Žemaičiai moka ir užjausti, ir dalytis

Regina ir Kristina Arlauskaitės – mama ir duktė. Jos – ukrainietės, į Plungę iš Charkivo atvyko kovo 24 d. Pasiteiravus apie kelionę, Regina užsimerkė ir net pasipurtė. Supratau, kad nė prisiminti nenori, o tuo labiau apie tai kalbėti. Bet po kurio laiko moteris prabilo: „Sunku palikti namus. Charkive gimiau, augau, mokiausi, čia gimė Kristina. Visas mano gyvenimas prabėgo šiame mieste. Todėl ilgai abi su dukra kratėmės minties, kad norime to ar ne, bet teks išvažiuoti ir viską palikti. Kai prasidėjo nesibaigiantys bombardavimai, supratome, kad teks keliauti. Pasiėmėm ir tris savo kates. Dabar net prisiminti baisu, ką patyrėme, kol pasiekėm Lenkiją, Katovicus. Iš ten patekome į Bialystoką (Balstogę), kur mus paėmė lietuvis vairuotojas ir nemokamai atvežė į Kauną. Esame be galo dėkingos organizacijai „Stiprūs kartu“, nes tai jų žmonės mumis pasirūpino. Lietuvoje pirmiausia pasiekėme Kauną, o iš ten – ir Plungę.“

Stebina ramuma ir žmonių gerumas

Ne vien moterų pavardės, bet ir vardai pasako, kad jų gyslomis teka ir lietuviškas kraujas. Reginos tėtis – iš Žemaitijos, Plungės rajono. Visa jo giminė ir dabar čia gyvena, tačiau moteris tėvo gimtinėje lankosi tik antrą kartą. Pirmą kartą lankėsi prieš 30 metų. Abiejų tėvelių jau nebėra, bet ji nė akimirką neabejojo, kur važiuos,

jei teks palikti namus. Keliaus tik į Lietuvą... Taip ir padarė. Šiuo metu mama su dukterimi gyvena pas Reginos pusseserę. Jos susipažįsta su kitais savo giminaičiais. Kai pasiteiravau, gal kartais po karo liks gyventi Lietuvoje, pirmąkart į pokalbį įsiterpė Kristina: „Aš netrukus grįšiu namo. Kai tik bombardavimai aprims, išvažiuosiu. Noriu būti Ukrainoje.“ Jos mama tylėjo, matyt, dar tvirtai neapsisprendė...

„Kai atvažiavome į Plungę, mus nustebino ramuma, – pasakojo R. Arlauskaitė. – Miestas nedidelis, saugus, gatvės pustuštės ir tokia didžiulė tyla... Čia labai gražu. O ir žmonės geri, mandagūs. Jaučiame, kad rūpime jiems, kad nepaliks ukrainiečių vienų bėdoje. Ką dažniausiai veikiame? Mes su Kristina labai daug vaikštom – gatvėmis, po parką, apylinkes. Savaitę praleisime kaime pas giminaičius. Užsirašėme ir į lietuvių kalbos kursus – malonu bus mokytis savo tėvo kalbos.“

Beje, Arlauskaitės – žurnalistės. Regina dirba vienos Charkivo aukštosios mokyklos laikraštyje, Kristina – socialiniuose tinkluose. Susipažinome atsitiktinai – pati Plungės kultūros namuose prie jų priėjau ir kažko paklausiau, nes pamaniau, kad jos vietinės. Regina nusišypsojo ir atsakė, kad nekalba lietuviškai, nes atvažiavo iš Ukrainos. Žodis po žodžio... ir išsikalbėjome.

Kai nori, ir valdžia gali greitai suktis

Moterys sakė nesitikėjusios, kad lietuviai taip stengsis dėl ukrainiečių. Kai Plungėje jų buvo apie 200, rajono valdžia organizavo susitikimą – norėjo nuo karo nukentėjusius žmones supažindinti, ko jie gali tikėtis iš vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų, vietos gyventojų. Ir prašė neslėpti savo problemų, kiekvienu atveju kreiptis į juos, nes jei patys savo bėdų neįvardys, niekas nežinos ir negalės padėti. Ir pakvietė atsiimti jiems skirtų pašalpų, nes Plungės r. savivaldybės taryba nusprendė, jog kiekvienam rajone apsigyvenusiam karo pabėgėliui (šeimai) bus išmokėta 168 Eur pašalpa, skirta įsikurti, o jei šeimoje yra ir nepilnamečių, kiekvienam jų – dar po 84 Eur. Visi kalbėjusieji (meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, kiti savivaldybės specialistai) pabrėžė, jog nežinia, kada šis karas baigsis ir kokie dar sunkumai laukia nuo jo pabėgusių žmonių, todėl plungiškiai nori jiems padėti integruotis į mūsų gyvenimą – kuo sklandžiau spręsti jų sveikatos, socialines, švietimo, užimtumo problemas. Tam savivaldybėje sukurta pagalbos ukrainiečiams darbo grupė, kuriai vadovauja administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas. Jis ukrainiečius pakvietė susipažinti tarpusavyje, jungtis į bendruomenę, nes taip būsią lengviau bendrauti su darbdaviais, savivaldybės specialistais, gauti įvairių paslaugų.

Savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis informavo, kad norintieji mokytis lietuvių kalbos, gali tai padaryti, nes Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centras bei Trečiojo amžiaus universitetas ukrainiečiams rengia tokius kursus nemokamai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys sakė, kad šešios rajono ūkininkų šeimos pasirengusios priimti norinčiuosius apsigyventi ir dirbti kaime. Šiuo metu Plungės rajone gyvena 243 ukrainiečiai, iš kurių 112 – vaikai. Dauguma nuo karo nukentėjusių žmonių apsigyveno plungiškių šeimose ir tik 48 gyvena savivaldai priklausančiose patalpose: Plungės „Saulės“ gimnazijos, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendrabučiuose, o viena šeima apgyvendinta savivaldybei priklausančiame laisvame socialiniame bute. Jau nemažai atvykusių ir darbus susirado. Vieni tai padarė patys, kitiems padėjo savivaldybė ar giminaičiai.

Neužmiršti ir vaikai. Daugiau nei 50 jų lanko rajono mokyklas, kiti mokosi nuotoliniu būdu, treti sako, jog netrukus grįšią į Ukrainą ir ten tęs mokslus. Ikimokyklinukais taip pat pasirūpinta – jiems sukurta speciali dienos grupė. Kai kuriems pabėgėliams, kurie namus paliko pasiėmę tik kelis būtiniausius daiktus, visą savaitę duodamas karštas maistas. Be to, jau trečia savaitė, kai plungiškiai vėl renka drabužius, buities daiktus, maisto produktus, kuriuos suneša į buvusiuose senelių namuose įsikūrusią daiktų atiduotuvę, o paskui jie išdalijami ukrainiečiams.

Ukrainiečiai laukiami ir Rietave

Rietave šiuo metu gyvena 31 ukrainietis – 16 vaikų ir 15 suaugusiųjų. Viena moteris su dukterimi jau grįžo atgal į namus. Vos tik atvykę ir užsiregistravę, karo pabėgėliai gavo vienkartines išmokas – kiekviena šeima, nepaisant, kiek joje žmonių, po 258 Eur. Gavo ir maisto paketus. Rietaviškius nustebino didžiulis šių žmonių noras dirbti. Visi iki vieno sako norintys kuo greičiau pradėti dirbti ir nebijo jokio darbo – sutinka ir aplinką tvarkyti, ir indus plauti, nors turi konditerių, virėjų, medicinos slaugytojų diplomus. Keletą žmonių jau pavyko įdarbinti. Septyniolikmetį vaikinuką – pagalbiniu darbininku Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, kitą – UAB „Plungės lagūna“, dar du darbuojasi pas ūkininkus, visiems kitiems – ieškoma darbo.  Ne visi į Rietavą atvežti vaikai lanko vaikų darželį ar mokyklą. Keli mokosi nuotoliniu būdu, keli – abiturientai, kuriems pažadėta įskaityti mokslo metus, likusieji, kaip ir dalis apsigyvenusiųjų Plungėje, tikisi netrukus grįžti į Ukrainą.

Rietave, skirtingai nei Plungėje, daugelis atvykusių ukrainiečių (21) gyvena ne vietinių šeimose, bet Rietavo savivaldybei priklausančiame kadaise buvusios kolegijos bendrabutyje. Ir čia gyvenantieji, ir radę namus kitose vietose kasdien gauna 5 Eur kainuojančius karštus pietus, už kuriuos, kaip ir už patalpas, vandenį, elektrą, kitas paslaugas moka savivaldybė. Pietūs neskiriami tik į mokyklą ar į darželį einantiems vaikams, nes jie ten maitinami visą dieną.

Socialinė darbuotoja – ukrainietė

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad vasario pabaigoje, kai į Lietuvą plūstelėjo pabėgėlių banga, įtampos netrūko. Pamatę, kad migracijos tarnyba nespėja visų registruoti, vieną savo darbuotojų paskyrė dirbti tik su pabėgėliais. „Be to, – sakė jis, – Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje įdarbinome ukrainietę, kuri padeda į skyrių besikreipiantiems žmonėms. Šiuo savo sprendimu patenkinti ir mes, ir ukrainiečiai – jiems lengviau susikalbėti, darbuotoja padeda užpildyti įvairius dokumentus.“

Tačiau visų trijų savivaldybių vadovai sakė nesupratę tik vieno dalyko – kodėl ne visi ukrainiečiai gavo 115 Eur pašalpas, kurias pažadėjo Vyriausybė. Ir ar tų pašalpų negavę jas dar gaus?

Direktorius minėjo, jog dabar Telšiuose gyvena 225 iš Ukrainos atvykę žmonės. Vieni jų įsikūrę mokyklos bendrabutyje, antri – Mitkaičių kaimo bendruomenės patalpose, treti – Varnių profesinio rengimo centro bendrabutyje. 59 vaikai lanko mokyklą, 10 – darželinukų, kurie išskirstyti po įvairias grupes. Tačiau netrukus vaikų darželyje „Viltis“ bus įkurta tik ukrainiečių vaikams skirta grupė, kurioje dirbs ir iš karo nusiaubtos valstybės atvykusios pedagogės.

Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad kiekvienas nuo karo bėgantis ir Telšiuose atsidūręs žmogus, nesvarbu, vaikas ar suaugęs, gaus 84 Eur vienkartinę pašalpą. Užimtumo tarnybos Telšių skyriuje darbo šiuo metu laukia 59 atvykėliai – 51 moteris ir 8 vyrai. 17 žmonių jau įdarbinti mieste, 2 ukrainiečiai darbuojasi kaime. „Turime 47 laisvas darbo vietas, – kalbėjo T. Katkus, – tačiau darbo ieškantys ukrainiečiai, matyt, neatitinka reikalavimų. Tiems, kuriems jau dabar reikia kokios nors pagalbos, ją suteikiame – verslas įkūrė paramos fondą. Stengiamės, kad visi norintys dirbti gautų darbą, tai leis jiems greičiau integruotis į mūsų bendruomenę.“

Roma MĖČIENĖ

Autorės nuotraukos