Ūkininkus maitina didmiesčių turgavietės

Kiekvienais metais daugėja ūkiuose užaugintų lietuviškų daržovių, uogų ir vaisių. Perpildytoje rinkoje laimi tie, kurie geba parduoti savo produkciją. Daugelį augintojų gelbsti pirkėjų paieška per socialinius tinklus, reklama iš lūpų į lūpas, ūkininkų turgeliai didmiesčiuose.

Braškės – už savikainą

Šiemet bulvių derlius – prastas.

Vlado Guzelio braškių ūkis – vienas didžiausių Lietuvoje. Ūkio šeimininkas atviravo, kad šiais metais jų pasiūla buvo itin didelė. „Braškių auginimo verslas išpopuliarėjo. Daug kas bando laimę braškininkystės srityje. Tačiau neaišku, ar visi bus laimingi. Rojaus nėra. Koją kiša graikiškos, lenkiškos uogos, kurios turguose pardavinėjamos po 2 Eur. Dideli šalies ūkiai pelno neturi, uogas už savikainą parduoda. Tad kaip išsilaikyti smulkiesiems? Manau, kad ir jiems nėra kuo pasidžiaugti“, – svarstė Ukmergės rajono ūkininkas.

Ilgametės patirties braškininkystės srityje turintis vyras tvirtino, kad mūsų šalies augintojai negali konkuruoti su atvežtinėmis braškėmis. Kaip bus ateityje, šiuo metu sudėtinga prognozuoti.

Pasak V. Guzelio, braškių sezonas prasidėjo dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Dėl kaitros derlius buvo menkas. Braškių skynimo sezonas, turėjęs baigtis liepos pabaigoje, baigėsi liepos viduryje.

Šiais metais ūkininkas išaugintas braškes pardavinėjo urmu, kvietė uogų žmones prisiskinti patiems. Kilogramas pačių skintų uogų kainavo tik 1 Eur. Jo kolegos, auginantys braškes, šios nepelningos ūkio šakos ketina atsisakyti. Juk tam, kad išgyventum, būtina uždirbti.

Atlaiko didelę konkurenciją

Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad braškių realizavimas šiais metais buvo labai sudėtingas. Tad ir ji ketina jų atsisakyti. Pirmąsias uogas pavyko parduoti po 4 Eur/kg, o vėliau – po 2 Eur/kg. Braškių pardavėjai buvo įsitaisę pakelėje Anykščiai–Kavarskas, tačiau prekyba vyko vangiai. „Braškių ūkelius įkūrė smulkūs augintojai, tikėdamiesi prisidurti vieną kitą eurą. Tačiau pirkėjų ratas siaurėja, perkamų uogų kiekis – taip pat. Prieš dešimtmetį žmonės braškes pirkdavo kibirais, dabar daugiausia 3–4 kg“, – pastebėjimais dalijosi moteris.

J. Jurkėnienė teigė mananti, kad smulkiąją prekybą nukonkuravo prekybos centrai. Vietiniai ūkininkai mažiau parduoda ne tik uogų, bet ir vaisių, mėsos gaminių. Savaitgalį vykusioje Anykščių miesto šventėje viena ūkininkė pardavė tik tris kilogramus trešnių ir vyšnių, medumi niekas nesusidomėjo. „Savo produkciją vežame į Vilnių. Pastebime, kad pirkėjai mieliau perka atvežtines, dideles trešnes nei vyšnias, išaugintas Lietuvos ūkiuose, ir negaili 3–4 Eur/kg. Tad parduoti jas sunku“, – akcentavo Jolanta. Pasak ūkininkės, šiais metais paklausūs juodieji serbentai. „Už kilogramą jų supirkėjai siūlo 1 Eur. Tai – gera kaina. Nors uogos dėl sausros nėra didelės, jos išgraibstomos ir turgavietėse. Juoduosius serbentus parduodame urmu po 0,90–1,00 Eur/kg. Per dieną realizuojame 50 kg, kartais ir daugiau juodųjų serbentų“, – apie išaugusį uogų poreikį pasakojo ūkininkė.

J. Jurkėnienė su vyru Alvydu augina ir bulves. Ji neprognozavo šių metų bulvių derliaus. Sausra pakenkė bulvienojams, jie – „iškepė“, bulvės – mažytės. Šiuo metu dirva kieta kaip plyta. „Savo šeimai auginu agurkų ir pomidorų. Šiek tiek jų parduodame ir savo klientams. Šiemetis derlius yra geras“, – pasidžiaugė moteris.

Ketinimas nepavyko

Pirkėjams braškių vazonėliuose pakelėje siūlė įsigyti ūkininko Vlado Guzelio brolis Antanas.

Ekologinio ūkio įkūrėja Laima Stragienė norėjo pardavinėti daržoves gimtajame Ukmergės mieste. Tačiau jai eksperimentas nepavyko. „Pusmetį už prieinamą kainą pardavinėjau ekologiškas šviežias daržoves ir jų gaminius Ukmergės turgavietėje, tačiau apyvartos nebuvo. Per dieną užsukdavo vos keli pirkėjai. Gal daugelis žmonių patys užsiaugina daržovių? O gal nevertina ekologiškų produktų? Būdavo graudu žiūrėti, kokius produktus perka jaunos mamos, kuo jos maitinasi pačios ir maitina savo atžalas“, – nuoskaudų neslėpė ūkininkė.

Ekologiškai išaugintas daržoves Stragių šeima dabar realizuoja Vilniuje. Sostinės gyventojai jas perka turgeliuose ir paviljonuose. Per daugiau nei penkiolika metų išsiplėtė ir produkcijos asortimentas. Pastaruoju metu pirkėjams siūloma daugiau nei 30 pavadinimų daržovių: įvairių žalumynų, bulvių, morkų, ropių, juodųjų ridikų, kopūstų, burokėlių ir kt. Asortimentas priklauso nuo sezoniškumo. L. Stragienė atviravo, kad prieš kelis dešimtmečius pirkėjai įsigydavo didesnį kiekį produkcijos. Pavyzdžiui, pirkdavo 5–10 kg morkų, iš kurių spausdavo sultis, gamindavo salotas. Pastaruoju metu mieliau perka sultis, dairosi nuplautų, mažu kiekiu sufasuotų daržovių.

„Pirkėjai noriai pirko ridikėlius, svogūnų laiškus. Populiarios – kelių rūšių petražolės, kalendros, bazilikai vazonėliuose. Išgraibstomi ir krapai, salotinės sultenės, jaunos cukinijos, kvapnūs ir skanūs senovinės veislės ‘Rodničok’ agurkai. Juos perka ir šviežius, ir paraugintus. Antrą savaitę prekiaujame naujo derliaus moliūgais“, – džiaugėsi garbaus amžiaus moteris.

„Ekologinis ūkis išsilaiko tik dėl pirkėjų, vertinančių kokybišką produkciją. O mes stengiamės išauginti tai, ko jie pageidauja“, – pridūrė L. Stragienė.

Gelbėja didmiesčiai

Antrus metus Joniškio rajone ūkininkaujanti Dainora Danilevičienė augina nedidelį kiekį daržovių. „Lietaus nebuvo pusantro mėnesio, viskas išdžiūvo. Laistymo sistemos neturime. Nerimaujame dėl svogūnų. Nežinia, koks bus derlius. Praėjusiais metais svogūnus realizavome pagal skelbimus, dalį išvežėme į Latviją. Joniškio turguje prekiauti nebandome, nes neturime laiko. Manau, kad vietiniame turguje būtų sudėtinga parduoti, reikėtų vežti į didmiestį“, – pasakojo jauna moteris.

Ūkyje jau nuimtas česnakų derlius, kuris, palyginti su ankstesniais metais, yra prastas. Dar nėra aišku, kokios bus česnakų pardavimo kainos. Praėjusiais metais D. Danilevičienė nestandartinių, mažų česnakų kilogramą pardavė po 1 Eur, didesnių – po 2–3 Eur. Pasak pašnekovės, turguje už vieną česnako galvutę būtų galima gauti net eurą.

To paties rajono ūkininkas Kęstutis Zakas „Zakų ūkio“ daržoves tiekia ne tik joniškiečiams, bet ir sostinės bei Šiaulių miesto gyventojams. Kuo daržovių asortimentas platesnis, tuo lengviau jas parduoti. Klientams siūloma bulvių, kopūstų, morkų, svogūnų galvučių, svogūnų laiškų, krapų, burokėlių, lauko agurkų, saldžiųjų žirnių, brokolių, žiedinių kopūstų. „Produkciją parduodame ne tik turguje, siūlome ją ir per socialinius tinklus, vežame į kavines. Šiais metais didelę paklausą turėjo saldieji žirniai, kurių sezonas baigsis šią savaitę. Juos pavyko parduoti po 4 Eur/kg. Paklausios ir bulvės“, – ŪP  sakė ūkininkas.

Prarado derlių

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, augintojai prarado apie 50 proc. ankstyvų daržovių derliaus. Ir nors kainos šiek tiek pakilo, nuotaikos – prastos. „Esant dabartinėms oro sąlygoms, kai dirva įkaitusi iki 24–25 laipsnių šilumos, sutriko fiziologiniai augalų procesai, todėl daržovės prastai auga arba neauga visai. Prarastas cukinijų, salotų derlius. Atrodo, kad augintojai „nebemoka“ ir auginti, nes išaugintos daržovės – neišvaizdžios. Bulvės – prastos. Prekyba turguose yra sumažėjusi. Kainos juose šiek tiek didesnės mažuose miesteliuose, o didmiesčiuose daugiau įvežtinės produkcijos, todėl kainos išlieka pernykščio lygio“, – „Ūkininko patarėjui“ situaciją komentavo Z. Cironkienė.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

Autorės nuotraukos

2021-08-02

 

 

 

 

 

 

 

 

ūkininkų turgeliai, ekologiškos daržovės, Zofija Cironkienė