Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Jau matomi pavyzdžiai, kuomet keletas mažesnių ūkių susijungia ir tampa konkurencingais ir stipriais ekonominės rinkos vienetais. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos parama, kuri suteikė galimybę  bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo.

Bendras brolių ūkis

Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys:

„Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi, ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų apmąstymų, nusprendėme teritorijoje įkurti gyvulininkystės ūkį, tad susikooperavome ir pamažu pradėjome auginti mėsinių jaučių bandas.“

Galvijų augintojas A. Šedys atskleidžia, jog apie paramą smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimui pirmą kartą sužinojo naršydamas internete. Tuomet ūkininkas pasidalijo šia informacija su broliu ir pasiūlė kurti bendrą projektą bei pateikti paraišką. Anot ūkininko, paraiškos teikimo procesas įvyko greitai ir sklandžiai.

A. Šedys sako, jog sprendimas vykdyti bendrą veiklą buvo labai naudingas. Pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“, broliai ne tik sujungė turimus išteklius, bet ir modernizavo ūkį inovatyviomis technikos priemonėmis:

„Sulaukę paramos, galėjome įsigyti modernią įrangą, skirtą galvijų auginimui ir priežiūrai: ruloninį presą - vyniotuvą, šarnyrinį krautuvą, grūdų traiškytuvą bei gyvulių priežiūros stakles. Šios priemonės leido padvigubinti auginamų galvijų skaičių – ūkis tapo kur kas produktyvesnis ir, žinoma, pelningesnis. Be paramos tokių rezultatų nebūtų.”

Paramos nauda

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistė Kristina Žukienė teigia, jog parama tarpusavio bendradarbiavimui skatina kooperuotis ir tapti stipresniais rinkos dalyviais. Bendrą ūkinę, komercinę ir aplinkosauginę veiklą vykdantys ūkininkai, miškininkai ir kiti asmenys gali dalintis ištekliais, įsigyti naujų įrenginių ir technikos, gauti kompensacijas pastatų statybai ar rekonstrukcijai. Taip stiprinamas konkurencingumas, skatinamas inovacijų diegimas ūkiuose ir palaikomas tvarus miškų puoselėjimas, kas prisideda prie aplinkosaugos puoselėjimo.

Kristina Žukienė sako, jog dėl KPP paramos pagal veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ turime daugiau restruktūrizuotų ir modernizuotų ūkių, kurių produktyvumas ir dalyvavimas rinkoje tapo kur kas intensyvesnis. Pasak NMA specialistės, brolių A. Šedžio ir M. Šedžio veikla – puikus to pavyzdys.

Kas gali kreiptis?

Paraiškos dėl paramos pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ jau renkamos nuo rugsėjo 1 d. Paraiškų teikimo terminas tęsis iki spalio 29 d.

Kristina Žukienė atskleidžia, kokie kriterijai pareiškėjams numatyti šio projekto reikalavimuose:

„Dėl paramos gali kreiptis smulkieji ūkiai, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis nei 4 tūkst. Eur ir ne didesnis nei 15 tūkst. Eur. Taip pat parama teikiama miško valdytojams, kurių miško valda ne didesnė kaip 20 ha bei labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne trumpiau nei dvejus metus. Paraišką gali teikti ir fiziniai asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus ir nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys individualią veiklą ne trumpiau negu vienerius metus.”

K. Žukienė pažymi, jog nurodyti subjektai paraišką privalo teikti su partneriais, užsiimančiais ta pačia veikla – žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais, o alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai – su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais.

Parama projektui – iki 90 tūkst. eurų

Pagal KPP numatytus reikalavimus, vienam smulkiojo verslo bendradarbiavimo projektui gali būti skiriama iki 90 tūkst. Eur be PVM paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam gavėjui 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur.

„Subjektams skiriamos paramos dydis priklausys nuo patirtų išlaidų – bendrosios projekto išlaidos ir einamosios bendradarbiavimo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., o verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc. Tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidų,” – paaiškina Kristina Žukienė.

Specialistė primena, jog paraiškas teikti galima NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos veiklos sričiai „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ šiemet skirta beveik 4 mln. Eur.