Skaičiuoti ir medžioti

Nors šiuo metu objektyvios statistikos apie šernų skaičių šalyje stinga, nes nesant sniego dangos jų suskaičiuoti praktiškai neįmanoma, Aplinkos ministerijos (AM)  duomenimis, 2015 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo apytiksliai 27 –30 tūkst. šernų. Įvertinus kasmetį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. Tad medžiotojams veikti yra ką, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu numatyta knyslių populiaciją per ateinančius pusantrų metų, t. y. iki  2017 m. balandžio 15 d., sumažinti iki 25 tūkst. individų visoje šalies teritorijoje.

Reguliuojant šernų populiaciją, AM įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus AM regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus ir galų gale šernų populiacija siektų 0,5 šerno viename kvadratiniame kilometre. Šio tikslo siekti būtina, nes šalyje  šiais metais užregistruotos 90 vietos, kuriose 108 šernams nustatytas AKM virusas. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 105 AKM atvejai laukinėje faunoje. Liga nustatyta 125 šernams – 56 rastiems nugaišusiems ir 69 sumedžiotiems. Medžioklės ploto vieneto dalyje, ne mažesniu kaip 3 km spinduliu, kurioje buvo nustatytas AKM, medžiotojai per 30 d. kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu turi organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę. VMVT medžiotojams primena, jog, siekiant reguliuoti šernų populiaciją, sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki ne daugiau kaip dešimties kiekviename medžioklės ploto vienete (10 kv. km (1000 ha) plote). Vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg. Medžiotojai mėginius dėl AKM gali patys pristatyti į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Tinkamai paimtus mėginius pristačius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po  8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį, nes užkrėstose teritorijose kategoriškai draudžiama dalyti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti AKM tyrimų rezultatai. Šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje. Europos Komisija priėmė sprendimą visose regiono valstybėse koofinansuoti  išmokas už sumedžiotas šernų pateles: medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, turi pristatyti teritorinei VMVT tarnybai arba į NMVRVI sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus, tinkamai supakuotus ir su tinkamai užpildytu šernų mėginių paėmimo afrikinio kiaulių maro tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu. Išmokos mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus – 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.

Radus nugaišusį šerną nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama visą parą veikiančia nemokama telefono linija 880040403.

VMVT informacija