Sertifikuotų sėklinių grūdų stygius

Prasidėjus žiemkenčių rudens sėjai šalies žemdirbiams tenka spręsti galvosūkį, kuo užsėti laukus. Tapo sudėtingiau įsigyti sertifikuotos kviečių bei kitų žieminių javų sėklos, nes sava neužderėjo. Vieni prekiaujantieji sertifikuotais sėkliniais grūdais tikina, kad turi tik atvežtų iš užsienio, kiti parduoda tik užsisakiusiesiems iš anksto.

Neužderėjo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad iš tiesų šį rudenį juntamas sertifikuotų sėklinių javų trūkumas. Taip nutiko dėl šiais metais Lietuvoje prastesnio kviečių ir kitų žiemkenčių derliaus – tiek auginto maistui, tiek ir pašarams bei sėklai. „Sėkliniai grūdai mūsų regionui ir auginami mūsų regione, Lietuvoje. Tad, jei prastai užderėjo maistui skirti grūdai, jų kokybė buvo prastesnė, tas pat atsitiko ir su sėkliniais grūdais“, – tvirtino A. Macijauskas, pastebėdamas, kad dalis sėklai augintų grūdų neatitiko sėkliniams grūdams keliamų reikalavimų, todėl buvo parduoti kaip pašariniai.

Ar vien tik tai lėmė sertifikuotų grūdų stygių rinkoje, ar ir padidėjęs Lietuvos žemdirbių susidomėjimas sertifikuota sėkla, anot A. Macijausko, kol kas sunku spręsti, nes rudeninė sėja dar tik prasidėjo. Tai paaiškės jai pasibaigus, nes aišku tik tiek, kad yra sumažėjusi sertifikuotos sėklos pasiūla. Nors galimybė, kad yra išaugusi tokios sėklos paklausa, taip pat neatmestina. Mat ankstesniais metais žemdirbiai patys pasiruošdavo savo poreikiams vadinamosios ūkinės sėklos, kuria užsėdavo savo laukus. Šiemet, kai javų derlius nebuvo toks, kokio tikėtasi ir laukta, o ir jo kokybė nebuvo tokia, kokios norėta, žemdirbiai ūkinės sėklos pasiruošė mažiau.

„Tradiciškai Lietuvoje kas rudenį sertifikuota sėkla užsėjama apie 10–20 proc. žiemkenčiams skirtų laukų. Kitą dalį javų augintojai užsėja savo pačių pasiruošta ūkine sėkla. Taip ne tik sutaupoma lėšų, nes sertifikuota sėkla yra gerokai brangesnė, bet ir dažnai augintojams pavyksta pasiruošti kokybiškesnės ūkinės sėklos nei siūloma sertifikuota. Ši ne visuomet patenkina augintojų lūkesčius“, – tvirtino LGAA pirmininkas.

Naujų užsakymų     kol kas nepriima

Žiemkenčių sėkla prekiaujančių įmonių atstovai teigė pastebėję, kad šiemet sertifikuotos javų sėklos, ypač kviečių, paklausa išaugusi, todėl ir juntamas jos stygius.

UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas ŪP aiškino, kad tokia situacija susidarė žemdirbiams nepavykus užauginti kokybiškų grūdų tiek, kiek reikėjo – neužsiaugino nei ūkinės sėklos, nei parduoti sertifikuotos sėklos. „Mes prekiaujame tik Lietuvoje užauginta sertifikuota javų sėkla, tačiau šiuo metu sustabdėme naujų užsakymų priėmimą tiekti sėklą, kad galėtume įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus. Savaitės pabaigoje persvarstysime situaciją ir spręsime, ar atnaujinti užsakymų priėmimą, ar ne“, – svarstė S. Augas. Anot jo, šiemet sėklinių grūdų, kuriuos suspėta nukulti prieš lietingąjį periodą, kokybė yra gera, tik pats grūdas smulkesnis, todėl kiek kitaip augintojams reikėtų skaičiuoti sėklos normą – pavyzdžiui, pernai žieminių kviečių norma buvo 200–220 kg/ha, o šiemet turėtų būti apie 170–180 kg/ha. Tačiau ne visi taip daro.

Įsivežė iš kaimynų

UAB „Scandagra“ sėklų produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas pripažino, kad jie lietuviškos sertifikuotos žiemkenčių sėklos neturi ir prekiauja jau atsivežta iš seserinių kompanijų, esančių Latvijoje bei Estijoje. „Įsivežėme apie 40 proc. sertifikuotos sėklos poreikio. Kasmet planuojame supirkti truputėlį daugiau sėklinių grūdų, tariamės, kad juos augintų didesniuose plotuose, bet beveik kasmet mums Lietuvoje išaugintos sertifikuotos sėklos pritrūksta“, – pripažino A. Maskaliūnas.

Vis dėlto jų įmonėje žemdirbiai sertifikuotos sėklos įsigyti gali. Tiesa, labai didelio kiekio sukaupę neturi, nes jau rugsėjo vidurys ir sėja kai kur beveik besibaigianti. Tad bendrovė, pasak A. Maskaliūno, nenori užsipirkti sėklos pertekliaus, bet matydami situaciją resursų vis pasipildo.

Šiemet pirkti sertifikuotą sėklą žemdirbius skatina ne tik blogesnė ūkinės sėklos kokybė, bet ir išaugusios grūdų supirkimo kainos. „Mūsų skaičiavimais, ūkinė sėkla šiemet neturi atsiperkamumo ir nėra taupesnis pasirinkimas. Žaliavos – grūdų kaina yra pakilusi kur kas daugiau nei sertifikuotos sėklos kaina – grūdų žaliavos kaina uoste svyruoja apie 230–250 Eur/t, o javų sėklos kaina siekia apie 400 Eur/t. Tad ruošdamas savo ūkinę sėklą augintojas turi tinkamai įsivertinti sąnaudas“, – tikino UAB „Scandagra“ atstovas.

Anot A. Maskaliūno, reikėtų įvertinti ir dar vieną faktorių – perkant sertifikuotą sėklą yra galimybė rinktis naujesnes, tam tikroms gamtos sąlygoms atsparesnes javų veisles. Mat anksčiau rinkdamiesi žiemkenčių veislę žemdirbiai daugiausia dėmesio kreipdavo į veislės derlingumą, o dabar vienu iš svarbesnių rodiklių laikomas ir veislės atsparumas sausroms, vėl prisimintas žiemkentiškumas.

Kur kas mažiau

Vakarų Europos šalių ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja 60–80 proc. pasėlių, Lietuvoje – kur kas mažiau. Nors sertifikuota grūdų sėkla prekiaujančių įmonių atstovai ir tikino, kad žemdirbiams nelabai apsimoka patiems ruošti ūkinę javų sėklą, LGAA pirmininkas A. Macijauskas minėjo, kad Lietuvos žemdirbius dažniau rinktis sertifikuotą javų sėklą paskatintų didesnės susietosios paramos išmokos už sertifikuota javų sėkla apsėtą hektarą. Tačiau ši išmoka 2020 metais siekė tik 14,77 Eur/ha.

„Nuolat įvairaus lygio politikams ir valdininkams aiškiname, kad ši parama maža ir ją reikėtų didinti, nes tik taip galima paskatinti javų augintojus daugiau sėti sertifikuotos sėklos, plėsti jos auginimo plotus Lietuvoje, tačiau kol kas mūsų niekas negirdi“, – tikino A. Macijauskas, pastebėdamas, kad metų pradžioje net buvo kilusi diskusija iš viso atsisakyti susietosios paramos išmokos už sertifikuota javų sėkla apsėtus laukus. Nors šiuo metu diskusijos nutilusios, ar ir vėl nebus grįžta prie jų, dar nežinia, nes dar nėra aiškios susietosios paramos ateities gairės.

LGAA vadovo teigimu, jei būtų atsisakyta susietosios paramos išmokos už sertifikuotą javų sėklą, didėtų žemdirbių gamybos išlaidos ir dalis ūkininkų sėtų nesertifikuotą sėklą, kuri yra gerokai pigesnė. Dėl to prastėtų grūdų kokybė, mažėtų konkurencingumas eksporto rinkose. „Parama sertifikuotai sėklai yra viena iš taikliausių. Ji atitinka Europos žaliojo kurso keliamus tikslus, nes naudojant sertifikuotą sėklą augalų apsaugai reikia naudoti mažiau pesticidų. Sertifikuotos sėklos yra sveikesnės už ūkines, o augalai atsparesni ligoms, gyvybingesni ir derlingesni, nes sertifikuota sėkla jau būna apdorota beicais ir saugi, – tvirtino LGAA pirmininkas A. Macijauskas. – Naudodami ūkinę sėklą, grūdų augintojai dažniausiai ją beicuoja savo ūkyje, kur yra gana sunku užtikrinti, kad beicas būtų panaudotas saugiai. Dažnai sėjama nebeicuota sėkla, o tuomet į dirvą reikia ne tik daugiau sėklos suberti, bet ir tenka naudoti daugiau augalų apsaugos priemonių. O tai niekaip negali neveikti aplinkos.“

Kazys KAZAKEVIČIUS

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas

2021-09-20

 

 

 

LGAA, Aušrys Macijauskas, sertifikuota sėkla