Žieminiai žirniai: patrauklu, bet rizikinga

Žieminiams žirniams lietuviškos žiemos kaprizai – vis dar sunkus išbandymas. Tačiau atsiranda ūkininkų, kurie savo laukuose drąsiai eksperimentuoja ir mokosi naujų baltyminių, azotą kaupiančių ankštinių augalų auginimo technologijos.

Prieš daugiau nei dešimtmetį šalies mokslininkai juokavo – jeigu klimatas ir toliau šils taip pat sparčiai kaip prieš dešimtmetį, Lietuvoje, kaip ir Pietų regiono šalyse, per metus bus galima imti du derlius. Vis dėlto mūsų žemdirbiams dvejų derlių dar teks palaukti, tačiau alternatyvų jam padidinti daugėja.
Įsigaliojus žalinimo programai, šalies ūkininkai kiek skeptiškai žiūrėję į žirnius, šiuo metu sparčiai didina jų auginimo apsukas. Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad žirnių plotai kasmet bene dvigubėja. 2014 m. Lietuvoje deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių! Nors Lietuva Europos žemėlapyje atrodo ne ką didesnė už žirnį, tačiau mažos valstybės pasiekimais galima didžiuotis. Šiuo metu pagal deklaruojamus žirnių plotus ES esame antri. Žemdirbių triūsas atsiperka – 48 Eur/ha gaunama išmoka už azotą kaupiančių augalų auginimą išties vilioja.
Vis dėlto ūkininkai vasariniais žirniais neapsiriboja. Jie ima drąsiau dairytis ir į žieminių žirnių auginimo technologiją. Žemdirbius vilioja patogus žieminių žirnių sėjos ir pjūties laikas, galimai didesnis derlius.

Žieminiai žirniai taupo laiką
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius „ŪP“ pasakojo, kad žieminiai žirniai puikiai tinka žemdirbiams derinant agrotechnikos darbus. Žieminius žirnius, priešingai nei javus ir rapsus, rekomenduojama sėti ankstyvą rudenį, o jų derlius subręsta dar prieš prasidedant javapjūtei – liepos pirmąją pusę. Taigi augindamas juos ūkininkas sutaupytų laiko ir suvaldytų javapjūtės karštinę, mat žirnių ir javų pjūties darbai nesidubliuoja.

Nesudėtinga priežiūra
Anot A. Lukoševičiaus, žieminių žirnių priežiūra niekuo nesiskiria nuo vasarinių. „Kaip įprasta, herbicidai naudojami rudenį, o kitos augalus apsaugančios priemonės: insekticidai, fungicidai – pavasarį. Žieminiai žirniai yra ankstyvi augalai, jie greičiau bręsta, todėl apsaugos priemones patartina naudoti anksčiau. Svarbu atkreipti dėmesį, jog herbicidai daugiausia naudojami pavasarį. Tik herbicidas „Boxer“ yra registruotas naudoti ir rudenį, bet jis skirtas tik javams. Žinoma, galima juo purkšti ir žirnius, bet tai nėra specialiai žieminiams žirniams registruota priemonė. Ilgą laiką Lietuvoje ankštiniai iš viso nebuvo auginami, dėl to oficialių produktų šių augalų pasėliams nėra“, – su pagrindinėmis žirnių auginimo ir apsaugos technologijomis supažindino A. Lukoševičius.

Tinka ne visa dirva
Tie ūkininkai, kurie augino ir žirnius, ir pupas, žino, kad žirniai lepesni ir reiklesni dirvai. A. Lukoševičius pripažįsta, kad auginant žieminius žirnius susiduriama su dar daugiau „peripetijų“. Norintiesiems užsiauginti derlingesnius žieminius žirnius specialistas patarė iš anksto atsakingai parinkti dirvą. „Žieminių žirnių nepatariama sėti durpynuose, smėlingoje, sunkaus molio ir užmirkusioje dirvoje, vengti kalvotų, lomuotų žemių, – įspėja specialistas. – Taip pat žirniai nepakenčia didelės drėg­mės. Po žiemos sulaukus gausių kritulių, žirniai telkšo baloje, tuomet juos ima pulti ligos ir galiausiai augalai žūva. Žieminiai žirniai, taip pat kaip ir vasariniai, sunkiai toleruoja sunkesnes molingas dirvas, kurios vyrauja, pavyzdžiui, Pasvalio rajone.“ Specialistas rekomenduoja žirnius sėti nerūgščiose priesmėlio, priemolio dirvose, o jų yra visoje šalyje, todėl mūsų žemdirbiams auginti žieminius žirnius, atrodytų, atsiveria platūs horizontai.

Ūkininkai jau eksperimentuoja
Pasirodo, mūsų laukuose žieminiai žirniai žiemojo jau ne kartą. AB „Linas Agro“ specia­listai kartu su entuziastingais ūkininkais iš Panevėžio, Jonavos ir Širvintų rajonų prieš dvejus metus ėmėsi ambicingo tikslo – savo rankomis užauginti dar menkai pažįstamus žieminius žirnius. Panevėžiečiai buvo drąsiausi ir surizikavo apsėti net 15 ha, jonaviečiai ir širvintiškiai buvo atsargesni ir eksperimentui skyrė tik po vieną kitą hektarą.
Pirmoji pažintis su žieminiais žirniais, anot A. Lukoševičiaus, buvo ne itin sėkminga. „Nors žirniai peržiemojo sėk­mingai, panevėžiečių pasėliai pavasariop išmirko. O štai Jonavos ir Širvintų r. auginti ankštiniai po žiemos atrodė išties puikiai. Tačiau čia iškilo kita problema. Žieminių žirnių sėkla buvo labai brangi, todėl taupymo sumetimais bėrėme 150 kg, o ne rekomenduojamą 250 kg/ha normą. Nors žieminių žirnių sėkla smulkesnė nei vasarinių, be abejo, jų pasėjome per mažai ir dėl to pasėliai buvo išties labai reti. Ankštiniai augalai yra lengvai nustelbiami piktžolių, o esant tokiam retam pasėliui piktžolės suvešėjo itin sparčiai. Pavasarį jau gerokai ūgtelėjusiems ankštiniams nupurkšti nėra stiprių priemonių, kurios ir piktžoles sunaikintų, ir augalui streso nesukeltų. Galiausiai eksperimentinis laukas veikiau priminė pievą nei žirnių lauką. Derlius iš jo buvo skurdus – vos 2 tonos iš hektaro“, – apie pirmą, kiek „prisvilusią“ žieminių žirnių auginimo patirtį pasakojo A. Lukoševičius.

Išbandyta tik viena veislė
UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas sako, kad prieš trejus metus į Lietuvą atvežta sertifikuota žieminių žirnių sėkla buvo parduota nedideliais kiekiais ir ji preliminariai pasiskirstė 100 ha laukuose visoje Lietuvoje.
Anot jo, Vakarų Europoje sertifikuota sėkla yra 20 proc. brangesnė nei Lietuvos rinkoje, todėl ir atsivežta žieminių žirnių sėkla buvo gana brangi. Pašnekovas mintijo, kad kaina galėjo svyruoti apie 600–800 Eur/t.
AB „Linas Agro“ specialisto A. Lukoševičiaus teigimu, jų partnerių išbandyta `Isard` žieminių žirnių veislė buvo atgabenta iš Čekijos. Kadangi tai yra vienintelė šių augalų veislė, su kuria buvo eksperimentuota Lietuvoje, pašnekovui sunku palyginti jos privalumus ir trūkumus. Tačiau jis užtikrino, kad šie žirniai pasižymėjo atsparumu išgulimui ir ligoms.

Lietuviškas klimatas nesvetingas
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas Sigitas Lazauskas „ŪP“ pasakojo, kad prieš šešerius metus instituto mokslininkai tyrė pašarinių žieminių žirnių žiemojimo galimybes. S. Lazauskas prisiminė, kad eksperimentas iš pradžių klojosi puikiai. Žirniai augo, vešėjo, tačiau spustelėjus „sausam“ 15 laipsnių šalčiui iš 30 kv. m laukelio beliko tik pavieniai augalai. Nusivylęs pirmuoju bandymu mokslininkas sakė daugiau laimės su žieminiais žirniais nebandęs. Jo nuomone, mūsų klimatas vis dar per šaltas šiems ankštiniams augalams.
Mokslininkui antrino ir UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius V. Kliučininkas pridėdamas, kad šie augalai dėl palankesnių klimato sąlygų sėkmingai auga Čekijoje (ten agrotechnikos darbai prasideda mėnesiu anksčiau nei Lietuvoje), taip pat žieminių žirnių auginimo specifiką bando perprasti ir kaimynai lenkai.
Tačiau, pasak pašnekovo, tam, kad žieminiai žirniai įsitvirtintų ir Lietuvoje, svarbios ne tik švelnesnės klimato sąlygos, bet ir auginimo technologijos išmanymas. „Mums labai trūksta mokslininkų ar privačių įmonių vadybininkų, kurie ūkininkams patartų, kaip tinkamai auginti ir prižiūrėti šiuos ankštinius. Atvirai kalbant, net ir žieminių rapsų auginimo technologija neaiški, todėl ūkininkams neabejotinai trūksta žinių“, – nuomonę dėstė V. Kliučininkas. AB „Linas Agro“ ekspertas A. Lukoševičius, kalbėdamas apie žieminių žirnių ateities perspektyvą mūsų šalyje, taip pat netryško optimizmu. Anot jo, šiuo metu ūkininkams žieminiai žirniai yra brangi ir labai rizikinga investicija.

Ūkininko užsispyrimas atsipirko
Vis dėlto nei vis labiau nenuspėjamos žiemos, nei auginimo technologijos nebuvimas neatbaidė atkaklaus Jonavos r. ūkininko. Jis po pirmojo bandymo nenuleido rankų ir praėjusių metų rugsėjį dar kartą savo laukuose pasėjo žieminius žirnius. A. Lukoševičius „ŪP“ sakė, kad, įgavęs daugiau patirties, pasimokęs iš ankstesnių klaidų, antrą kartą sulaukė kur didesnės sėkmės. Žemdirbys šį kartą netaupydamas laukus apsėjo kur kas tankiau ir, nepaisant vasarinių liūčių ir šernų padaryto nuostolio, šiųmečio derliaus pokytis ūkininko laukuose akivaizdus. Iš anksčiau prikultų 2 t/ha šiemet į ūkininko aruodą byrėjo 3,6 t/ha. Ūkininko skaičiavimais, atmetus šernų padarytą žalą ir plotus, kurių nepavyko nuimti dėl išgulimo, žieminių žirnių derlingumas turėjo siekti 4,5 t/ha.
Šiemet gautas ūkininko žieminių žirnių derlius nė kiek nenusileidžia vidutiniam vasarinių žirnių derlingumui. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, vidutinis šiųmečių žirnių derlingumas siekia 3,68 t/ha. Žieminiai žirniai vis dar išlieka nišine, mažai šalyje auginama žaliava, todėl jie superkami kartu su vasariniais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, vidutinė žirnių supirkimo kaina – 232 Eur/t.
Kuriamos atsparios šalčiams veislės
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas S. Lazauskas, svarstydamas apie galimą žieminių žirnių įsišaknijimą Lietuvos laukuose, jų visiškai „nenurašo“, suteikdamas šiems ankštiniams augalams vilčių. „Genetikai nuolat dirba tobulindami sėklas, gerindami jų atsparumą šalčiams. Vis dėlto atrasti aukso vidurį nelengva. Augalas negali būti ir bjaurus, ir doras vienu metu“, – šmaikštavo mokslų daktaras. S. Lazauskas pripažino, kad sukurti tokią žieminių žirnių veislę, kuri sėkmingai peržiemotų, įtiktų rinkos reikalavimams ir gurmanų skoniui – sunku. Tačiau mokslų daktaras tikina, kad mokslas nestovi vietoje, todėl galima tikėtis, kad ir žieminiai žirniai po kurio laiko mūsų ūkininkams neš ne ką prastesnį derlių nei vasariniai.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

AB „Linas Agro“ nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.