Ar emigracijos pasekmes Briuselis turi atlyginti Lietuvai didesnėmis tiesioginėmis išmokomis?

Po Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos posėdžio Briuselyje Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad Lietuva taip pat yra ES donorė, tik jos įnašas į ES biudžetą – ne pinigai, bet emigravusių į Vakarus daugybės jaunų, išsilavinusių lietuvių darbas turtingiausiose ES šalyse, padėjęs joms dar labiau suklestėti. O darbingiausių, veikliausių savo gyventojų netekusios Lietuvos socialinė sistema vos sugeba pasirūpinti tėvynėje likusiais pensininkais, neįgaliaisiais, jaunomis ir skurdžiomis šeimomis. Pasak Prezidento, į tai turi būti atsižvelgta, sudarant ES biudžetą.

Ar teisus Prezidentas G. Nausėda, kad Europos Komisija (EK) turėtų Lietuvai, jos skurdžiausiems regionams skirti gerokai daugiau europinių lėšų, bent iki ES vidurkio padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams – taip atsilyginti už emigravusius į Vakarus lietuviškus protus, darbo rankas? Emigrantai kuria gerovę Vakarų Europai, Skandinavijai, o Lietuvos žemdirbiai už tai negauna net konkuruoti su Vakarų ūkininkais leidžiančios paramos.

Tomas TOMILINAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas: „Taip, teisus Prezidentas G. Nausėda. Nors nieko naujo nepasakė, bet vis tiek sveikintina, kad jis, tik neseniai pradėjęs vadovauti valstybei, jau garsiai pranešė ES apie svarbiausią Lietuvos problemą – emigraciją ir jos priežastis. Kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė neužsiminė apie tai Briuselyje per visus dešimt savo valdymo metų. O dar anksčiau to nepadarė mūsų euroderybininkai. Paliko spręsti opią problemą vėlesniems politikams.

Emigracija – bendros atviros rinkos pasekmė. Panašus ir Lietuvos vidinis migracinis kraujavimas: žmonės iš silpstančių regionų bėga į turtingą Vilnių. Seniai Lietuvoje reikėjo perskirstyti lėšas iš centro į periferiją.

Abejoju, ar visas Seimas, atsiliepdamas į Prezidento žodžius, paskelbs kokią nors  rezoliuciją dėl emigracijos ir europinės kompensacijos už ją. Tai Seimo Europos reikalų komiteto, Vyriausybės ir Prezidentūros reikalas.“

Prof. dr. Lauras BIELINIS, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros mokslo darbuotojas: „Kiekvienai valstybei skiriamos europinės paramos voko pinigus EK apskaičiuoja pagal įvairius kriterijus, bet kai kuriuos svarbius veiksnius pamiršta. Tik dabar susigriebta, kad reikia įvertinti Rytų Europos šalių prakeiksmą –  nesibaigiančią jų piliečių emigraciją. Prezidentas G. Nausėda džiaugiasi, kad Lietuva iš ES gaus 200 mln. eurų kompensaciją už emigracijos sukeltą demografinę, ekonominę, socialinę žalą. Kol kas tai tik pažadas.

Mes visados bandome vytis Daniją, Švediją. Geriau lyginkimės su tomis šalimis, kurios 1990–1991 metais kartu su mumis ištrūko iš sovietinės sistemos. Atrodome gerai. O ekonomikos „šešėlis“ ir Vakarus graužia. Daug kur Vakarų Europos kavinėse pavalgę ir ruošdamiesi išeiti net kasos aparato kvito negausite. Tik popierėlius, kuriuose ranka parašyta, kiek turite mokėti už patiekalus, įsidėtus į lėkštę. Pas mus net kaimų parduotuvėlėse visur kvitai.

Lietuva susitvarko, sparčiai žengia į priekį. Bet mus vis dar stabdo, slegia, verčia ieškoti laimės kitose šalyse 50 metų, praleistų Sovietų Sąjungoje. Pasitraukdami iš jos buvome visiškai apiplėšti. Netoli pabėgome nuo tos ydingos, sužlugusios sistemos, planinės ekonomikos.“

Prof. dr. Romas LAZUTKA, ekonomistas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslo darbuotojas:

„Lietuva pirmiausia pati turi susitvarkyti savo kieme. Šalys, kurios daugiausia sumoka į Bendrijos biudžetą, įsivedusios progresinius pajamų mokesčius. Jeigu iš didžiausių finansinių Bendrijos donorių vėl prašysime pinigų, nenustebkime išgirdę priekaištą ir patarimą – pirmiau apmokestinkite savo turtuolius, pagaliau ištraukite iš šešėlinės ekonomikos visus ten plaukiojančius nuslėptus nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos pinigus.

Vilniaus valdininkai, didieji verslininkai, programuotojai, bankininkai atostogauja bet kurioje pasaulio šalyje (ilgųjų laisvų savaitgalių Lietuva turi daugiau, negu turtingos šalys), slidinėja Alpėse ir pabėgo iš ten tik tada, kai Šiaurės Italijoje pradėjo plisti koronavirusas. Turtuoliams visai neįdomu, kad šalia, vos už kelių kvartalų, skursta seni,vieniši vilniečiai.

Visa tai mato olandai, danai. Todėl Nyderlandai, Danija, Švedija, Austrija susibūrė į „taupiojo ketverto klubą“ ir ragina ES pinigų nedėti į kiauras statines. „Taupieji“ mus auklėja: „Jūsų sostinė klesti, o kaimai nyksta, išmiršta. Keiskite savo regioninę politiką, perskirstykite pinigus, kad ir depresiniai Lietuvos rajonai išvystų šviesą tunelio gale.“ Kai švedai, danai įsitikins, kad tvarkomės, tai ir neraginami padės.

2004 m. devynios šalys kartu su Lietuva įstojo į ES ir Muitų sąjungą, 2007 metais 9  šalys iš to dešimtuko (visos 8 pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės plius Malta, išskyrus Kiprą) įstojo į Laisvo asmenų judėjimo (Šengeno) zoną. Ne tik lietuviai, bet ir vengrai, slovėnai galėjo nevaržomai keliauti po visą ES be vizų ir patikrinimo procedūrų pasieniuose, dirbti Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Tačiau emigracija  iš Čekijos, Lenkijos daug mažesnė. Iš Slovakijos per metus išvažiuoja mažiau nei vienas žmogus (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų), iš Lietuvos –11, nors išvykstančiųjų lietuvių srautai pastaraisiais metais siaurėja ir trumpėja.

Dar Lietuva nebuvo įstojusi į ES, o jau prasidėjo masinė emigracija į Bendriją.  Lietuviai nelegaliai dirbo Ispanijos braškynuose, pomidorų plantacijose, prašė politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Atkakliai derėtis reikėjo 1999–2002 metais. Tačiau tada troškome bet kokia kaina patekti į Bendriją. Besąlygiškai sutikome uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir  įsipareigojome laikytis kertinio ES laisvosios prekybos principo – be muitų įsileisti kitų ES šalių prekes. Prieš 20 metų reikėjo tvirtai pasakyti Briuseliui – būkite malonūs, sumokėkite Lietuvai už emigrantų, dirbančių ES branduolio šalyse, išsilavinimą.

O dabar šaukštai po pietų.

Adolfas JASINEVIČIUS, Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos  vadovas: „Sutinku tik su vienu Prezidento G. Nausėdos argumentu. Dėl tiesioginių išmokų ir nevienodų konkurencinių galimybių Europos Sąjungoje. Baltijos šalims buvo iškilmingai pažadėta, kad tiesioginės išmokos visoje ES susilygins 2013 metais. Tai reikia nuolat priminti, bet be pagraudenimų dėl emigracijos. Visi seniai žino, kad dėl jos Lietuva prarado tūkstančius darbininkų, žemdirbių, gydytojų, mokytojų.

Lietuva kaip akis išdegusi puola vykdyti visus Briuselio nurodymus. O ką už tai gauname? Jeigu ES nesilaiko savo įsipareigojimų, tai ir mes pirmiausia pagalvokime apie savo interesus, kaip daro kitos ES šalys. Žemdirbiai kartais pasikalba tarpusavyje, kad reikėtų įsidrąsinti ir nevykdyti tų ūkininkus varginančių, nuostolingų žalinimo reikalavimų dėl klimato kaitos suvaldymo.

Bet mūsų politikai bijo atsakomųjų Briuselio sankcijų.

Kaimai ištuštėjo ne tik dėl emigracijos. Patys nekantriausi išsivažinėjo. Lietuviai taip smarkiai jau nesiverš ten, kur už darbą kol kas moka kelis kartus daugiau negu Lietuvoje. Emigrantai netgi pradeda grįžti

Bet ūkininkauti kaime naujakuriams beveik nėra galimybių. Trūksta erdvės. Įsigalėję agrariniai oligarchai užsėdo visus tuščius laukus.

Lietuvoje dabar tikrai ne taip blogai, kad, negavusi papildomos ES paramos, šalis neišgyventų. Bedarbių Lietuvoje, ypač kaime, daug, bet jie neskuba įsidarbinti.

Juodųjų serbentų vaiskrūmius, sodinukus, uogas man padeda auginti vien seni mechanizatoriai, naujų nesiseka pasisamdyti. Paskambini Užimtumo tarnybos nurodytam bedarbiui, o tas išsisukinėja: „Manęs neimk, aš ir taip gerai laikausi.“ Tokie verčiau atidirba pašalpą, nepersistengdami pašlavinėja lapus nuo miestelių šaligatvių, o po pusmečio kažkaip išsigudrina pragyventi iš nedarbo išmokos.

Žemdirbiai nekantriai laukia, kokia bus europinė parama Lietuvai naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu. Dažnai girdime, kad Lietuva blogai išleidžia

ES lėšas. Gavus daugiau pinigų, atsiras ir naujų apsišaukėlių, sofos ūkininkų, kurie irgi norės pasišildyti rankas ES milijonais.“

Parengė ŪP korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS