Vienybės stoka trukdo spręsti opiausius klausimus

Ruporą, kad ūkininkai jį gerai girdėtų, LŪS pirmininkui Jonui Talmantui įteikė EP narys Bronis Ropė.

Kėdainių rajone, Akademijoje, vykęs XXVII Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas apnuogino žemdirbių silpnąsias vietas ir parodė, kad jiems pirmiausia trūksta vienybės, aktyvumo, solidarumo ir, kaip bebūtų keista, gerokai pilnesnio bendro iždo. Draugėn suvažiavę žemdirbiai diskutavo nūdienai aktualiais klausimais, kėlė problemas ir priėmė bendrą rezoliuciją, kuri bus pateikta atsakingoms institucijoms, kad būtų atkreiptas dėmesys į pačias svarbiausias žemdirbių aktualijas, tarp jų – ir paraiškų norint gauti paramą priėmimo sustabdymas.

Ne visiems vienodai svarbu Svarbiausiame metų LŪS renginyje dalyvavo 33 jos skyrių delegatai, o kur buvo dar devynių savivaldybių atstovai, niekas pasakyti negalėjo. Matyt, ne visiems ūkininkams svarbu, kaip bus padalyti ES paramos pinigai, kokiu keliu pasuks šalies žemės ūkis, o gal kai kas jau ir viltį prarado, kad dar galima kažką pakeisti. Tai pripažino ir suvažiavimą pradėjęs LŪS pirmininkas Jonas Talmantas: „Šis suvažiavimas yra mūsų bandymas sustabdyti važiuojantį traukinį, deja, turiu pripažinti, kad traukinio mašinistas nė negalvoja sustoti.“ Į XXVII suvažiavimą išklausyti ūkininkų problemų atvyko europarlamentaras Bronis Ropė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Gintas Cironka, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, kiti įvairių organizacijų ir tarnybų vadovai bei atstovai. Trečią kadenciją Ūkininkų sąjungai vadovaujantis J. Talmantas, apžvelgdamas praėjusius metus, sakė, kad ūkininko, kaip ir bet kurio visuomenės nario, gyvenimą lanko tam tikri pakilimai, kritimai ir tik retkarčiais tarp jų pasitaiko trumpi atokvėpiai, kai tiesiog dirbama kasdienius darbus. „Tam, kad mūsų organizacijos veikla būtų naudinga, kad mūsų balsas būtų girdimas aukščiausiuose valdžios koridoriuose, turime būti itin vieningi ir solidarūs. Dabar pastebiu nemažai nereikalingo blaškymosi, tai vieną žemės ūkio šaką paremiame, o kitą pamirštame, ūkininkus sukiršiname“, – klaidas pripažino J. Talmantas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad pagrindinė ūkininkų funkcija yra aprūpinti gyventojus visaverčiu maistu, o visi kiti reikalavimai yra antraeiliai.

Baudžiame patys save Suvažiavime ūkininkai išsakė daug kritikos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių, teigė norintys supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką. LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas, apžvelgdamas pataisytą gazolio įstatymą, teigė, kad naujasis projektas dėl „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai“ turi būti skirtas ne žemės ūkio produktų gamybai, o žemės ūkio veiklai. Jo teigimu, dėl degalų paskirstymo klausimų yra daugiau negu atsakymų, o ministerija neturėtų pamiršti, kad kuro reikia ne tik sėjai, bet ir derliui nuimti ir nuvežti parduoti. „Sunkiai suprantama, kodėl sraiges auginančiam ūkininkui už vieną kvadratinį metrą aptvaro ploto skiriama 30 litrų dyzelino, o juodąjį pūdymą laikančiam žemdirbiui kuro norma yra mažinama. Juk jei pūdyme negalima naudoti glifosatų, norint palaikyti reikiamą būklę, jį reikės daugiau kartų įdirbti, tad kuro norma, atvirkščiai, turėtų didėti“, – problemas kėlė Jurbarko rajono ūkininkas. Kėdainių rajono ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas sakė nesuprantąs, kodėl mes patys save baudžiame pernelyg sugriežtindami žalinimo reikalavimus, juk daugelis užsienio valstybių kaip tik pasistengė, kad žalinimo reikalavimai kuo mažiau paliestų vietos ūkininkus. „Štai estai turi daug miškų ir žalinimo reikalavimų ūkininkams nereikia paisyti, kitur padaryta taip, kad žalinimas žemdirbiams nekelia jokių rūpesčių. O pas mus? Siūlau Lietuvoje sukurti ekvivalentę žalinimo sistemą ir kuo greičiau ją pateikti EK. Sertifikuokime sėjomainą ir viskas bus gerai“, – pasinaudoti visais žalinimo reikalavimus tenkinančiais instrumentais siūlė A. Macijauskas. Ūkininkas Marius Kaktys nuostabia žemaitiška tarme kvietė valdžią neremti pieno įmonių, nes jos vykdo savotišką Lietuvos pieno gamintojų genocidą. Be to, jis iškėlė kitą, mintį: „Jei yra išmokos už pirmuosius 30 ha žemės, tai kodėl negalėtų būti išmokos ir už pirmąsias 30 melžiamų karvių?“ LŪS suvažiavime buvo priimta rezoliucija, kuria bus kreipiamasi į atsakingas institucijas, kad būtų atkreiptas dėmesys į pačias svarbiausias žemdirbių problemas ir, kaip jau ne kartą rašyta, kad būtų sustabdytas paraiškų paramai priėmimas ir persvarstyta didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui.

Jurbarko rajono ūkininkai Edmundas Štulas ir Raimundas Jovarauskas į suvažiavimo rezultatus žvelgė viltingai.

Kada bus siūdinamos suknelės? „Agroakademijos“ salėje vykusiame ūkininkų forume kritikos valdžiai negailėjo ir LŪS vicepirmininkė Lilija Šermukšnienė. „Paramos programa yra sudaryta taip, kad ja gali pasinaudoti tik išrinktieji. ES pinigus gali paimti tik stambūs žemvaldžiai ir oligarchai, o paprastam ūkininkui belieka trupiniai. Tai yra tikrasis Lietuvos kaimo žlugdymas“, – karčius žodžius liejo L. Šermukšnienė. Kaip visada, itin iškalbingas buvo LŪS Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius: „Gal mes be reikalo čia visi suvažiavome, juk visas žemės ūkio valdžios gijas savo rankose laiko kėdainiečiai. Jie vieni galėtų susėsti ir viską nuspręsti, o mes per tą laiką galėtume namuose putrą srėbti“, – įžvalgomis dalijosi Z. Aleksandravičius. Kupiškėnas taip pat sakė, kad Ūkininkų sąjunga nėra kovinga ir pernelyg dažnai klūpi prieš valdžią prašydama išmaldos. „Siūlau baigti šią epopėją ir pradėti rinkti realų sąjungos nario mokestį, kuris leistų situaciją pakeisti kardinaliai. Juk su biednais niekas nesiskaito. Be to, jei ūkininkai mokės realius pinigus jie tikrai nesamdys tokio vadovo, kuris deramai neatstovaus jų teisėms ir negins interesų“, – dėstė ūkininkas. Kreipdamasis tiesiai į ministrę Virginiją Baltraitienę, kupiškėnų ūkininkų vadovas klausė: „Štai į suvažiavimą atsivežiau dvi ūkio melžėjas, kurios jau seniai svajoja pasisiūdinti sukneles pas Juozą Statkevičių. Kada jos tai galės padaryti, jei už pieno litrą mokama po 14 centų?“

Paskutiniąsias detales prieš suvažiavimą derino Jonas Talmantas (dešinėje) ir viceministras Saulius Gintas Cironka.

Svarbiausia – balansas Visas ūkininkų kalbas kantriai išklaususi ministrė V. Baltraitienė (spėjama, kad suvažiavimo rengėjai specialiai jai žodį suteikė renginio gale), dėkodama LŪS už indėlį į visą Lietuvos žemės ūkį, sakė, kad būtina rasti balansą tarp žemes ūkio gamybos, našumo didinimo ir aplinkos išsaugojimo. „Prieš tai buvusios paramos laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skirtas augalininkystei, o gyvulininkystė liko nuskriausta. Didesnę ES paramą gavo derlingi rajonai, bet žmonės juk nori dirbti ir gyventi ir nenašiuose rajonuose. Jaunieji ūkininkai, gavę paramą, turi likti ir dirbti kaime. Kaimas turi būti įvairiapusis, jame privalo išlikti visi“, – kalbėjo ministrė. V. Baltraitienė atkreipė dėmesį į tai, kad visi, kurie nori pasinaudoti ES parama ūkiui modernizuoti, turi labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, skaičiuoti šiandienos kainomis – projektas turi būti pagrįstas realiais skaičiais. Ministrė pabrėžė produktų, ypač ekologiškų, perdirbimo svarbą, kategoriškai pasisakė prieš GMO auginimą. „Nėra ministerijoje mylimų ar nemylimų sektorių. Visi norime, kad mūsų kaime būtų matyti ne tik žali laukai, bet ir gyventų darbą turintys žmonės, todėl turime matyti visumą ir nestabdyti lekiančio traukinio“, – pabrėžė V. Baltraitienė. Ji taip pat pripažino, kad rengiant paramos gavimo taisykles nebuvo išvengta klaidų ir išsakė mintį, jog jos turėtų būti rengiamos ne kabinetuose, o apvažiavus daug skirtingo dydžio ūkių. Ūkininkus sveikinęs europarlamentaras Bronis Ropė sakė, kad jam naudinga gerai žinoti žemdirbių problemas. Jis trumpai papasakojo apie savo veiklą Europos Parlamente, kalbėjo apie savo galimybes daryti įtaką EK sprendimams. „Kviečiu visus pasinaudoti mano įtaka Europos Parlamente sprendžiant savas problemas. Jūs man visi vienodai svarbūs, todėl į kiekvieną klausimą bus atsakyta išsamiai, pateikiant pasirinkimo galimybes“, – ūkininkams žadėjo B. Ropė.

Autoriaus nuotraukos

Dainius ŠEPETYS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.