Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Vėjo jėgainių parkas jūroje kol kas tik miražas

2020/09/13

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas klausimas – kaip nuo jūroje numatomo statyti vėjo jėgainių parko nukentės Baltijos jūroje žvejojantys lietuviai – atvėrė tokias nacionalinės energetikos peripetijas, kad žvejų svarba šioje situacijoje gali pasirodyti esanti net ne trečiaeilis – ketvirtos eilės reikalas.

Ministerija kviečia į diskusiją

Vyriausybės nutarimu Baltijos jūroje nustatyta išskirtinės ekonominės zonos dalis ir jos ribos, kur „tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų“. Kalbant paprastais žodžiais, maždaug už 30 km nuo jūros kranto numatyta pastatyti vėjo elektrinių parką, kuris užimtų 137 kv. km plotą, o bendra galia siektų 700 megavatų. Teigiama, kad šis parkas turėtų pagaminti beveik ketvirtadalį dabartinio Lietuvos suvartojamos elektros energijos poreikio.

Kadangi šis parkas sukurs naujų darbo vietų pajūrio regione, aktualūs ir aplinkosaugos klausimai, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės skyrius žada stengtis, kad šiame procese dalyvautų visi socialiniai partneriai ir jų nuomonė būtų išgirsta. „Planai Baltijos jūros teritorijoje įrengti vėjo elektrinių parką domina Lietuvos žvejų bendruomenę. ŽŪM ketina surengti žvejų ir parko koncepcijos kūrėjų susitikimą Klaipėdoje“, – sakoma ministerijos pranešime.

ŪP kalbintas ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjo funkcijas atliekantis vyriausiasis specialistas Rimantas Šerkšnas sakė esant natūralu, kad tam tikras žvejų susidomėjimas tuo klausimu bus.

„Visi tie klausimai, kiek prisimenu iš pristatytos medžiagos, prasideda kitais metais, kai bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Be jokios abejonės, kai tai bus atliekama, visi žvejai bus įtraukti ir galės pasisakyti. Ten yra keli procesai. Vienas – kai kažką priekrante transportuos iš uosto, kitas – kai statys jėgainę. Kiek supratau, tai ten tik 2028 metais turėtų prasidėti“, – sakė R. Šerkšnas.

Ministerijos darbuotojo manymu, žuvims parko daroma įtaka turėtų paaiškėti atlikus PAV. „Spėjimo būdu galiu pasakyti, kad tam tikra įtaka žuvų gyvenimui turėtų būti. Nes vibracija, kaip ir sausumoje, neišnyksta, šešėliavimas paviršiniams vandenims įtakos kažkiek irgi turės. Bet PAV metu mokslininkai turėtų atsakyti, kiek tai darys įtakos žuvims“, – tiek apie galimą parko poveikį jūros ekosistemai galėjo pasakyti R. Šerkšnas.

Žvejai sieks kompensacijų

Turint tik tiek informacijos, žinoma, nelabai protinga kreiptis į pačius žvejus ir klausti jų nuomonės. Vis dėlto susisiekėme su vienos iš jūrinės žvejybos įmones vienijančios asociacijos vadovu – „Jūros žvejo“ pirmininku Artūru Maželiu.

„Iš įvairių pusių tuos žvejus spaudžia ir engia visomis prasmėmis. Jėgainių parkas bus dar vienas apynasris žvejams. Kadangi tam tikri žvejybos plotai, liaudiškai sakant, bus išmesti iš tų zonų, kuriose žvejojama, įtaka bus vienareikšmiška. Kokio dydžio, turėtų paaiškėti, kai bus aiškios koordinatės, kuriose tas parkas įsikurs. O moksliniai tyrimai turėtų atsakyti į klausimą, kokios įtakos tai turės žvejybos sektoriui. Reikės įvertinti, kokiose vietose yra žuvų nerštavietės, ar tose vietose vykdoma intensyvi žvejyba, koks dugno gruntas, ar tai yra žuvų mitybinė bazė. Niekas kitas, išskyrus mokslininkus, į tuos klausimus neatsakys. Už prarastą verslo dalį turėtų būti numatytos kompensacijos, kaip kad yra šiandien, kas liečia smėlio pylimą į paplūdimius. Prarandamos žvejybinės dienos, naikinamos žuvys. Nustatyta tam tikra kompensavimo metodika, panašiai turėtų būti ir dėl vėjo jėgainių parko. Tokia mūsų nuomonė“, – sakė A. Maželis.

Tokio požiūrio kritikai teigia, kad žvejai nuostolių nepatirs, mat gali žvejoti visoje Baltijoje. A. Maželis turi tam kontrargumentų. „Taip, mes galime žvejoti visuose neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje. Visgi Baltijos jūra yra suskirstyta tam tikromis zonomis, vienose yra žuvų nerštavietės, kitose tos žuvies iš viso nėra. Kaip ir minėjau, reikia žinoti tikslias koordinates, tada bus aišku, kiek tai turės įtakos žvejybai. Pagal daugiametę praktiką bus galima išsiaiškinti, kiek žuvies tuose kvadratuose sugaunama, kieno – menkių, plekšnių, kilkių, šprotų ar strimelių tai rajonai. Dabar viskas yra didelis būrimas iš tirščių“, – pareiškė asociacijos vadovas A. Maželis.

Galima būtų lyg ir paprieštarauti A. Maželiui – „tikslios“ koordinatės nurodytos Vyriausybės 2020 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 697. Tačiau jei pabandysite šias koordinates įvesti į „Google Maps“ arba „maps.lt“ žemėlapius, jums arba nieko neparodys, arba parodys nesąmoningas teritorijas Lietuvos sausumoje. Priežastis – nutarime ne pagal reikalavimus nurodytos koordinatės. Tik ištaisę klaidas (taisyklingai pažymėjus laipsnius, minutes ir sekundes), sakysime, pagal pasaulinę koordinačių sistemą nurodytuose skaičiuose, jūroje pagaliau randame devynis taškus, nutolusius nuo sausumos maždaug 30–46 km. Sujungę tuos taškus išvystame daugiakampį, nutarime pateiktą atskiru brėžiniu.

Ar jėgainės pakeis žuvų gyvenimą?

Nors grandiozinius planus puoselėjančioje Vyriausybėje apie tokio parko poveikį aplinkai kol kas nieko negali pasakyti, šio rašinio autoriui pavyko rasti informacijos apie tai, kaip žuvys galėtų elgtis, toli nuo kranto iškilus naujiems statiniams. 2016 m. UAB „AVEC“ užsakymu panašiam projektui PAV jau buvo atliktas. Ataskaitoje teigiama, kad toks objektas žuvų gyvenimui gali turėti ir neigiamos, ir teigiamos įtakos. Neabejotinai neigiamą įtaką darys triukšmas, padidėjęs vandens drumstumas statybų metu, kalant pamatų polius. Tai gali ne tik apsunkinti žuvų mitybą, bet paveikti ir nerštavietes. Dirbančių vėjo jėgainių keliamas triukšmas, teigiama ataskaitoje, turėtų būti minimalus. Kiek didesnės įtakos gali turėti jūros dugnu nutiestais kabeliais tekančios srovės elektromagnetinis laukas – jis gali sutrikdyti žuvų migraciją ir galimybę aptikti mitybos objektus. Tačiau, pasirodo, po vandeniu esantys jėgainių korpusai žuvims gali būti ir naudingi, jie gali tapti nauja žuvų buveine. Ant kieto dugno gyvenantys organizmai gali įsikurti naujuose buveinėms tinkamuose substratuose, o tai savo ruožtu lemtų žuvų maisto pagausėjimą. Nauji povandeniniai objektai gali pritraukti nuo plėšrūnų pasislėpti besistengiančias žuvis, taigi tie objektai taptų tarsi dirbtiniu rifu žuvims. Čia pasikeistų ir žuvų rūšinė įvairovė, ir žuvų gausa.

Rašinio autorius susisiekė su minėtos ataskaitos vienu iš bendraautorių, rašiusių būtent apie parko įtaką žuvų gyvenimui. „Tai nėra mano atradimai. Suradau užsienio kolegų apie tai publikuotus tyrimus, padariau tam tikrą jų apžvalgą. Prie viso to pridėjau informaciją, kokia išteklių būklė Baltijos jūroje mūsų ekonominėje zonoje – ir viską sudėjau į ataskaitą“, – sakė vienas iš minėtos ataskaitos rengėjų Romas Statkus.

Beje, dėl vieno R. Statkus neabejoja: parko zonoje žvejybą apskritai uždraus, todėl šis jūros rajonas žvejams bus uždarytas, kaip yra, pavyzdžiui, aplink Būtingės naftos terminalą.

Žuvininkystės tarnyboje prie ŽŪM vyriausiuoju specialistu dirbantis R. Statkus yra daug keliavęs po Europos šalis ir matęs jūrose pastatytų vėjo jėgainių – ir Šiaurės, ir Baltijos jūrose. O jei stato, matyt, tai naudinga.

Žvejų siekis kelią juoką

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas, išgirdęs, kad rašysime apie kompensacijų sieksiančius žvejus, patarė neeikvoti tam laiko. Tas klausimas esąs nevertas gvildenti spaudoje.

„Čia tokia lietuvių tradicija, surastas pasipinigavimo verslas, reketuojant vėjo energetikus. Savo elgetystės problemomis jie stabdo progresą, ir tai yra negražu. Vėjo energetika sprendžia aplinkosaugos problemas, o prieš tai nukreiptus užsakymus duoda naftininkai, dujininkai, kurie nenori, kad ši pažangi technologija vystytųsi. 26 metus kariauju ir man skaudu, kad žurnalistai eikvoja laiką. ES laikosi principo, kad vėjo energetika yra pažangiausia, švariausia rūšis. Todėl akcentavimas, kad tai išgainios žuvis, nukreiptas prieš pažangą. Pažanga susieta su tuo, kad naftą naudojančias elektrines pakeičiame vėjo energija“, – dėstė asociacijos prezidentas.

S. Paulauskas sakė, kad žuvininkų kišimasis į vėjo energetikos reikalus atrodo juokingai.

„Jei sustiprinsime vėjo energetiką, per penkerius metus, tapsime nepriklausomi, mums nebereikės nei svetimos naftos, nei dujų. Ta kova vyksta daug metų, tačiau kai papildomai išlenda žuvininkai, tai labai juokingai atrodo. Ar jie turtingesni pasidarys nuo tų kelių eurų? Niekada neatsisakoma išmokėti, reikės – ir išmokės. Tai labai mažas procentas lyginant su kitomis išlaidomis. Nevalia net vaikams pasakoti, kaip tėvas žvejas uždirbinėja pinigus“, – ironizavo energetikų asociacijos prezidentas.

Vyriausybės uždavinys – neįvykdomas?

Tai, apie ką bus rašoma toliau, galėtume sudėti į kitą straipsnį. Tačiau čia pernelyg susipynusios temos ir pašnekovai, todėl nesiblaškysime ir viską išdėstysime viename pasakojime.

S. Paulauskas mus nukelia į 2011 m., kai buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. „Įstatymo, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės mėnesį, redakcijoje buvo parašyta, kad Energetikos ministerija, Vyriausybė yra įgalioti iki 2013 m. sausio 1 d. parengti vėjo elektrinių statybos jūroje leidimų išdavimo tvarką. Tačiau dėl įvairių priežasčių valdžia procesą vilkino. Keturios tokias jėgaines siekiančios statyti kompanijos parengė PAV ataskaitas, verslininkai pralenkdami laiką tokius darbus atliko. Ir jei nebūtų sustabdę šio traukinio, dabar mes neimportuotume elektros iš Rusijos ar Baltarusijos“, – sakė S. Paulauskas.

O traukinys buvo sustabdytas 2017 m., priėmus įmantraus pavadinimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame jau numatytos kitos jūrinės vėjo energetikos vystymo datos. „Nuo 2017 m. atsirado visai kitoks įrašas, kad, girdi, Vyriausybė (įstatyme sakoma „Vyriausybės įgaliota institucija“ – aut. past.) turi pati ištyrinėti šitą jūrą ir po to skelbti konkursus, kurie bus po 2023 m. Dėl to sudaryta darbo grupė, ji numatė statyti 700 megavatų galios parką, o tai nieko nespręs, padės atsikovoti tik vieną trečdalį nepriklausomybės nuo užsienio elektros energijos. Todėl dabartiniai veiksmai yra ne vėjo energetikos programos tęsinys, o tolesnis stabdymas, jos nukėlimas į neapibrėžtą ateitį. Tai daroma naftos ir dujų interesų labui, kad vėjo energetikos Lietuvoje apskritai nebūtų. 2017 metais atsiradęs 22 str. pakeitimo įstatymas skirtas vėjo energetikai sulaikyti“, – dėstė S. Paulauskas.

Todėl asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad Lietuvos žvejams net nereikėtų sukti galvų dėl savo verslo ateities – pagal šiandieninius užmojus lietuviškas vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje niekada nebūtų pastatytas. „Vyriausybė neturi vėjo energetikos specialistų, tie žmonės, kurie dirba ministerijoje, nekompetentingi ir nieko negali ištyrinėti. Ėmėsi tokių nesąmoningų darbų, kaip, pavyzdžiui, vėjo matavimai. Konkrečiai elektrinei tokie matavimai galioja 1 km atstumu, o jie didžiuliame 131 kv. km plote nori atlikti vėjo matavimus. Vadinasi, žmonės visiškai neišmano, apie ką kalba. Vėjo matavimai reikalingi vėjo elektrinės tipui parinkti, tai techninis klausimas, to negali spręsti valstybė. Arba ištyrinėti gruntą. Tai geodezinis uždavinys, siekiant ištirti žemę, ant kurios pagrindo bus statoma konkreti vėjo elektrinė, o ne visas parkas 131 kv. km plote. Tokių nesąmonių jie sau prisirašė, tai įrašyta įstatyme, bet tai yra neįgyvendinami dalykai“, – sakė S. Paulauskas.

ŪP pašnekovas mano, kad čia slypi nedraugiškų Lietuvai užsienio kaimynių interesai.

„Lietuviai, pirkdami elektrą iš užsienio, kasmet išveža iš savo šalies 330 mln. Eur, kuriuos sumoka rusams ir baltarusiams. Šie toliau stato atomines elektrines ir verčia pirkti jų elektrą. O patys gamina tankus, raketas ir mus baugina. Mes visa tai išlaikome savo pinigais. Tokių nesąmonių prikurta Lietuvoje. Kai buvau toje darbo grupėje, savo nuomonę išsakiau, tačiau  jie manęs nesiklausė“, – pasakojo asociacijos prezidentas.

Tad, vadovaujantis S. Paulausko logika, tų vėjo elektrinių nė nebus, kadangi Vyriausybė išsikėlė sau uždavinį, kurio pati įgyvendinti nepajėgs. Todėl ir ŽŪM planuojama socialinių partnerių diskusija galbūt tik imitacija, turinti nukreipti dėmesį nuo tikrųjų tikslų.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...