Atšvaitai galvijams: būtinybė ar tik ūkininkų išmonė?

Kasmet atvėsus ir pažliugus orams, pailgėjus tamsiajam paros metui padaugėja ir eismo įvykių keliuose. Tūkstančiai incidentų įvyksta dėl į kelią netikėtai išbėgusių laukinių ar ūkinių gyvūnų. Į ŪP redakciją kreipėsi Šilalės r. Laukuvos sen. Juodainių k. smulkaus galvijų ūkio šeimininkas Vladas Zibartas. Sunerimęs vyras prakalbo apie tik iš pirmo žvilgsnio nedidelę problemą: neretai dėl nelaimių kalti gyvūnai, nes vairuotojams keliuose jų tiesiog nesimato. Ūkininkas domisi galimybe gaminti atšvaitus galvijams.

Šviečiantys lipdukai iš Kinijos

Ne vienus metus galvijininkystės ūkį plėtojantis V. Zibartas pasakoja apie ilgėjant tamsiajam paros metui dažnai ūkiuose iškylančius rūpesčius: „Kol dar vyrauja gražūs orai, galvijai ganosi laukuose. Tačiau neretai tampa nemenku iššūkiu bandant juos, išsibarsčiusius po laukus, vakare „sugauti“. Jei karvutė tamsios spalvos, pavyzdžiui, juoda, pasislėpusios jos aptvaro gale visai nematyti…“ Ūkininkas teigė sugalvojęs tuo metu patį paprasčiausią sprendimą problemai spręsti: su žmona parsisiuntė kiniškų šviesą atspindinčių lipdukų ir priklijavo karvėms ant ragų. Vyras džiaugėsi, jog tai pasiteisino – tamsiu metu tapo daug lengviau pastebėti galvijus ganykloje.

Siūlo gaminti įsagus su atšvaitais

Pokalbio metu V. Zibartas gana dažnai minėjo eismo saugumo svarbą. Vyras taip pat prisiminė vieną skaudų įvykį Šilalės r. Kaltinėnų miestelyje. Netikėtai į kelią išbėgus karvei ji buvo mirtinai partrenkta, nukentėjo automobiliu važiavę žmonės. Greičiausiai vairuotojas nepastebėjo netikėtai į tamsų kelią išbėgusio galvijo, o kaltas liko jo šeimininkas, kuris nesužiūrėjo savo augintinių. Nuostolius taip pat teko atlyginti minėtam ūkininkui, pasakojo V. Zibartas. Pašnekovas įsitikinęs, kad ši istorija būtų pakrypusi priešinga linkme, jei galvijas būtų pažymėtas bent menkiausiu šviesą atspindinčiu elementu. „Atšvaitai galvijams – nepamainoma prevencinė saugaus eismo priemonė. Šviesą atspindintys elementai ne tik padėtų kelyje pastebėti paklydėlį gyvulį ir taip išvengti nelaimingų eismo įvykių, tačiau pagelbėtų ir patiems ūkininkams – padėtų galvijus surasti laukuose“, – mintis dėstė Juodainių k. ūkininkas. Smulkaus galvijų ūkio šeimininkas teigė pats investuosiantis į tokį pirkinį. „Suprantu, kad įsagai su atšvaitais kainuotų gerokai brangiau nei paprasti, tačiau, mano nuomone, tokia investicija atsipirktų. Juk už eismo nelaimę turės atsakyti galvijo šeimininkas, todėl geriau investuoti į apsaugos priemones, nei susidurti su finansiniais nemalonumais arba dar blogiau – likusį gyvenimą jausti atsakomybę už žuvusįjį“, – apie galimus atšvaitų galvijams privalumus kalbėjo V. Zibartas. Jo manymu, nebūtinai visi bandos galvijai turi būti pažymėti įsagais su atšvaitais – bent pora jų jau atkreiptų dėmesį ir taip gerokai sumažintų minėtų problemų skaičių.

Svarstytų galimybę įsigyti

Magėjo išgirsti ir kitų nuomonių apie atšvaitų galvijams poreikį. „Pirmiausia reikėtų labiau stengtis, kad galvijai vaikščiotų tik ganyklose ir neišbėgtų į kelią, – ŪP sakė galvijų augintojas ūkininkas Ričardas Jasiūnas iš Panevėžio r. Tačiau, žinoma, pasitaiko visko. Manau, lemiamu svertu, ar įsigyti atšvaitus, ar ne, taptų jų kaina. Jei būtų pasiūlyta patraukli kaina, manau, pirkčiau – netrukdytų tie atšvaitai“, – teigė ūkininkas.

Būtinybė nėra svarstoma

Lietuvos policijos departamento duomenimis, per 2015–2018 metų laikotarpį valstybinės reikšmės keliuose dėl pasipainiojusių naminių gyvūnų įvyko dešimt įskaitinių (kai buvo sužaloti žmonės) eismo įvykių. Palyginus su kitų eismo įvykių keliuose statistika, šie skaičiai, regis, neatrodo labai reikšmingi. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos(LAKD) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus atstovo Sauliaus Jansono, vertinant šią statistiką atšvaitų tvirtinimo būtinybė naminiams gyvūnams šiuo metu nėra svarstoma. „Norime atkreipti dėmesį, kad už tinkamą naminių gyvūnų priežiūrą atsako gyvūno šeimininkas. Stambūs naminiai gyvūnai (pvz., karvės, arkliai, avys ir t. t.) turi būti laikomi aptvaruose, todėl laisvai vaikščioti po kelius negali. Esant reikalui, gyvulius pergindami į kitą ganyklą varovai turi vadovautis Kelių eismo taisyklių IX skyriaus 71, 72 punktų nuostatomis“, – gyvulių augintojų atsakomybę priminė pašnekovas. Ganant didesnę galvijų bandą šalia fermų, eismo saugumui pavojaus nėra, nes gyvuliai iš vienos vietos į kitą perginami tam skirtose vietose, todėl atšvaitų jiems tvirtinti vėlgi nėra prasmės. „Tuo atveju, kai šalia kelio ar abiejose jo pusėse yra fermos ir ištisus metus genami gyvuliai tam specialiai per kelią įrengtose vietose (pvz., prieš bandotakius), įrengiami nuolatiniai kelio ženklai Nr. 130 ,,Gyvūnų pergina“, – argumentavo S. Jansonas.

Taigi, savo auginamų galvijų šeimininkai gainioti bet kur negali, tačiau kaip elgtis tais atvejais, kai nelaboji karvė ar paklydėlė avis netyčia išbėga į kelią? LAKD atstovas išsamiau išimtinių atvejų nepakomentavo, tačiau viskas ir taip aišku – kieno gyvūnas, ant to pečių ir atsakomybė už jį.

Tvirtinti nėra galimybių

ŪP pasidomėjo, kokia situacija vyrauja galvijų įsagų rinkoje. Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras skirtingiems gyvūnams (kiaulėms, karvėms, avims) siūlo įvairaus dydžio įsagus, kurie pagaminti įmonėje, kurios kokybės vadybos sistema yra sertifikuota akredituotų kokybės sistemos sertifikavimo įstaigų. Visi „auskarai“ paprastai yra geltoni ir nors jie gerai pastebimi dienos šviesoje, tačiau yra be šviesą atspindinčių elementų. Kad įsagais-atšvaitais Lietuvoje neprekiaujama, patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė: „Šiuo metu prie įsago papildomai tvirtinti atšvaitą nėra galimybių, tačiau pasaulio rinkos mastu matome, kad kai kurie įsagų gamintojai siūlo įsagus, turinčius ir atšviečiamąją dalį.“ Pašnekovė taip pat atskleidė, kad šiandien VMVT neturi duomenų, kokios valstybės naudoja tokius įsagus ir ar tokia prevencinė saugaus eismo priemonė pasiteisina.

Skatina pasirūpinti patiems

Ūkinių gyvūnų ženklinimo tvarka, reikalavimai ausų įsagams ir mikroschemoms tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pritaria kitų specialistų nuomonei, kad įsagai gyvūnams nėra būtinybė, tačiau savo ūkinių gyvūnų ir kartu eismo saugumu skatina šeimininkus pasirūpinti patiems: „Atšvaitas, kaip papildoma saugumo priemonė, skatintinas dalykas, tačiau tik geranoriškai, laisva ūkininkų valia.“ Argumentuojama ir tuo, kad nėra aišku, kiek ilgai atšvaitas išliktų veiksmingas, t. y. atspindėtų šviesą, priešingai nei ausų įsagas, kuris tarnauja visą galvijo gyvenimą.

Brangi investicija

Kaip vertina specialistai, sprendimas gaminti įsagus su atšvaitais – brangi investicija. „Atšvaitai, pritvirtinti prie ausų įsagų, pakeltų įsagų kainą, o prognozuoti, ar investicija atsipirktų, šiuo metu negalime“, – įsagų su atšvaitais kainos prognozes apibrėžia ŽŪM.

Nors pakalbinti ūkininkai įsagų su atšvaitais įsigytų, vis dėlto tai tik maža dalis visų Lietuvos ūkinių gyvūnų augintojų, taigi neaišku, kiek dar jų investuotų į tokią naujovę.

Gabija CVILIKAITĖ

ŪP korespondentė