Valdininkų įkaitai

ŪP korespondentė


Jolita ŽURAUSKIENĖ

Deklaruodami šių metų pasėlius ūkininkai pakliuvo į pinkles: iš jų priverstinai buvo išgautas įsipareigojimas kitąmet prie melioracijos statinių-griovių palikti 3 m pločio juostas. Neuždėję varnelės ties šiuo punktu, ūkininkai negalėjo pateikti deklaracijų. Didžioji dauguma ūkininkų, kurie deklaracijų neskaitė arba jas deklaravo ne patys, sužinoję šias naujienas pakraupo. O tie, kurie atidžiai išanalizavo deklaracijas ir išdrįso skambinti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir kitoms institucijoms, nieko nepešė. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme teigiama, kad nuo melioracijos griovio privaloma palikti tik 1 m apsauginę juostą. Taigi, jokio teisinio pagrindo įpareigoti ūkininkus palikti platesnes juostas nuo griovių nėra. Todėl įdomu, kokiu būdu toks reikalavimas pateko į deklaravimo paraiškas. Kas, kada ir kodėl jį prastūmė?

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta

Naujienas perduoda iš lūpų į lūpas

Pateikę pasėlių deklaracijas, „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai ėmė skambinti į redakciją ir pasakoti apie savo bėdas. Kai kurie jų, bijodami tikrintojų apsilankymo ūkiuose, pavardžių viešinti neišdrįso. „Daugelį metų skaitau „Ūkininko patarėją“ ir man jis labai patinka. Noriu įspėti visus ūkininkus, nes ne visi skaitė, kad nuo 2023 metų visi privalėsime nuo griovio krašto palikti 3 m pločio juostas ir jas apsėti žolėmis.

Ties tuo punktu visi privalėjo pasirašyti, nes jei nepasirašė, deklaracijos nepriėmė. Apsėti 3 m pločio juostas gal ir pavyktų, tačiau dar privalėsime žolę nupjauti, sugrėbti ir išvežti, kitaip vėjas ją suplaks į griovius, o tada jie visai užsikimš. Ir taip jau vanduo ten vos ne vos teka. Tiek krūmų ir žolių ten prižėlė. Man apie tai pasakė kaimynė, o ją informavo sūnus. Kai ji perskaitė deklaraciją, išsigando. Vienas jos laukas papuola į trikampį tarp griovių, tai ne kažin kiek jai ten dirbamos žemės beliks, kai po 3 m iš kraštų atrėš. Juokas pro ašaras. Liks tik pieva. O kur žolę padėt? Juk gyvulių nėra. Teks žolę į lauko galą suvežti, sukrauti į krūvą, kad žiurkės veistųsi ir kad supuvęs šienas smirdėtų“, – pasakojo Kauno r. ūkininkaujantis J. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pašnekovas teigė, kad griovių yra keli nedideli gabalai, laukai toli vienas nuo kito. Rudenį pasėjęs kviečius, pavasarį jis ir vėl turės ten „baladotis“, nes privalės pasėti žoles. Ūkininkas svarsto, kaip jas pasėti. Jis neturi tokio pločio sėjamosios. Kai pavasarį darbas darbą veja ir ūkininkai vos spėja suktis, nėra laiko sėjamųjų ieškoti. „Kaip tą žolę nupjauti? Virš griovio nepaskrisiu, o per kviečius taip pat nevažiuosiu. Jeigu palauksiu ir važiuosiu jau per ražienas, tai bus subrendusios svėrių, dagilių ir kitų piktžolių sėklos, ne tik grūdai. Jos išsibarstys aplinkui, pasisės. Kitąmet jau ne 3 m, o 4 m piktžolynų turėsiu tvarkyti. Žodžiu, gal kažką pasisamdyti pavyks. Bet ir kitiems to paties reikės. Pagalbininkai už pasėjimą, nupjovimą devynis kailius nulups. Teks už paslaugas susimokėti. O kaip kitaip? Nemokėsi, išmokų negausi. Valdžia nebesupranta ūkininkų. Parašykit taip visiems, kad visi paskaitytų. O valdžios paklauskite, ką jie ten, Vilniuje, galvoja“, – nuoskaudas liejo vyras.

Įžvelgė daug problemų

Savo tapatybės nenorėjęs atskleisti Raseinių r. ūkininkas V. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad tokios manipuliacijos, pildant deklaracijas, yra kažkam labai naudingos, tik ne ūkininkams. Jis tvirtino, kad su šiuolaikine technika šienauti griovius – sudėtinga, o dirbti šlaituose – pavojinga, nes traktoriai gali nuvirsti.

Neetišku valdininkų poelgiu pasipiktinusi Dzūkijos ūkininkė A. L. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dėstė, kad apie reikalavimus prie melioracijos statinių-griovių palikti 3 m pločio juostas niekas nekalbėjo ir nerašė. Reikalavimai nebuvo skelbiami ir ŽŪM svetainėje. „Visas ŽŪM naujienas man vaikai paskaito, nes aš pati neturiu laiko. O pasėlių deklaracijos metu apie naujus įsipareigojimus taip pat niekas neužsiminė. Tų varnelių daug pridėjome net nepaskaitę. Juk visko nespėsi sužiūrėti. Palei tuos griovius, pas mus, dzūkelius, ir žemės derlingesnės, nes jos žemesnėse vietose. Kad tik mišku nereikėtų užsodinti, tuomet gal nepaliksime 3 m juostų“, – nuomonę išsakė moteris.

Su ŪP bendravęs Vidurio Lietuvos ūkininkas M. A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kalbėjo, kad valdžia, priimdama tokius sprendimus, tyčiojasi iš žmonių. Juk dėl keletą kartų išaugusių resursų – trąšų, kuro ir kt. – kainų, palikus 3 m nedirbamos žemės juostas, ūkininkavimo sąnaudos dar labiau išaugs. „Nemanau, kad tai duos naudos. Juk pagriovių ir taip netręšiame ir nepurškiame. Tokie pertekliniai draudimai dar labiau apsunkins ūkininko veiklą. Valdininkai prieštarauja patys sau, nes deklaruoja, kad ieško būdų, kaip padėti ūkininkams šioje krizinėje situacijoje, tačiau patyliukais dar labiau didina perteklinius reikalavimus arba tiesiog meluoja, kaip ir su pievų atkūrimu. Pertekliniais griežtais aplinkosauginiais ir kt. reikalavimais ūkininkai verčiami atsisakyti gyvulininkystės, bet tuo pačiu reikalaujama atkurti pievas, kai jose nebėra ko ganyti. Ciniškas veiksmas“, – rėžė ūkininkas.

Bylinėsis

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta

Ūkininkas Valentinas Genys sakė, kad dėl naujų įsipareigojimų ūkininkai stveriasi už galvų.

Savo pozicijos nepabijojo išreikšti Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys. Jis nesuvokia, kaip valstybė gali kelti žemdirbiams žaliojo kurso reikalavimus, kai pati netvarko melioracijos įrenginių. Dėl netvarkingų melioracijos įrenginių ūkininkai priverstiniu būdu teršia orą, gruntinius vandenis, naikina biologinę įvairovę, negauna 30 proc. derliaus. Ir šis ratas sukasi. V. Genys sakė, kad ariamos žemės mūsų šalyje yra per 3 mln. ha ir ji turi būti naudojama pagal paskirtį. Žemės negalima paversti daugiametėmis žolėmis ar kažkuo kitu. „Žemė turi vertę, ji yra privati. Darant kokius nors pokyčius, atitinkamai turi būti numatytos kompensacijos, nes 3 m pločio juostų palikimas – turto vertės praradimas. Drįstu teigti, kad įsipareigojimus sukūrusi ŽŪM yra tik politikų įkaitė, kad žemės ūkis nėra reikalingas periferijoje ES. Todėl viskas yra daroma, kad tik neaugintume, kad tik vartotume. Kas man leis negalvoti, kad tokiu būdu yra skinamas kelias sintetinam maistui“, – pastebėjimus išsakė mokslinio agronomo išsilavinimą turintis vyras.

Jis paminėjo, kad kadastre yra aiškiai parašyta, jog ariamos žemės turi būti tiek, kiek jos yra. Todėl, jei valstybė nustatė apsaugines juostas, turi identifikuoti, ar ten yra tarša, o tada kompensuoti už turto vertės praradimą ir negautas pajamas. „Jei ten konkrečiai bus nustatyta tarša, aš, kaip lojalus valstybės pilietis, sutiksiu, kad šie reikalavimai yra reikalingi. Reglamentuose apibrėžta, kad privalo nustatyti. Ir dar vienas aspektas – servitute aiškiai apibrėžtas atstumas nuo melioracijos griovių. Jis turi būti 1–1,5 metro. Todėl taip ir bus, o ne kitaip. Nedarysiu 3 m, ginsiu kiekvieną savos žemės pėdą. O kai baudas uždės, eisiu į teismą, nes privačią nuosavybę gina Konstituci-ja“, – tvirtai kalbėjo Ukmergės r. ūkininkas. Jis pridūrė, kad ūkininkai, deklaruodami šių metų pasėlius, papuolė į užburtą ratą, nepadėję varnelės negalėjo pateikti deklaracijos. „Deklaraciją skaičiau atidžiai, todėl bandžiau aiškintis, kas bus, jei nepadėsiu varnelės ties man netinkamais punktais. Diskutavau ir su Nacionaline mokėjimo agentūra, ir su ŽŪM. Man atsakė, kad jei varnelė nebus uždėta, ūkininkai negaus subsidijų, užklius išmokos, jos užsitęs, gali jų neišmokėti metus ir ilgiau. Uždėjau tą varnelę. Tačiau, jei mane užspaus, aš bylinėsiuos“, – nebejojo patyręs žemdirbys.

Kam to reikia?

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino nežinąs, kodėl ŽŪM ūkininkų ūkiuose elgiasi kaip savo darže.

Savo nuomonę apie priverstinį deklaracijų pildymą išsakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Nesuvokiame, kodėl kitąmet reikės prie melioracijos statinių-griovių palikti 3 m pločio juostas. Kad neterštume vandens? Bet agrocheminių tyrimų laboratorija nustatė, kad šlapiausiais metais trąšos gali išsiplauti iki 0,7 m gylio, o augalų šaknys įsiterpia iki 0,9 metro. O kai kurių augalų, pavyzdžiui, kanapių, net iki 3 m ir daugiau. Gal pateks į melioracijos sistemos vandens rinktuvą? Irgi netiesa, nes ties rinktuvais prie žiočių yra giliau nei 1 m. Tai dar kam? Pievų plotams padidinti? Čia taip pat rezultatų nebus, nes pievų plotai, susitraukus gyvulininkystei, per pastaruosius metus sumažėjo beveik 200 tūkst. ha. O palikus dirbamos žemės juostas prie griovių, geriausiu atveju turėsime apie 30 tūkst. ha. Taigi, kam?“ – retorinius klausimus žėrė ŪP pašnekovas.

Jis teigė, kad prižiūrint juostas bus padidinta grūdų auginimo savikaina ir neužauginta apie 150–200 tūkst. t javų. „O nepalikusiems juostų bus taikomos nuoskaitos nuo 1 iki 5 proc. per pirmuosius metus nuo visų gaunamų išmokų. Ar to reikia Lietuvai, ar tokia ŽŪM apsirūpinimo maistu strategija? Kodėl ŽŪM ūkininkų ūkiuose elgiasi kaip savo darže?“ – piktinosi LŽŪBA generalinis direktorius. Jis priminė, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nuo melioracijos statinių-griovių, privaloma palikti 1 m juostą. Beje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 2021/2115 nurodoma, kad apsaugos juostos išilgai vandentakių pagal šį GAAB standartą paprastai ir laikantis Sąjungos teisės turi būti ne mažesnio kaip 3 m pločio, nenaudojant pesticidų ir trąšų. Vietovėse, kuriose esama reikšmingų nusausinimo ir drėkinimo griovių, valstybės narės gali tikslinti minimalų plotį, atsižvelgdamos į konkrečias vietos aplinkybes, jei tai tikslinga tų vietovių atžvilgiu. „Atkreipiu dėmesį į žodžius „paprastai ir laikantis Sąjungos teisės“ ir pasikartosiu, kad Lietuvos teisės aktas nustato kitaip. Be to, kaip matote, paskutinis sakinys kaip tik ir įtvirtina valstybių narių teisę nustatyti kitokį nei 3 m apsauginių juostų plotį prie melioracijos (nusausinimo) griovių. Beje, mano žiniomis, bent jau pirminiuose strateginio plano projektuose kai kurios ES narės tuo pasinaudojo. Taigi, jokio teisinio pagrindo įpareigoti laikytis 3 m pločio juostų nuo griovių nėra. Kokiu būdu toks reikalavimas pateko į deklaravimo paraiškas?“ – sakė J. Sviderskis.

Prašė inicijuoti tyrimą

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad jų sąjunga ir LŽŪBA kr eipėsi į Vyriausybę ir KRK dėl ŽŪM veiksmų.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jei mūsų šalies žemdirbiai bus priversti įgyvendinti šį reikalavimą, tūkstančiais hektarų sumažės našūs ariamos žemės plotai, nebus užauginama žemės ūkio produkcija, reikalinga maistui ir pašarams, žemdirbiams atsiras papildomų išlaidų prižiūrėti šiuos plotus, augs produkcijos savikaina ir kt. Tai iš esmės prieštarauja nūdienos politikai aprūpinti žmones maistu. LŪS, griežtai nesutinkanti su tokiu reikalavimu, drauge su LŽŪBA kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) dėl ŽŪM veiksmų, nuo ateinančių metų nustatant 3 m pločio žolines palaukes palei melioracijos griovius, tyrimo inicijavimo.

„Kreiptis dėl išaiškinimo paskatino šios aplinkybės: apie tokį deklaravimo formos papildymą ŽŪM, pristatydama 2022 m. pasėlių deklaravimo taisykles visuomenei, neužsiminė. Nors Reglamento 2021/2115 III priede yra nustatytas reikalavimas palikti 3 m apsaugines juostas išilgai vandentakių, tačiau priedo 2 išnašoje numatomos išimtys melioracijos ir drėkinimo grioviams. Diskusijos dėl strateginio plano GAAB 1 ir GAAB 4 nustatomų palaukių pločio dabar tebevyksta tiek KRK, tiek su socialiniais partneriais. Pagal dabar galiojančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, atstumas nuo griovio šlaito viršutinės briaunos neturi viršyti 1 m“, – rašoma kreipimesi. LŪS ir LŽŪBA, kreipdamosi į Vyriausybę, prašo atšaukti neteisėtai ir slaptai primesto įpareigojimo palikti 3 m palaukes galiojimą bei inicijuoti tyrimą, kieno nurodymu šis reikalavimas buvo įtrauktas į 2022 m. pasėlių deklaravimo sistemą balandžio mėnesį, neturint galutinai patvirtinto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano net šiandien.

Įstatymas – aukščiau už įsakymą

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta

Seimo KRK narys Kęstutis Mažeika piktinasi valdininkų savivale.

Seimo KRK narys Kęstutis Mažeika redakcijai piktinosi žemės ūkio ministro veikla. „Kalbėdamas su savivaldybėse, žemės ūkio skyriuose dirbančiais darbuotojais, padedančiais žemdirbiams pildyti deklaracijas, sužinojau, kad jie daug ko žmonėms nepasakydavo, nenorėdami jų erzinti, su viltimi, kad kažkas pasikeis. Žmonėms, sužinojusiems, kad kitąmet savuose laukuose jie turės daryti tai, ką nurodys Aplinkos ministerija, tai bus didelė staigmena“, – atviravo Seimo narys.

Pasak K. Mažeikos, jei ūkininkai vadovausis dabar galiojančiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuriam prieštarauja pasirašyti įsipareigojimai, tai bus lygiai taip pat, kaip su reikalavimu, kad pagrioviai turi būti nušienauti ir juose negali augti medžiai. Šiandien matyti, kad kai kuriuose pagrioviuose yra pakankamai rimtų medžių, kuriems išpjauti reikalingi leidimai. „Tai lygiai tokia pati nuostata turėtų veikti ir minėtoje situacijoje. Kai įstatyme yra vienaip, o ministras savo įsakymu sugalvoja kitaip, tai yra prieštaravimas teisės aktui, todėl jo galima nesilaikyti, nes įstatymas yra aukščiau už įsakymą. Kaip šis reikalavimas pateko į deklaravimo paraiškas? Tai nėra valdininkų nekompetencija, nes tai yra politinis sprendimas, kurio vaizdą galima susidaryti iš viešosios erdvės. Bandymas pasakyti, kad tai daroma dėl to, kad nereikėtų atkurti daugiamečių pievų, manau, yra nesąžiningas ūkininkų atžvilgiu. Ministerija turi imtis visų priemonių, ypač šiuo laikotarpiu, kai tuos dalykus galima išsiderėti ir neaštrinti šių kampų. Šiuo atveju žmogus, kuriam neišmokės išmokų, paduos į teismą NMA arba ministeriją, kuri liepė tokiu teisės aktu vadovautis agentūrai, taigi, manau, gresia teismai. Juos, pagal įstatymų viršenybę, pralaimės valstybė. O šiuo atveju žmonėms turės būti sumokėtos negautos lėšos tų prarastų kelių ar keliolikos metrų“, – kalbėjo K. Mažeika.

Kairė nežino, ką daro dešinė

ŪP, pateikdamas klausimus ŽŪM, siekė išsiaiškinti, kaip toks, jokio teisinio pagrindo neturintis įsipareigojimas atsirado deklaracijoje? Ar apie tai buvo kalbama ir diskutuojama su ūkininkais? Iš redakcijos gauto atsakymo paaiškėjo, kad šie klausimai tikriausiai net nepasiekė ministro arba ministerijai jie yra nereikšmingi. Nebuvo įvardyta, kas atsakė į pateiktus klausimus. Trumpai tariant – kairė nežino, ką daro dešinė. ŽŪM ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius lakoniškai informavo, kad 2022 m. pasėlių deklaravimo metu pranešimų, su kuriais būtina susipažinti, būdu pareiškėjai buvo supažindinami su jų laukiančiais pokyčiais nuo 2023 m., kai įsigalios naujojo Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio taisyklės. „Taip buvo siekiama pareiškėjus kuo ankščiau informuoti apie laukiančius pokyčius, kad būtų kuo daugiau laiko jiems pasiruošti. Be to, labai svarbu pažymėti, kad pranešimas (pridedamas) buvo susipažinimo tipo ir jokie įsipareigojimai susipažinus su šiuo pranešimu neprisiimami. Pranešimo tekstas: „Nuo 2023 m. tarp ariamosios žemės lauko ir melioracijos griovio (neįskaitant šlaito) turės būti palikta ir deklaruojama palaukė su žoline danga. Minimalus palaukės plotis turi būti 3 m. Už šio reikalavimo pažeidimą bus taikomos sankcijos. Sluoksnis „Palaukės“ (3 m pločio) nuo 2023 m. pasiekiamas sluoksnių grupėje „Apribojantys“, – štai tokį padriką atsakymą „Ūkininko patarėjui“ pateikė ŽŪM.

KOMENTARAS

Problemą žino

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas


Vidmantas KANOPA

3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juostaKRK yra žinoma jūsų nurodyta problema. Tuos pačius klausimus Komitetui ir Vyriausybei praėjusią savaitę raštu išdėstė ūkininkams atstovaujančios LŪS ir LŽŪBA. Informuojame, kad vykdydamas parlamentinę kontrolę, KRK, šių metų birželio 29 d. posėdyje svarstydamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir nepanaudotų Kaimo plėtros programos lėšų įsisavinimo klausimą, taip pat diskutavo ir dėl privalomo 3 m pločio žolinės palaukės palei griovius. Nors Europos Komisijos Reglamento 2021/2115 III priede nustatytas reikalavimas palikti 3 m apsaugines juostas išilgai vandentakių, tačiau priedo 2 išnašoje numatomos išimtys melioracijos ir drėkinimo grioviams. Nesant aiškaus sutarimo dėl minėtos išimties ir atstumo, Komitetas raštu kreipėsi į ŽŪM ir Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad jos pagal pavestas valdymo sritis išnagrinėtų keliamus klausimus ir apie priimtus sprendimus informuotų KRK, o prireikus, organizuotų pasitarimą šiems klausimams aptarti.

Socialiniams partneriams siūlome aktyviai domėtis jiems rūpimais klausimais ir diskusijose su ŽŪM siekti palankių sprendimų.

 

Redakcijos nuotrauka ir Algimanto SNARSKIO piešinys

2022.07.29

Susijusios temos – skaitykite: 3 m pločio juostos, deklaracijos, melioracijos griovys, apsauginė juosta