Ar pavyks suvaldyti elektroninę kontrabandą?

Internete vyksta nevaldomi procesai – sparčiai kuriamas turinys, tačiau nėra teisinių mechanizmų, kurie apsaugotų intelektinę nuosavybę. Tyrimai atskleidžia internetinio piratavimo mastus: net 75 proc. interneto vartotojų Lietuvoje naudojasi intelektine nuosavybe ir internetiniu turiniu nemokamai. „Pastaruosius penkerius šešerius metus siautėja nevaldomas neteisėtas turinio naudojimas“, – teigia klasterio „Clear Digital World“ rinkodaros koordinatorius Romanas Matulis.

Kovoja kaip donkichotai
„Nėra jokio skirtumo, ar atsisiunti filmą, ar žiūri prisijungęs. Galėčiau palyginti – automobiliu veži bulves ar važiuoji atostogauti. Ir vienu, ir kitu atveju naudoji automobilį. Taip ir internete – vieniems patogiau atsisiųsti, nes gal žiūrės filmą sodyboje, kur lėtesnis internetas. Kitiems, kurie namuose turi šviesolaidį, geriau žiūrėti prisijungus, nereikia krauti failų į savo kompiuterį“, – sako R. Matulis.
Iki šiol Lietuvoje už nelegalaus turinio platinimą ir jo naudojimą faktiškai nėra jokio teisinio persekiojimo. „Visiems labai patogu. Kol nebuvome sukūrę klasterio, šioje srityje buvo stovintis vanduo. Jau dvidešimt metų dirbu su intelektine nuosavybe, pastaruosius penkerius šešerius metus siautėja nevaldomas neteisėtas turinio naudojimas. Pavieniams kūrėjams neužtenka jėgų ir lėšų, kad galėtų samdyti teisininkus ir pradėti bylas, kurios tęsiasi metų metus. Į pasisakančiuosius prieš neteisėtą turinio naudojimą internete tiek visuomenė, tiek valstybinės institucijos žiūri kaip į donkichotus, nors mes tiesiog giname savo teises“, – teigia R. Matulis.

Nemokamo sūrio nebūna
„Tiesiogiai negalime kaltinti, bet netiesiogiai kaltas nemokamas turinio naudojimas. Tai atbaidė žmones nuo kompaktinių plokštelių pirkimo. Bet žvelgiu į tai filosofiškai – naudojuosi legaliu serveriu „Spotify“. Man patinka, kad nereikia pirkti kompaktinių plokštelių. Sumoku per mėnesį tam tikrą mokestį ir turiu prieigą prie viso pasaulio muzikos. Neverkiu, kad žmonės neperka plokštelių, tačiau graudu žiūrėti, jog net ir turėdami tokias patogias platformas kaip „Spotify“ daugelis vis tiek siunčiasi muziką nemokamai iš nelegalių serverių. Jie sako, kad taupo, bet juk tai – tik apie 7 eurus per mėnesį, o 3 eurų cigarečių pakeliui negaila. Tiesa, „Spotify“ galima naudotis ir nemokant abonentinio mokesčio, tačiau nemokamo sūrio nebūna. Už viską sumokame, tik ne pinigais. Šiuo atveju turime išklausyti reklamą. Atlikome apklausą, kiek žmonėms svarbus internetinio turinio legalumas. Net 45 proc. respondentų atsakė, kad jiems visai nesvarbu. Toks požiūris rodo, kad žmonės negerbia intelektinės nuosavybės: arba nežino, kas ji yra, arba mano, kad tai jų neliečia. Iš tiesų bet koks turinys internete, net komentarai yra jūsų nuosavybė ir jų kopijuoti be autoriaus sutikimo negalima“, –
tvirtina klasterio rinkodaros koordinatorius.
Tokia nevaldoma situacija internete pakoregavo muzikos industriją. Atlikėjai linkę nemokamai platinti savo įrašus ir taip reklamuotis, kad pritrauktų kuo pilnesnes sales per koncertus. Naujos tendencijos ypač palankios jauniems ar pradedantiems atlikėjams. Anksčiau reikėjo didelių pinigų, brangių prodiuserių, kurie investavo į atlikėją ir reklamą. Dabar reklamuotis galima per socialinius tinklus ar kitus kanalus ir surinkti minias žmonių.
„Tai geras dalykas, grįžtame prie muzikos atlikėjų ištakų. Anksčiau muzikantai keliaudavo iš miesto į miestą ir pragyvendavo koncertuodami. Toks ir turėtų būti pirminis muzikantų pajamų šaltinis. Pastaruoju metu plėtojantis muzikos industrijai atsirado tokių atlikėjų, kurie niekada nekoncertavo, tik studijose kurdavo įrašus. Tokiems muzikantams dabar tikrai sunku realizuoti savo muziką“, – mano R. Matulis.

Anarchija internete
Klasteris „Clear Digital World“ įkurtas prieš ketverius metus. Į jį susibūrė intelektinės teisės nuosavybės turėtojai – prekės ženklų savininkai, kino platintojai, muzikos leidėjai, kompiuterių programų kūrėjai. „Visi ir anksčiau kentėjo, ir dabar kenčia nuo anarchijos internete. Visus jungia ta pati problema – internetinėje erdvėje situacija negerėja. Įkūrę klasterį gavome Europos Sąjungos fondų finansavimą, kad galėtume sukurti modelį, kuris sumažintų neteisėto turinio naudojimą“, – pasakoja pašnekovas.
Klasterio veiklą simbolizuoja trilapis dobilas: vienas lapelis – švietimas, antras – technologijos, trečias – teisė. Pasak R. Matulio, šių sričių sinergija ilgainiui tikrai duos teigiamą rezultatą ir žmonės vis labiau rinksis teisėtus turinio naudojimo būdus. „Pagrindiniai klasterio tikslai ir yra formuoti pagarbą kūrėjams. Mes nesusibūrėme tam, kad vaikytume pažeidėjus su vėzdais ir siektume bausmės. Norime pradėti spręsti šią problemą, nes nei valdžios institucijos, nei kas nors kitas už mus šito nepadarys“, – įsitikinęs R. Matulis.

Reikia aiškių įstatymų
Į klasterio „Clear Digital World“ rengiamas konferencijas ateina įvairios publikos: kūrėjų, kino prodiuserių, teisininkų, interneto tiekėjų, programuotojų, mokslininkų, valstybės tarnautojų, verslininkų. Pranešimus skaito žinomi atlikėjai, psichologai, tinklaraštininkai, interneto duomenų saugumo ir technologijų žinovai.
„Siekiame suburti visus suinteresuotus asmenis, kad suprastume, kaip spręsti šią problemą. Juk internete jau dabar yra tiek turinio, jog jį visą peržiūrėti neužtektų net gyvenimo. Tas turinys kuriamas nevaldomai. Daugumai dabar atrodo, kad turinio apsauga yra nereikšminga, bet, manau, ateityje žmonės pradės tai vertinti kaip savo turtą. Jei nori dalinti nemokamai, tegul dalina. Bet reikia įstatymų, kurie leistų valdyti savo turtą ir pačiam spręsti – dalinti ar parduoti. Apie tai būtina kalbėti su visuomene. Juk nenorite, kad vieną dieną į jūsų namus ateitų žmogus, apsigyventų ir sakytų: „Na ir kas, kad čia tavo turtas, man patinka, pagyvensiu.“ Juokinga? Bet dabar internete būtent ir yra tokia situacija. Kažkas naudojasi žmogaus turtu ir iš jo pelnosi, gerai gyvena, o tas, kas sukūrė, – nieko neturi“, – dėsto R. Matulis.

Iškilęs realus pavojus
Pasak jo, neatsitiktinai nelegalaus turinio platintojai vadinami piratais. Tai veiklos rūšis, kai kas nors grobiama ir iš to puikiai gyvenama, nemokant valstybei mokesčių. Kaip tuo metu turi išgyventi legalus verslas? Tai žlugdo bet kokį konkuravimą rinkoje.
„Neteisėto turinio naudojimas yra lygiai tas pats kaip kontrabanda, tik elektroninė. Realiame gyvenime kontrabandai skiriama daug dėmesio, ši problema sprendžiama, o elektroninė kontrabanda kol kas lieka nuošalyje. Žmonės turėtų suprasti vieną paprastą tiesą, kad už viską reikės sumokėti. Kiekvienas tavo žingsnis internete yra matomas. Bet kas jį gali panaudoti prieš tave. Jei žmogus nesilaiko vadinamosios internetinės higienos, manydamas, kad tai žaisliukas, ateityje gali skaudžiai nusivilti. Vieną dieną tai gali būti nukreipta prieš jus. Ir nebūtinai tai baudos už nelegalų filmų žiūrėjimą. Gali būti ir blogiau, internetinis nusikalstamumas didėja geometrine progresija. Vieną dieną savo monitoriuje galite pamatyti užrašą, kad kompiuteris yra užblokuotas, o norėdami vėl juo dirbti turite sumokėti kelis šimtus ar net tūkstantį eurų. Neįsivaizduojate, kokį virusą gaunate kartu su nemokamu filmu. Dauguma vartotojų apie tai net negalvoja. Nenoriu gąsdinti, bet grėsmė tikrai yra reali“, – tvirtina Romanas Matulis.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.