artimai bendrauti“, – svarstė A. Dambrauskas.

Šilalės savivaldybės tarybos nariu išrinktas ūkininkas A. Dambrauskas tikina, jog žemės ūkio specialisto reikia ne tik smulkiems ūkininkams. Ir ne tik tam, kad padėtų deklaruoti pasėlius. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nuolat siunčiami raštai, reikia, kad kas nors paaiškintų, kaip teisingai juos suprasti. Ūkininkai ne visada gali nuvažiuoti į seminarus, negali kiekvieną kartą skambinti į ministeriją ir klausinėti, ką daryti, todėl pasikliauna seniūnijos darbuotojo profesionalumu ir žiniomis.

A. Dambrauskas prisiminė, jog, svarstant administracijos struktūros pertvarką, Šilalės meras A. Meiženis tvirtino, jog nieko neatsitiks, jei žemės ūkio specialistas į Žadeikius atvyks iš kitur, kaip važinėja iš Kaltinėnų į Palentinį. Bet tuoj pat paaiškėjo, jog į Palentinį važinėja ne žemės ūkio specialistas, o socialinis darbuotojas.

„Toks tarybos narių įtikinėjimas, nežinant situacijos, atrodo labai keistai. Teoriškai galima viską sutaupyti, bet, kaip žmonėms gyventi, niekas negalvoja. Gal politiškai Šilalės savivaldybės tarybos sprendimas vietiniais autobusais vežti žmones nemokamai gražiai skamba, bet didesnė nauda būtų, jei už tuos pinigus išlaikytų mums reikalingus žemės ūkio specialistus. Tos moteriškės, kur važiuodavo, dabar gal gailėsis, kai neturės kas padeda sutvarkyti dokumentų gauti paramą“, – svarstė A. Dambrauskas.

Blogiau nei sovietmečiu?

Šilalės savivaldybės taryba Žadeikių seniūnaičių prašymo nesvarstė. Administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius politikams pareiškė, jog nėra apie ką kalbėti – sprendimas naikinti pareigybes priimtas, administracija jį vykdo.

Žadeikių seniūnas Faustas Meiženis pripažįsta, jog tai ne pirmas praradimas. Kai rajono valdžia naikino mokyklą, buvo sakoma, jog turės atsirasti dar bent vienas papildomas etatas pastatui prižiūrėti, patalpoms tvarkyti. Bet jo niekas nepaskyrė, todėl seniūnijos darbuotojai tvarkosi, kaip išmano. Nors krūvis nemažas – reikia prižiūrėti miestelį, 16 seniūnijoje esančių kaimų kapinių.

„Realiai vertinant, prabangos niekada neturėjome, bet žmonėms buvo kur paprašyti pagalbos. Daug visokių dalykų kaime gyvenantiems senukams nėra aiškūs. Prašo ir elektros, ir vandens tiekimo reikalus sutvarkyti, ir banko korteles pameta, reikia padėti pakeisti – visus tuos dalykus tvarkydavo socialinė darbuotoja, buhalterė. Žmonės sensta, problemų daugėja, prie kompiuterio jų nepasodinsi, nepasakysi, kad naudotųsi e. paslaugomis. O vienas seniūnas visų reikalų sutvarkyti tikrai nesuspės“, – teigė F. Meiženis.

Nusivylęs ir Žadeikių seniūnaitis K. Paliakas. Pasak jo, tendencijos jau aiškios: nelikus darbuotojų, nereikės ir seniūnijos, todėl galima numanyti, jog netrukus bus priimtas sprendimas jungti Žadeikius prie Kvėdarnos.

„Kai pradedu galvoti, ką per 30 metų gavo Žadeikiai, faktiškai nieko nematau – buvo tik griovimas. Nuolatinio naikinimo laikotarpis. Sovietai atvažiuodavo, generalinių sekretorių portretus pakeisdavo, bet mokyklos neliesdavo. O konservatoriai panaikino. Dabar tą patį daro sakantieji, jog yra už tvarką ir teisingumą. Apie politiką nesinori net galvoti, bet kai matai, kad specialiai kaišiojami pagaliai į ratus, kad kaimas nyktų, tylėti neišeina“, – piktinasi K. Paliakas.

Ūkininko A. Dambrausko įsitikinimu, kaltas pernelyg siauras valdžioje esančių žmonių požiūris. „Svarbu, kad jiems gerai, o kiti žmonės nerūpi“, – piktinosi Žadeikiuose ūkininkaujantis tarybos narys.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

Algimanto AMBROZOS nuotraukos

2021-01-11