Tiki reabilituotųjų kanapių ateitimi

Vis gausėjančius vasaros maršrutus po Lietuvą papildo dar viena pramoga – Ukmergės r. Jakutiškių k. suformuotas kanapių labirintas. Paklaidžioję tarp 2–2,5 m siekiančių augalų lankytojai gali ne tik paragauti kanapių arbatos ar kanapinės druskos, bet ir daug ko įdomaus sužinoti apie šį nepelnytai primirštą augalą. Jaunasis ūkininkas Kęstutis Zinkevičius tikina, jog šis jo 0,5 ha pluoštinių kanapių lauke suformuotas labirintas – kol kas vienintelis Europoje, tuo labiau, kad informacijos apie ką nors panašaus pasaulyje taip pat nepavyko rasti.

Didžiausias iššūkis – pluoštinių kanapių kūlimas Verslo vadybos specialistas kaunietis K. Zinkevičius ūkininku tapo vos prieš trejus metus, susidomėjęs pluoštinių kanapių teikiamomis galimybėmis. „Viskas prasidėjo nuo skaitytų straipsnių apie šį augalą, – pasakoja K. Zinkevičius. – Tuomet ir sužinojau, kad visą šį nuostabų augalą galima praktiškai panaudoti: iš sėklų spaudžiamas itin geros kokybės aliejus, stiebas tinka statyboms, o pluoštas naudojamas drabužiams gaminti.“ Pirmųjų ūkininko žingsnių auginant pluoštines kanapes paprastais ir lengvais nepavadinsi: kai 2014 m. šis augalas Lietuvoje buvo „legalizuotas“, sunkiausiai sekėsi juo apsėto hektaro kūlimas. „Stebuklingai tada pavyko, – prisimena K. Zinkevičius. – Kanapių sėklos subręsta bene vėliausiai iš visų augalų, tik spalį, o mes iš anksto technika nepasirūpinome... Visi kombainai tuo metu jau būna „atidirbę“, žiemai paruošti.“ Sunkiai radus ūkininką, kuris ryžosi išbandyti naujo augalo kūlimą, dar reikėjo ir dėl džiovyklos kooperuotis, mat kanapių sėklas labai svarbu per artimiausias 6–8 valandas pradėti džiovinti, kitaip iš jų spaudžiamas aliejus darosi kartokas, praranda kokybę. Pirmojo bandymo rezultatai buvo simboliniai: iš vėlyviausia veisle apsėto hektaro gauta vos 100 kg sėklų, nors veislės galimybės – 0,5 t/ha. „Yra veislių, kur mūsų sąlygomis galima tikėtis ir 1,2 t/ha, – sako K. Zinkevičius. – Žinoma, nepalyginsi su javais, kur hektaras duoda keliagubai daugiau derliaus, gal dėl to ūkininkai renkasi našesnius augalus.“ Jeigu žemė gerai įdirbta, su pluoštinėmis kanapėmis vargo nedaug; jos gerai auga, greitai nustelbia piktžoles, kurios netrukdo nukulti 2–2,5 m pasiekiančius augalus. Problemų kyla rudenį, kai sėklos subręsta, mat tuomet kanapių stiebai pradeda medėti, pluoštas vis stiprėja ir kūlimo metu jais ima veltis kombaino sukamosios dalys. Papildomai reikalingi dar keli žmonės, peiliais nuimantys tas apvelas, kombainą tenka nuolat stabdyti, be to, dėl patenkančių spalių atsiranda trintis, kyla dūmai ir technika gali užsidegti. K. Zinkevičius prisiminė atvejį Kėdainių rajone, kai po žiemos likusius kanapių stiebus voluojant buvo užsidegęs agregatas. Šiuo metu K. Zinkevičius pluoštinėmis kanapėmis užsėjęs beveik 30 ha Marijampolės ir Panevėžio rajonuose. „Didžiausias iššūkis – jas laiku nukulti be nuotykių, – sako jaunasis ūkininkas. – Pernai net tris samdytus kombainus teko keisti, kol ketvirtajam labai atsargiai ir lėtai dirbant pavyko.“

Perspektyvaus augalo galimybės dar neišnaudotos Pluoštinės kanapės dabar „atrandamos“ iš naujo – pastarųjų metų duomenimis, Europoje jomis tėra užsėta vos 10 tūkst. ha, Lietuvoje šis rodiklis nesiekia nė 3 tūkst. ha, nors šio kažkada plačiai paplitusio augalo perspektyvos yra didžiulės. „Prekiaudamas kanapių aliejumi mugėse matau, kad vis dar gajūs neigiami stereotipai dėl 50–60 metų uždrausto augalo sąsajų su narkotine medžiaga, – sako K. Zinkevičius. – Ypač vyresnio amžiaus žmonėms sunku ką nors apie pluoštines kanapes ir jų naudą papasakoti...“ Ūkininkas, priklausantis Pluoštinių augalų gamintojų asociacijai, šiuo metu ieško technologinių galimybių atskirti spalius (medinę kanapių stiebų dalį) ir pluoštą. „Kanapių spaliai – labai perspektyvus dalykas, – tikina K. Zinkevičius. – Juos sumaišius su kalkėmis, gaunama puiki, jau nuo seno žinoma statybinė medžiaga ekologiškiems namams, sukurianti idealią šiluminę varžą: tokiame name vasarą vėsu, o žiemą šilta.“ Atsiliepimai apie porą metų Kauno rajone stovintį tokį „kanapinį“ namą sparčiai plinta, tad, K. Zinkevičiaus teigimu, spaliais domisi ir pavieniai asmenys, ir statybinės organizacijos. Kol kas kanapių pluoštas ritiniais laikomas angare, nes buvusiai linų pramonei išnykus šalyje praktiškai nėra kur jo perdirbti. Nors, K. Zinkevičiaus įsitikinimu, gamtos dėsniai ir čia daro savo – po truputį į mūsų buitį grįžta ir linai, ir pluoštinės kanapės. „Žemaitijoje nuo seno žinoma kanapinė druska – jau paveldo produktas, – primena ūkininkas. – Ir savo spaudžiamą kanapių aliejų aš taip pat sieksiu sertifikuoti kaip turintį gilias paveldo tradicijas.“ Neseniai Ukmergės r. Jakutiškių k. įsikūrusio ūkininko šeima ūkiniame pastate baigia įrengti reikalavimus atitinkančias patalpas, ketina įsigyti tinkamą presą ir savomis jėgomis spausti itin vertingą kanapių aliejų. Tikimasi, kad pomėgis, į kurį investuojamas dabartinis uždarbis draudimo srityje, ateityje taps šeimos verslu ir pragyvenimo šaltiniu.

Pluoštinės kanapės – rimtos linų konkurentės Iš kanapių pluošto gaminamas audinys savo savybėmis nenusileidžia į madą palengva grįžtančiam lininiam audiniui, yra netgi vertingesnis, nes nepraleidžia ultravioletinių spindulių, leidžia kūnui kvėpuoti. O kanapių sėklų aliejus, anot K. Zinkevičiaus, laikomas naudingiausiu iš visų augalinės kilmės aliejaus rūšių, nes turi net tris omega riebalų rūgštis: omega 3, omega 6 ir omega 9. Kanapių aliejų dėl jame esančio idealaus šių rūgščių santykio žmogaus organizmas lengviausiai pasisavina, daug geriau nei linų sėmenų aliejų, teturintį dvi „omegas“ (3 ir 6). Beje, pluoštinių kanapių spaliai – ne tik statybinė medžiaga, bet ir puiki žaliava popieriui gaminti. Jeigu atsirastų apsukrių verslininkų bei atitinkamos technologijos, iš spalių pagamintas „žaliasis“ popierius, pasak K. Zinkevičiaus, iškart pranoktų dabartinį – juk kanapės užauga vos per 3–4 mėnesius, o medžiui reikia 30–40 metų... Tokio „kanapinio“ popieriaus ūkininkui dar neteko matyti, tačiau internete jis rado informacijos, jog JAV nepriklausomybės deklaracija buvo parašyta būtent ant tokio popieriaus, o pirmieji džinsai valstijose buvo pagaminti iš kanapių pluošto. Visa tai ir dar daug ko įdomaus apie pluoštines kanapes K. Zinkevičius pasakoja savomis rankomis suformuoto labirinto lankytojams, pats lydėdamas juos per aukštaūgių augalų lauką, siūlydamas žmonos Monikos ruoštų vaišių: panašaus kaip kava poveikio sodrios salotinės spalvos džiovintų kanapių lapų arbatos bei sumuštinių su kanapine druska. Ekskursantai taip pat supažindinami su vertinguoju kanapių aliejumi, jo gydomosiomis bei sveikatai naudingomis savybėmis. Edukacinės programos kanapių labirinte dar tik įsibėgėja, tačiau išankstinės rezervacijos jau netrūksta – lankytojus čia nukreipia Ukmergės TVIC, informacijos galima rasti ir „Facebook“ paskyroje „kanapių ūkis“, ir tinklalapyje www.lietuvon.lt, dėl ekskursijos susitarti su K. Zinkevičiumi tel. 8 610 81052.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ