Stambieji nukentėjo, o smulkieji – nesiskundžia

Kol stambiausieji šalies paukščių augintojai skaičiuoja milijoninius veiklos nuostolius ir prašo paramos, šeimos ūkiai dirba kaip dirbę ir gauna tokias pat pajamas, kokias gaudavo ir prieš koronaviruso pandemiją.

Pramoniniai – tik pradeda atsigauti

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugpjūčio mėn. Lietuvos įmonėse sumažėjo paukščių skerdimas, o broilerių mėsos pagaminta daugiau. Rugpjūčio mėn. Lietuvos įmonėse buvo paskersta 4,46 mln. paukščių ir pagaminta 8 379,00 t paukštienos skerdenų.

Paukščių skerdimų skaičius rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., sumažėjo 4,11 proc. ir buvo 1,34 proc. mažesnis nei prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu buvo paskersta 4,41 mln. vnt. broilerių – 2,43 proc. mažiau nei liepą ir 1,56 proc. mažiau nei 2019 m. rugpjūtį.

Kalakutų skerdenos rugpjūčio mėn. sudarė 9 863 vnt. – 23,17 proc. mažiau nei liepą, tačiau 18,73 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Skaičiuoja pelną

Laima Malinauskienė augina paukščius, dukra Rasa veža juos parduoti.

Visiškai kitokia padėtis yra smulkiuosiuose šeimos ūkiuose, auginančiuose naminius paukščius ir vietos gyventojams parduodančiuose paukštieną bei kiaušinius.

Lazdijų rajono Jurčiūnų kaimo smulkiojo ūkio savininkė Laima Malinauskienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jos ūkyje jau septynerius metus nuolat auginama apie 300 vištų, ančių – apie 150. Tik žąsų šiais metais neaugino. Vištų parduoda šešis kartus daugiau, kadangi jos auginamos šešiais ciklais – po du mėnesius. Dėl kiaušinių laiko ir dedeklių vištų.

„Grūdų ir bulvių užsiauginame savo ūkyje – žemės turime 3,5 hektaro, o kiek lesalų trūksta, nusiperkame turguje. Žemės įdirbimo technikos neturime, ją samdome“, – pasakojo L. Malinauskienė.

Prekiauja tik pusdienį

Pasak ūkininkės, šiemet visa prekyba paukštienos produktais vyksta taip pat, kaip ir iki COVID-19 pandemijos. Kaip ir anksčiau, penktadieniais bei šeštadieniais važiuoja į Vilnių, prekiauja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Prekiauja ir iš namų, taip pat pristato produkciją į vietą pagal susitarimą – į Kauną, Alytų, Marijampolę, Jonavą.

Paukščiai parduodami be kepenėlių, širdžių ir skrandukų. Kaina yra už gryną paukštienos kilogramą. Esant pageidavimui, kepenėles, širdis, skrandukus parduoda atskirai – po 2 eurus už kilogramą.

Per metus L. Malinauskienės ūkyje užauginami šeši vištų ciklai, maždaug po 300 paukščių vienu metu.

Kaip tikina L. Malinauskienė, paukštiena yra tik aukščiausios kokybės, todėl ir jos kaina ne tokia, kokia matyti prekybos centruose. Šviežios vištienos kilogramas kainuoja 4,5 Eur, vištienos filė – 6,80 Eur/kg, švieži naminių vištų ketvirčiai – 4,50 Eur/kg, 10 kiaušinių – 2 Eur. Visgi šios kainos, palyginti su kitų smulkiųjų ūkių produkcija, yra žemesnės nei vidutinės.

„Mobiliuosiuose turgeliuose turime nuolatinius pirkėjus, jie žino, kada atvežame paukštieną. Prekiaujame tik pusdienį. Viską parduodame. Nepajėgiame užauginti tiek, kokia yra paklausa. Dirbu kartu su dukra Rasa – aš triūsiu ūkyje, o ji priima užsakymus, veža parduoti turgeliuose“, – teigė L. Malinauskienė.

 

Pasaulinė problema – ne visiems

Vytautas TĖVELIS

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas

Paukštienos gamyba stambiose įmonėse sumažėjo dėl COVID-19 poveikio, labai krito superkamos produkcijos kainos. Taip atsitiko todėl, kad staiga atsirado paukštienos perteklius. Jau kovo viduryje pasireiškė ši pasaulinė problema – Vakarų Europoje restoranai, valgyklos, viešbučiai buvo uždaryti, todėl ir buvo atsisakyta pirkti paukštieną. Aišku, buvo panaikintos ir šio produkto pirkimo sutartys. Tarp jų – ir su Lenkija, kuri yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Tad paukštieną pradėta kaupti sandėliuose ją užšaldant.

Šaldytos paukštienos kaina krenta iki 30 proc. Kadangi atsirado jos perprodukcija, auginimo konvejeris buvo pristabdytas. Auginimas trunka daugiau nei 40 dienų, o vienas ciklas – apie tris mėnesius (3 savaitės inkubatoriuje, pasiruošimas, inkubacinis periodas, auginimas, sanitarinė pertrauka).

Smulkieji šeimos ūkiai mažiau pajuto pandemijos poveikį. Mat jų produkcijos vartotojai yra ne restoranų ar valgyklų tinklai, kurių dauguma buvo uždaryti, o vietos gyventojai. Kaimiškai auginamų broilerių kaina išliko beveik nepasikeitusi. Nesumažėjo ir tokios paukštienos vartojimas. Apie savo parduodamą produkciją smulkieji ūkiai skelbiasi rajono spaudoje, tinklalapyje „Kaimas į namus“, prekiauja ūkininkų turgeliuose.

 

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

 

Rasos MALINAUSKAITĖS nuotraukos

2020-10-09