Bepiločiai orlaiviai masina ne tik žemdirbius, bet ir kontrabandininkus

Lietuvoje kasmet įsigyjama apie 700 bepiločių orlaivių (dronų, multikopterių). Kiek šiuo metu jų yra Lietuvoje, niekas tiksliai negali pasakyti. Neturi tokios statistikos ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija. Šiuos nesudėtingus, nuotoliniu būdu valdomus skraidymo aparatus savo reikmėms vis dažniau naudoja žemdirbiai, fotografai, krašto apsaugos pareigūnai, įvairūs skraidyklių mėgėjai ir netgi… kontrabandininkai, sukėlę pasieniečiams, dar tik svarstantiems jų panaudojimo galimybes, galvos skausmą. Iki galo nesutvarkytas teisinis šių visuomenei tikrai galinčių būti naudingų orlaivių naudojimo reguliavimas, registravimas atsisuko kitu galu – ėmė grasinti ne tik saugumui, bet ir žmogaus teisei į privatumą.

Nėra nei statistikos, nei registracijos
„Iki šiol niekas bepiločių orlaivių apskaitos nevedė, juo labiau kad nėra jų oficialios klasifikacijos, nereikalaujama juos registruoti. Mano skaičiavimais, vien buitinių bepiločių orlaivių per metus Lietuvoje nuperkama netoli tūkstančio. Savanoriškai registruojasi tik tie, kurie juos naudoja įvairiems komerciniams skrydžiams“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas.
Pirmieji nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, jo teigimu, Lietuvoje pasirodė apie 1970 metus. Tada jie dar neturėjo nei kamerų, nei kitokių optinių prietaisų, galinčių fiksuoti vaizdą. Tokia aparatūra dronuose pradėta montuoti maždaug prieš dešimtmetį. Per tą laiką viskas tobulėjo.
Lūžis įvyko prieš keletą metų, kai atsirado labai gera elektronika, jautri stebėjimo aparatūra, kai jie tapo lengviau valdomi. Dabar šių orlaivių kainos, asociacijos vadovo teigimu, gali siekti nuo 100 iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Geri žemdirbių pagalbininkai
Pasak A. Gedvilo, šiuo metu bepiločiai orlaiviai yra labai plačiai naudojami žemės ūkyje stebint pasėlių ir kitokių laukų būklę, gamtosaugininkai juos naudoja žvalgyti pelkes, miškų plotus, fotografuoti teritorijas, daryti žemėlapius, nustatyti žalą žemės ūkiui.
Ilgai trunkantį ūkininko triūsą apžiūrint pasėlius toks prietaisas gali sumažinti iki kelių ar keliolikos minučių: nereikia braidžioti laukais, norint įvertinti pasėlių būklę, nustatyti kenkėjus ar ligas, trąšų trūkumą, drėgmės lygį, suskaičiuoti augalų kiekį, aptikti laukinės faunos jauniklius per šienapjūtę ar pan. Bepilotis orlaivis gali nufotografuoti žemės plotą 2 cm raiška ir padaryti tai trigubai pigiau nei darant nuotrauką iš palydovo ar įprasto pilotuojamojo orlaivio.
Tikimasi, kad greitu laiku multikopteriai Lietuvoje pradės teikti operatyvias socialines paslaugas: specialaus pašto, greitosios pagalbos, renginių transliavimo, žemės ir miškų stebėsenos, saugumo srityse.

Požiūris skiriasi
Viena bėda, pasak A. Gedvilo, kad iki šiol nėra reglamentuotas bepiločiais orlaiviais gautų duomenų oficialus pripažinimas draudimo agentūrose. Vienos juos priima ir vertina kaip įrodymą, tarkime, apie derliui padarytą žalą, kitos – ne.
„Tokių dviprasmybių neturėtų būti. Tada ir ūkininkai galėtų drąsiau jais naudotis. Aš pats gaminu bepiločius orlaivius, kurie vienu skrydžiu gali nufotografuoti detalų 100 ha lauko vaizdą iš viršaus“, – pasakojo A. Gedvilas.
Dronai, jo teigimu, taip pat gali būti panaudoti paieškos ir gelbėjimo operacijose, prižiūrint įrenginius, apskaičiuojant didelių kiekių medžiagų tūrį, reklamos industrijoje, rengiant verslo vaizdinę medžiagą, kino, kitose kūrybos, meno srityse.

Gabena kontrabandą
Kol įvairios mūsų institucijos dar suka galvas, kaip bepiločius orlaivius būtų galima panaudoti pasienio apsaugai, juos jau spėjo išbandyti kontrabandininkai. Pasienio tarnybų pareigūnai vis dažniau pastebi jų skrydžius. Inovatyvių nusikalstamų grupuočių valdomi šie orlaiviai šniukštinėja Lietuvos teritoriją, stebi pasienį saugančius pareigūnus, jų darbo grafikus ir po to gabena kontrabandines prekes.
Prieš kurį laiką Pagėgių rinktinė užfiksavo atvejus, kai bepiločiu orlaiviu iš Kaliningrado srities buvo gabenamos cigaretės. Nuotoliniu būdu valdomas orlaivis atskraidindavo krovinį, jį numesdavo Lietuvos pusėje ir skubiai grįždavo atgal.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininkas Giedrius Bakša „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokių ir panašių atvejų vis daugėja ir tai kelia rimtą susirūpinimą.
Ta proga pasieniečių mokykloje surengtas netgi seminaras, kuriame, susikvietus bepiločių orlaivių specialistus, įvairius pareigūnus ir teisininkus, bandyta išsiaiškinti, kaip šiuos skraidančius aparatus būtų galima panaudoti saugant valstybės sieną.

Koją kiša teisės spragos
„Nesu pasienio tarnybos specia­listas, tačiau manau, kad bepiločiais orlaiviais galima būtų stebėti situaciją pasienyje, bandymus pažeisti valstybinę sieną. Tačiau koją kiša nesutvarkyti teisiniai reikalai, trūksta atitinkamų įstatymų, kitokių teisės aktų. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiuo metu kiekviena valstybė nustato savo tvarką. Mūsų šalyje yra Civilinės aviacijos administracijos patvirtintos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kaip ir kur juos galima būtų naudoti, bet jose – daugybė įvairiausių apribojimų, todėl bent jau šiuo metu, manau, pasieniečiai šiais orlaiviais pasinaudoti negali“, – apgailestavo A. Gedvilas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Gintaris Šatkus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad bepiločius orlaivius Rusija dabar naudoja Ukrainoje. „Tokiu būdu renkami duomenys apie karių išsidėstymą, ginkluotę, stebimas karinių mašinų judėjimas, įgyjamas tam tikras informacinis pranašumas“, – įsitikinęs asociacijos direktorius.

Kol kas tik svarstoma
Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininkas G. Bakša mano, kad bepiločių orlaivių panaudojimas pasienio tarnyboje turi perspektyvą.
„Tai geras, nebrangus įrankis, kovojant su sienos pažeidėjais, tik reikia sutvarkyti teisės aktus, įsigyti šiuos skraidymo aparatus ir apmokyti personalą. Esu girdėjęs, kad estai jau bando pasienio tarnyboje juos naudoti, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai daroma seniai. Mes šiuo metu dar nagrinėjame galimybes, domimės kitų valstybių patirtimi. Manau, greitai ateis laikas, kai ir mūsų pasieniečiai turės tokius orlaivius. O kontrabandininkų siunčiamus bepiločius orlaivius galime tik numušti specialiais nedidelio kalibro šaudmenimis arba sutrikdyti jų skrydžius elektroniniu būdu. Pastarasis būdas buvo panaudotas Marijampolės įkalinimo įstaigoje, kai čia bausmę atliekantiems nuteistiesiems bandyta atskraidinti per sieną neleistinus krovinius“, – pasakojo G. Bakša.

Gamina ir lietuviai
Ar patys lietuviai gamina bepiločius orlaivius? „Dažniausiai jie yra importuojami iš amerikiečių kompanijų. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau jų gaminama ir Lietuvoje, ir gana neblogų. Žinoma, kai kurias detales, variklius tenka įsivežti iš kitų valstybių“, – sakė A. Gedvilas.
Tai „Ūkininko patarėjui“ patvirtino ir Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, vienas startuolio „Žvelk aukščiau“, gaminančio lietuviškus bepiločius orlaivius, įkūrėjų dr. Domantas Bručas.
UAB „Vilrida“ gamina optinius prietaisus ir sistemas, įvairius termovizorinius prietaisus, vaizdo stebėjimo kameras, kurios gali būti panaudotos bepiločiuose orlaiviuose.
Ši įmonė gamina ir kitas technologijas bei optinius prietaisus, kurie gali būti sėkmingai naudojami karinių, paieškos, gelbėjimo ir kitų. specialiųjų operacijų metu. Kai kuriais jų jau domisi ir Lietuvos kariuomenė bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinė „Aras“. Viena tokių technologijų – zondavimas lazeriu, leidžianti aptikti optinius prietaisus iki 3 km atstumu, net jei stebimas objektas yra pastate už užtamsinto stiklo langų.

Bendradarbiauja su kariškiais
D. Bručas neslėpė, kad bepiločių orlaivių lietuviai yra pagaminę netgi Krašto apsaugos ministerijai. Jie naudojami kaip oro taikiniai, į kuriuos besitreniruojantys kariai šaudo raketinėmis oro gynybos sistemomis „Stinger“.
Šių orlaivių galimybės buvo išbandytos Lietuvos kariuomenės pratybose „Žaibo kirtis 2015“. Čia buvo pademonstruotos Lietuvoje kuriamų bei naudojamų orlaivių galimybės ir galimas jų pritaikymas karinėje srityje. Švenčionėliuose vykstant pratyboms dronais buvo atliekamos stebėjimo, fotografavimo, filmavimo užduotys, o visa surinkta medžiaga operatyviai perduodama kariams.
Tokį bepiločių orlaivių naudotojų, gamintojų bendradarbiavimą su krašto apsaugos ir teisėtvarkos struktūromis A. Gedvilas vertina kaip labai perspektyvų.

Privatumą apsaugoti sunku
Šiuo metu veikiančios bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės nurodo, kad multikopteris negali skraidyti draudžiamosiose zonose, taip pat arčiau kaip 50 metrų iki pastatų, transporto priemonių ir žmonių. Savivaldybės turi teisę nustatyti tam tikras neskraidymo zonas ir pastaruoju metu jų daugėja, nors bepiločių orlaivių naudotojai tuo nesidžiaugia.
Tokiais draudimais bandoma ne tik užtikrinti didesnį saugumą, bet ir apginti žmogaus teisę į privatumą. Tačiau, jei virš jūsų kiemo ratus suks iš kažkur atskirdęs bepilotis orlaivis, o jūs supykę bandysite jį kokiu nors būdu numušti, greičiausiai viskas baigsis tuo, kad teks atlyginti žalą orlaivio savininkui.
Ar tai teisinga, juk buvo įžūliai įsibrauta į privačią teritoriją, galbūt šnipinėta, turint tam tikrų tikslų – nuo vagystės iki asmens kompromitavimo, o žmogus gynė savo privatumą? Tokiais atvejais patariama kreipti į policiją, nes, pasak A. Ged­vilo, niekam neleista rengti savo teismo. Tik kas iš tokio kreipimosi – tas nežinia iš kur atskirdęs dronas jau bus seniai dingęs. Kas jo ieškos ir kaip jį suras?
Asociacijos vadovas pripažino: nubausti bepiločių orlaivių naudotoją už skraidinimą privačioje erdvėje, jei jis nepadaro turtinės ar kitos žalos, galimybių nėra – dar nepriimti įstatymai, kurie reglamentuotų bepiločių orlaivių naudojimą. Pasak jo, tikėtina, kad už tokį pažeidimą orlaivio savininkui galėtų grėsti nebent įspėjimas.

Svarbu, kieno rankose atsidurs
Tačiau A. Gedvilas ir D. Bručas to nedramatizuoja. „Yra daug paprastesnių ir pigesnių būdų stebėti, jei kažkam to labai reikia, jūsų kiemą ar kitą teritoriją negu bepiločiais orlaiviais. Pavyzdžiui, žiūronais. Kiekvienas naujas įrenginys gali būti panaudotas ir geriems, ir blogiems darbams, todėl nereikėtų juos sutikti būtinai tik kaip blogį“, – svarstė D. Bručas.
Kur kas blogiau, jo manymu, kai dronai, nepaisydami nustatytų taisyklių, skraido įvairiuose renginiuose virš daugybės žmonių. Vieniems reikia gražių nuot­raukų, kitiems – kitokių dalykų. Galima įsivaizduoti, kuo viskas baigtųsi staiga dėl kokių nors priežasčių tokiam kone šienapjovės dydžio skraidymo aparatui nukritus į minią.
D. Bručas sutiko, kad šiuo metu nesant griežtesnės tvarkos sunku nustatyti tokius pažeidėjus. Viena, kai ūkininkai jais naudojasi savo laukuose niekam nesukeldami grėsmės, ir visai kas kita, kai jie patenka į neatsakingų žmonių rankas, ypač miestuose.

Bandys įvesti tvarką
Seimo narys Viktoras Fiodorovas užsimojo bent šiek tiek sumažinti šį chaosą. Praėjusią savaitę po pateikimo Seimas pritarė jo inicijuotam Aviacijos įstatymo pakeitimo projektui dėl bepiločių orlaivių registravimo.
„Mano nuomone, bepiločiai orlaiviai, kurių maksimali kėlimo masė yra nuo 300 g iki 25 kg, turėtų būti privalomai registruojami Civilinės aviacijos administracijos nustatyta tvarka. Didėjant bepiločių orlaivių populiarumui, daugėja ir gyventojų nuogąstavimų dėl privatumo pažeidimo ar saugumo. Užregistravus tokius orlaivius žinotume, kas juos skraidina, o įvykus nelaimingam atsitikimui būtų daug lengviau surasti įvykio kaltininką“, – įsitikinęs V. Fiodorovas.
Praėjusiais metais „darbiečiai“ buvo pateikę Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekta reglamentuoti bepiločių orlaivių teisinį reguliavimą ir numatyti administracinę atsakomybę asmenims už šių skraidyklių naudojimo taisyklių pažeidimą, tačiau nesant jų registracijos tos pataisos nebuvo veiksmingos.
„Dabar siūlomos pataisos turėtų padėti nustatyti, kas ir kokius bepiločius orlaivius naudoja, ir užtikrinti, kad, įvykus nelaimei, kaltininkas būtų surastas, o žala atlyginta“, – sakė V. Fiodorovas.
Tačiau Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas A. Gedvilas šį projektą vertina skeptiškai. Jo teigimu, šiuo metu tokius skraidymo aparatus perka kas tik nori ir kur nori – vieni įsigyja internetu, kiti pasigamina patys, todėl visus tuos „žaisliukus“ suregistruoti bus neįmanoma.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.