Šis laikas toks gražus!

Tikriausiai kiekviena moteris, dar neturinti vaikų, yra pagalvojusi, kaip sutiktų žinią apie nėštumą. Joks romantinis filmas ar knyga neperteiktų amplitudės jausmų, užplūdusių iš tiesų sužinojus apie šeimą papildysiantį mažąjį žmogutį. Emocijų prasme tai, ko gero, stipriausias jausmas, galintis aplankyti jauną šeimą. Ir niekas iš anksto neįspės, kad išgirstą žinią iš karto pradės lydėti ne tik dar neragautas džiaugsmas, bet ir nerimas.

Svarbu pasikliauti nuojauta Kiekviena pirmakartė nėščioji netrunka sužinoti, kad nerimauti, pasirodo, yra dėl daug ko. Visos esame girdėjusios tą puikų posakį „Nėštumas – ne liga“. Cha, supermamos interneto platybėse jums greitai paaiškins, kad tai melas. Nerimauti verta, ir dėl daug ko. Netruksite sužinoti, kad katės, sušiai, pelėsiniai sūriai gali tapti toksoplazmozės šaltiniu, citrusiniai vaisiai ir šokoladas – sukelti mažajam pilvelio gyventojui alergiją, kava ir arbata kenksminga dėl kofeino, o lašiša ir tunas, pasirodo, gali būti netgi gyvsidabrio šaltinis. Kiekvienas naujas organizmo potyris kelia dešimtis klausimų, ar viskas su manimi tikrai gerai? Pirmosiomis dienomis sužinojus didžiąją naujieną pradėjau įtariai vertinti kiekvieną maisto produktą. Žinoma, jeigu nėštukė nuolat nesilanko supermamų susibūrimo vietose interneto platybėse, paranoja greitai baigiasi ir aiškiai supranti, kad visur ir visada svarbu saikas ir protas, o geriausias patarėjas – vidinė nuojauta.

Sufleruoja organizmas Sužinojusi apie lauktą vaikelį tikrai sąžiningai pildžiau visas gydytojų ir nėščiųjų dietologų rekomendacijas, perskaičiau keletą knygų apie nėštumą. Kartu su vyru įgudome naršyti daržovių skyrius, ištraukėme iš spintelės gilumos seniai nenaudotą sulčiaspaudę, gėriau pakankamai vandens ir vartojau produktus, papildytus geležimi. Puoliau sąžiningai valgyti pusryčius, kuriuos iki tol dažniausiai pamiršdavau. Pietums rinkdavausi sveikiausią alternatyvą. Žaidimas gana greitai atsibodo ir abu supratome, kad svarbiausia neperlenkti lazdos ir rūpintis tiek savimi, tiek pilvelyje gyvenančiu mažyliu, tačiau to nepaversti kultu. Visos perteklinės pastangos tikrai nebūtinos. Be to, ne visada pavykdavo maitintis pagal taisykles, nes jas koreguodavo pats organizmas. Nors iki nėštumo dievinau avietes, pirmaisiais mėnesiais pradėjau jas vis ilgiau saugoti šaldytuve. Pirmą nėštumo trimestrą tiesiog šluodavau pieno produktų skyrių, kasdien valgiau jogurtus, o prasidėjus antrajam trimestrui, visus jogurtus su džiaugsmu atiduodavau vyrui. Nors kruopščiai vengiau visų sergančių kolegų kompanijos, atidžiai apgalvodavau šiltą aprangą, kaip tyčia pirmąjį trimestrą peršalau. Interneto skaitinių nugąsdinta ligų pavojų, metusi visus darbus nulėkiau pas šeimos gydytoją. Visa laimė, gydytojas pasitaikė supratingas, tikriausiai įpratęs matyti išsigandusias pirmakarčių nėščiųjų akis, todėl greitai nuramino, kad sloga ir kosulys dar niekam stip­riai nepakenkė. Sveikimo procesą apsunkino tik apribojimai. Net ir nėščiosioms leistinų vaistų gydytojas nerekomendavo, todėl gelbėjausi jūros vandeniu ir krūva liaudiškų priemonių. Niekada nebūčiau atspėjusi, kad nėščiosioms negalima kaitinti kojų, nerekomenduojama gerti vaistažolių arbatų, o paprastos arbatos tinka ne visos, todėl net ir neutralių sveikatinimosi priemonių spektras dar sumažėjo. Gerai, kad sveikatos bėdos buvo greitai įveiktos.

Ir nėščiosios nori ne pilkų drabužių Įpročiai nėštumo metu keičiasi savaime. Pavyzdžiui, greitai įpranti miegoti ant nugaros ir šonų, į antrąją nėštumo pusę gydytojai pasirinkimų spektrą dar sumažina ir džiaugiesi, kad leidžia bent nuo vieno šono persiversti ant kito. Nubudimai naktimis tampa tarsi natūralūs, o pilvelio gyventojo spyriai paryčiais – maloniu ryto signalu vietoje žadintuvo. Moterims tokia skaudi tema „nėra ką rengtis“ nėštumo metu tampa ypač aktuali, tačiau keisčiausia, kad būtent šiuo laikotarpiu dėl to mažiausiai suki galvą arba viską vertini per humoro prizmę. Senasis spintos turinys įsibėgėjus nėštumui „išeina atostogų“, o tu tiesiog džiaugiesi, kad turi tuos keletą patogių rūbų, tinkančių šiuo stebuklingu laikotarpiu. Nėštukių rūbų skyriai iš tikrųjų galėtų sukelti liūdną nuotaiką. Medžiagų, spalvų ir modelių pasirinkimas dažniausiai čia labai skurdus. Suprantu, kad nėštumas – tikrai ne laikas demonstruoti madas, bet specializuotuose nėštukių drabužių skyriuose tikrai būtų galima pasiūlyti daugiau estetikos. Ir nėščiosios nori ne pilkų drabužių, įdomesnių jų modelių. Pavyzdžiui, naktinių nėščiosioms ir žindyvėms galima pamatyti ir su žvėrelių aplikacijomis. Jeigu jau prekiauja, turbūt yra ir paklausa... Būtent dėl tokių „radinių“ labai nuoširdžiai apsidžiaugi aptikusi sau tikrai tinkantį ir patinkantį rūbą ir jį brangini labiau nei bet kada anksčiau.

Slėpynių žaidimas Dar vienas juokingas nėštumo etapas prasideda pirmuosius tris mėnesius slepiant gerąją žinią nuo smalsuolių pašalinių. Kai nuolat norisi miego, silpna žiūrint į beveik visą maistą, reikia keisti daugelį įpročių, kažkas būtinai pasiūlys slidinėjimo kelionę, pakvies į trankias šventes ar į alaus degustaciją. Abu su vyru esame nevykę melagiai, tačiau naują vaidmenį stengėmės atlikti kuo nuoširdžiausiai. Situacijas bei pasiteisinimus apgalvodavome iš anksto, kruopščiai suderindavome. Pasirodo, visos istorijos buvo pakankamai vykusios, nes atėjus laikui pranešti žinią apie laukiamą kūdikį, mus įtarinėję prisipažino tik dalis pažįstamų. Kaip ir pridera, pastabesnės moterys, kurios greitai atkreipia dėmesį laisvesnius rūbus bei apvalėjantį pilvelį.

Pirkti dera apgalvotai Pagerėjus sveikatai ir visiems pranešus žinią apie nėštumą, prasideda pažintis su vaikiškų reik­menų pasauliu. Iki šiol atrodė, kad vaikams sunkiausia išrinkti žaislus, bent mudu su vyru supratome klydę. Nuoširdžiai nežinojome, kad visa apibendrinantis šliaužtinukų terminas jau pasenęs. Dabar siūlomi – smėlinukai, glaustinukai, romperiukai, susiaustukai. Ir tai tik pradžia. Kiekvienam būsimų tėvelių žingsniui parduotuvės siūlo bent dviejų puslapių būtinų daiktų sąrašą. Nėštumas yra tas laikas, kai sužinote, kad paprastas gultukas gali ir vibruoti, ir dainuoti. Net išsirinkti vežimėlį gali tapti taip sudėtinga, tarsi pirktum mašiną. Pardavėjos apiberia informacija apie lopšio dydį, pripučiamus ratus, spalvą, pageidaujamą vežimėlio svorį, puodelio laikiklius ir kitus įrenginio patobulinimus. Pamačiusi išsigandusias mūsų su vyru akis nuramina, kad visi jie tikrai atliks savo darbą. Blogiausiu atveju dvejus metus galios važiuoklės (!) garantija. Tikriausiai nuo šiol šeimos mašinai skirsime mažiau dėmesio. O jeigu rimčiau, susipažinusi su visa gausia mažylių daiktų pramone supranti, kad pirkti dera apgalvotai ir tik tai, kas būtina, nes kitaip norint sutilpti namuose teks išvežti bent dalį turimų daiktų. Labai pasitarnauja internete mažai naudotus daiktelius pardavinėjančios mamos, kurios dažnai padeda sutaupyti šeimos biudžetą.

Pravers sveikas humoro jausmas Dar vienas įdomus reiškinys, kad į nėštumo stebėjimą mėgsta įsitraukti daugelis aplinkinių. Kiekviena pirmakartė nėščioji tikriausiai patvirtins, kad išgirsta nemažai patarimų, kuriais turėtų vadovautis. Viskas prasideda nuo priminimų, kad nevalia kelti rankų, o baigiasi netgi senovės prietarais. Kartais gali pastebėti, kad net ir nelabai gerai pažįstami žmonės stebi tavo pilvą, norėdami „nustatyti“ vaikelio lytį, nešykšti įžvalgų. Jei būnu nepakankamai išsimiegojusi ar išblyškusi: laukiesi mergaitės. Pasirodo, kad pagal prietarą mergaitės atima nėščiosios grožį. Mane šios spėlionės pralinksmina. Kiekvieną kartą. Vaikus jau auginančios mamos užverčia krūva patarimų, ką ir kada pirkti, kaip vaikelį auginti ir ko šiukštu nedaryti. Ir čia lengvai išsisukti nepavyks, nes iš skirtingų pusių atplaukianti informacija bus visiškai prieštaringa, bet, mamų teigimu, pati teisingiausia. Klausant tokių patarimų svarbiausia išsaugoti nuovoką ir sveiką humoro jausmą. Juk viską giliai imant į širdį gyvenimas tikrai pasunkėtų. O šis laikas toks gražus!

Eglė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.