Turi žemės – turėk ir pinigų!

Seimo narių Sauliaus Bucevičiaus ir Petro Čimbaro siūlymas sumažinti žemės mokesčio maksimalaus tarifo dydį nuo 4 proc. iki 2 proc., kuriam jau buvo pritarta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK), Seime praėjusį ketvirtadienį sulaukė aršaus tautos išrinktųjų pasipriešinimo ir buvo grąžintas tobulinti. Žemės savininkai tokį parlamentarų žingsnį įvardijo kaip bandymą dalį žmonių nuvaryti nuo žemės. Pasirodo, užsimotame taisyti įstatyme daugiau spragų negu apleisto, likimo valiai palikto ūkio tvorose.

Pasiuntė tobulinti nežinia ką
Žemės mokesčio įstatymo pataisos Seime pradėtos svarstyti dar šių metų gegužę. Tuomet pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlė atmesti šį įstatymo projektą, tačiau parlamentarai tam nepritarė ir paskyrė kitą pagrindinį – Kaimo reikalų komitetą. Šiam įstatymo projektui dar 2013 m. yra pritarusi ir Vyriausybė, tačiau daugumai parlamentarų, svarstant kitų metų valstybės biudžetą, šios pataisos pasirodė tarsi kelmas kelyje savivaldybėms planuojant savo pajamas.
„Net nežinau, ką čia reikės tobulinti. Viskas jau ne sykį apkalbėta ir apsvarstyta. Nebent siūlytume nustatyti maksimalų žemės mokestį ne 2 proc., o, tarkime, 2,1 proc. Bet vargu ar ir tai išgelbėtų“, – „Ūkininko patarėjui“ neslėpė nusivylimo vienas iš šio įstatymo pataisų autorių, KRK pirmininkas Saulius Bucevičius.

Apetitas kyla bevalgant
Kodėl dauguma Seimo narių taip priešinasi Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kurios per pusę būtų sumažinusios jo „lubas“ ir gerokai palengvinusios paprastų kaimo žmonių gyvenimą?
Vienas iš argumentų – daugelio savivaldybių tarybos jau yra patvirtinusios kitų metų žemės mokesčius, šios pajamos suplanuotos jų biudžetuose ir nieko pakeisti esą jau negalima. Nebent savivaldybėms ta dėl sumažintų žemės mokesčių prarasta suma būtų kompensuota iš valstybės biudžeto.
Šia korta mosikuoja ne tik kai kurie parlamentarai, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Ir kur nemosikuos, jei šiuo metu galiojantis įstatymas, anot S. Bucevičiaus, taip sužadino kai kurių savivaldybių finansinį apetitą, kad jos kando kone paspringdamos – nustatė tokius šio mokesčio tarifus, kurie prasilenkia su bet kokia logika. Net sodų bendrijų sklypeliai kai kur buvo apmokestinti 4 proc., ką jau kalbėti apie priemiestines žemes. Ko čia varžytis, kai taip atrištos rankos.

Baudė apsileidėlius, nubaudė visus
Išmestas ir dar vienas argumentas nemažinti žemės mokesčio. Atseit, jį nurėžus per pusę, nebus kaip sudrausminti apsileidėlius, kurie visiškai nesirūpina savo žeme, augina joje tik piktžoles ir šabakštynus. Iki šiol jiems dėl tokio apsileidimo galėjo būti nustatomas maksimalus 4 proc. žemės mokestis, o priėmus pataisas jis tesiektų 2 proc. ir, šio įstatymo pataisų kritikų nuomone, laukai virstų niekieno neprižiūrimais krūmynais.
S. Bucevičius tik juokiasi iš tokios „problemos“. Apsileidėlius juk galima ir toliau bausti didesniais mokesčiais arba drausminti administracinėmis priemonėmis, tam nebūtina didinti žemės mokestį visiems. Kodėl dėl didelių žemės mokesčių tarifų turi kentėti visi likusieji?
Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad didžiausią mokestį dauguma savivaldybių iš tiesų užkrovė apleistų ir neprižiūrimų žemių savininkams. Tačiau ir pagal paskirtį naudojamos žemės mokesčiai nuo 2013 m., kai įsigaliojo nauji tarifai, nepaliaujamai kopia į viršų.
Priėmus parlamentarų S. Bucevičiaus ir P. Čimbaro pataisas, iš savivaldybių būtų buvęs išmuštas pagrindas piktnaudžiauti savo teise, nustatyti nepagrįstus šio mokesčio tarifus už atitinkamos paskirties žemę. Tačiau to kažkas aiškiai nenorėjo ir buvo nueita lengviausiu keliu, visiškai nesukant galvos, ar didėjant žemės mokesčiui kai kam neteks viską išparduoti ir eiti su ištiesta ranka į darbo biržą.

Argumentai be argumentų
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius irgi skeptiškai vertina besipriešinančiųjų žemės mokesčio sumažinimui argumentus. „Apie kokią kovą su apsileidėliais čia kalbama? Apleistos žemės ūkio paskirties žemės labai nedaug, beveik visa yra dirbama. Ši problema aktuali tik miestuose, ypač Vilniuje, ir tikrai nereikėtų mosikuoti tokiais argumentais. Mes esame pritarę pasiūlymui sumažinti žemės mokestį iki 2 proc. Ne žemės ūkio paskirties žemė dažniausiai yra gerokai brangesnė, ypač netoli didžiųjų miestų, todėl ir tokio procento visiškai pakanka sudrausminti apsileidėlius, jei jau tam nenorima pasitelkti administracinių priemonių“, – „ŪP“ sakė G. Nagulevičius.
Dabar galiojantis Žemės mokesčio įstatymas, jo nuomone, turi gana daug trūkumų, leidžiančių juo piktnaudžiauti. Apleistos žemės apibrėžimas nustatytas visiems vienodai, tačiau savivaldybės nepaiso Žemės ūkio ministerijos rekomendacijų ir neatsižvelgia į skirtingas situacijas. Tarkime, Šiauliuose ji vienokia, Kaune – kitokia, o Vilniuje dar kitokia, todėl kai kuriose vietose dėl didžiulių mokesčių žemės savininkai gali būti nustumti nuo savo žemės.

Mokestis kasmet vis didės
Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės savininkai naudojasi laikinomis lengvatomis. Jos bus panaikintos iki 2017 m. Dabar mokame 60 proc. žemės mokesčio, kitais metais mokėsime 80 proc. Kasmet vis daugiau. O kas toliau? Ar bus kada nors nubrėžta riba, kada tas kilimas sustos?
„2017 m. mokėsime jau 100 proc. , tada iš naujo bus atliktas ir žemės vertinimas. Kol kas niekas negali pasakyti, kaip ji bus įvertinta. Jau dabar kai kurie žemės ūkio paskirties žemės savininkai yra įvaryti į kampą, ypač tie, kurių žemė yra priemiestinėse zonose ir gali būti tinkama įvairioms statyboms. Tokių sklypų vertė yra gana didelė, nors žmogus ten tik ūkininkauja. O mokesčiai didžiuliai, nes jie skaičiuojami nuo žemės rinko kainos ir niekam neįdomu, kad toje priemiestinėje žemėje užauginti javai ar daržovės parduodami nė kiek ne brangiau negu užauginti kur nors Dzūkijoje“, – argumentavo G. Nagulevičius.
Anot žemės savininkų savivaldos vadovo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, savivaldybės didžiausią įstatyme leistiną 4 proc. tarifą gali užkrauti ne tik ant apsileidėlių, bet ir ant žemę pagal paskirtį naudojančių savininkų pečių.

Rizika išmesti pinigus į balą
Ar įmanoma čia ką nors pakeisti? G. Nagulevičiaus teigimu, dėl šio įstatymo spragų Lietuvos žemės savininkų sąjunga kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.
„Jei Registrų centras įvertina savininko žemę, jo nuomone, per brangiai ir dėl to jam reikia mokėti didesnius mokesčius, jis turi teisę samdytis nepriklausomą matininką, kuris iš naujo atliktų tos žemės vertinimą. Jei jis nustatys, kad žemės vertė 20 proc. mažesnė, žemės savininkui mokestis bus sumažintas. Tačiau jeigu skirtumas tarp Registrų centro ir nepriklausomo matininko vertės bus mažesnis negu 20 proc., niekas nesikeis. Matininkui išleisti pinigai bus kaip į balą. Mūsų sąjunga prašė tą procentą sumažinti iki 10 proc., nes kai kuriems žemės ūkio paskirties žemės savininkams dėl to mokesčiai gerokai padidėja. Be to, matininkai tokių darbų imasi labai nenoriai, nes paprasčiausiai bijo susipykti su Registrų centru. Tačiau kol kas viskas yra taip, kaip yra“ , – nevyniojo žodžių į vatą LŽSS tarybos pirmininkas.

Vertės nustatymų painiava
Prieš kurį laiką ieškodama pagalbos į Žemės savininkų sąjungą kreipėsi Kauno rajono Raudondvario seniūnijos gyventoja. Jos žemės yra netoli Kauno ir yra įvertintos labai brangiai, todėl ir mokestis nustatytas gana solidus. Tačiau kone kiekvieną pavasarį jos yra užliejamos ir yra netinkamos nei ūkininkauti, nei ką nors ten statyti. Ir niekam tai neįdomu – apskaičiavo mokesčius ir mokėk.
Pasak G. Nagulevičiaus, įstatyme yra ir daugiau kuriozų. Šiuo metu žemės savininkai priversti mokėti didelius mokesčius ir už į jų sklypus patenkančius įvairius griovius, aukštos įtampos linijų apsaugines zonas. Taip atsitinka todėl, kad Registrų centras atlieka masinius bendrus vertės nustatymus ir net nemato tų specifinių žemės sklypo vietų, kurios netinkamos jokiai veiklai.
Kita problema – žemės vertės nustatymo terminai. Registrų centras ją nustato kone kasmet, o Valstybinė mokesčių inspekcija – kas penkerius metus, todėl net ir sumažinus žemės vertę savininkas dažniausiai priverstas penkerius metus mokėti už didesnę.
Yra apie ką pagalvoti mūsų įstatymų leidėjams – ko siekiame: bet kokia kaina papildyti savivaldybių biudžetus ar nuvaryti nuo žemės nepalankiose vietose įsikūrusius žemės savininkus?

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.