Cukrinių runkelių laukuose – ekstremalių išbandymų metas

Cukrinių runkelių augintojai, jau kurį laiką Lietuvoje tvyrant tropiniams karščiams, ima juokauti, kad tikriausiai jau nebe runkelius, o bananus reikėtų auginti. Tačiau ne tik karštis, bet ir drėgmės stokojęs pavasaris su ilgalaikėmis naktinėmis šalnomis trikdė augalų vegetaciją. Kai kur tik išdygusius cukrinius runkelius lyg tarka nuskuto prasiautusios smėlio audros, teko juos atsėti. Ir nors iš dangaus pagaliau sulaukta lietaus, žemdirbiai prognozuoja, kad cukriniams runkeliams jau padaryta nepataisoma žala ir derlius šiemet gali būti gerokai mažesnis nei pernai.

Išlošė pasėjusieji anksčiau

Pernai cukrinių runkelių suvalkiečiai kasė net iki 97 t iš hektaro, šiemet tiek jau nebesitiki ir prognozuoja, jog derlius gali būti trečdaliu ar netgi perpus mažesnis. Marijampolės krašto ūkininkas Juozas Kairys, auginantis apie 35 ha saldžiųjų šaknų, dalį jų jau sako praradęs dėl sausros.

„Runkelius sėjau balandžio 8–10 dienomis. Tame pačiame lauke vaizdas labai skiriasi. Kur praslinko lietaus debesys, jie gražiai sudygo, o kur ne – liko sausa ir tuščia. Tik kai gausiau nulijo, ėmė dygti ir tie, tad dabar vieni runkeliai jau gerokai ūgtelėję, o kiti dar visai mažučiai – dydis skiriasi maždaug perpus. Panaši situacija, kiek žinau, ir kitų augintojų laukuose, o kai kur netgi dar prastesnė. Šiemet išlošė tie, kurie cukrinius runkelius sugebėjo pasėti anksčiau. Vilkaviškio krašte žemdirbiai pradėti sėją gali beveik savaite anksčiau, o arčiau Marijampolės žemės ilgiau būna įmirkusios, gal gruntiniai vandenys aukščiau, gal didesnis priemolis. Kol kas dar ankstoka spėlioti, kokio derliaus šiemet sulauksime, bet tokio gero, koks buvo pernai, jau nelabai tikiuosi“, – svarstė ūkininkas.

Vilkaviškio krašto ūkininkas Remigijus Svotas šiemet augina 80 ha cukrinių. Juos sėjo balandžio 6–10 dienomis. Tai trečiasis jaunojo ūkininko cukrinių runkelių auginimo sezonas ir savo laukais jis kol kas patenkintas.

„Dabar viskas dar atrodo išties gerai, runkeliai gražiai, tolygiai sudygo ir puikiai auga. Aš manau, kad padėjo geras žemės paruošimas ir jos volavimas prieš sėją. Kol kas teko purkšti tik nuo piktžolių, o jokių papildomų trąšų neduota, auga patys. Šiemet prasčiau runkeliai dygo ten, kur jie buvo pasėti jau žemei pernelyg išdžiuvus, o vėliau irgi trūko lietaus, buvo šaltos naktys, tad augalai skurdo. Tačiau ir paūgėjusiems runkeliams labai reikia lietaus, jei tokie karščiai laikysis ir trūks drėgmės, augalai ims leipti ir džiūti“, – sakė R. Svotas.

Pernai iš hektaro Remigijus kasė vidutiniškai apie 80 t saldžiųjų šaknų. Toks derlius pradžiugino jaunąjį ūkininką ir jis net nedvejodamas šiemet vėl nemažus plotus paskyrė cukriniams runkeliams. Šiemet su Marijampolės cukraus fabriku jis pasirašė sutartį pristatyti 5,5 tūkst. tonų cukrinių runkelių, planuodamas jų užauginti apie 70 t hektare. Artimiausius darbus cukrinių runkelių laukuose Remigijus rikiuoja taip: kai atslūgs karščio banga, reikės purkšti mikroelementais, boru, vėliau – nuo ligų. Labai svarbu, anot jo, laiku sunaikinti piktžoles. Jaunasis ūkininkas tam naudoja chemines priemones, nors yra ir tokių, kurie runkeliams ravėti samdo ir žmones.

Jaunasis ūkininkas šiemet taip pat neišvengė nuostolių – apie 18 ha cukrinių runkelių pasėlių prarado balandžio pabaigoje prasiautus smėlio audrai. „Smėlis, skriedamas 30 m per sekundę greičiu, nutarkavo visus žalius tik ką išdygusių runkelių lapelius. Po audros runkelių laukai labiau panėšėjo į smėlio kopas. Visus tuos plotus teko gegužės pirmosiomis dienomis atsėti. Skaičiuojant su žemės įdirbimu, sėklos kaina, nuostoliai vienam hektarui sudarė per 400 eurų. Laimei, pasėliai buvo drausti, tad draudimas 300 eurų už hektarą padengė. Dabar šiuose plotuose jau sudygo nauji runkeliukai. Žinoma, jie nespės pasivyti kitų, bet derliaus, tikiuosi, bus“, –apie neeilinį reiškinį savo laukuose pasakojo Remigijus.

Žalinimo terminiai kelia problemų

Šakių rajono ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovas Almantas Pališkis augina apie 185 ha cukrinių runkelių. Šiemet juos sėjo kiek anksčiau – pačioje balandžio mėnesio pradžioje.

„Dirvos mūsų krašte šiemet labai anksti pradėjo džiūti, tad teko paskubėti su sėja. Pernai rudenį buvo mažai lietaus, prieš runkelius tuose laukuose auginau tarpines sideratines kultūras – garstyčias, ridikus. Užarus, žemė tapo labai puri, ir pavasarį, kai nebuvo lietaus, labai greitai džiūvo. Cukrinių runkelių laukai šiuo metu atrodo skirtingai – vienur runkeliai neblogai sudygę ir jei vasarą gausime pakankamai lietaus, galima tikėtis neblogo derliaus. Tačiau yra plotų, kurie jau dirbant akyse džiūvo, tad koks ten derlius užaugs, kol kas sunku prognozuoti“, – sakė A. Pališkis. Ūkininkas kritinių pastabų išsakė dėl tarpinių kultūrų žalinimo terminų, kurių ūkininkai priversti laikytis. Anot jo, jie neatitinka realybės ir sukuria papildomų problemų. Aštuonių savaičių nustatytas terminas, ūkininko nuomone, yra tikrai per ilgas.

„Pernai nutiko taip, kad garstyčios peraugo, peržydėjo, pradėjo medėti kotai, tad buvo labai sunku jas užarti. Vieni ūkininkai jas lėkščiavo, kiti mulčiavo. Visi labai vargome. Tačiau ministerija tikina, kad toks yra ES reglamentas, tad šiemet ir vėl turėsime tą pačią problemą. Anksčiau tarpines kultūras galėdavome užarti ankstesnėje jų augimo stadijoje, tad laukus galėjome kur kas geriau įdirbti, o dabar esame priversti daryti gilesnį arimą ir prarandame dar daugiau drėgmės. Kur auginome garstyčias ir ridikus, ten šiemet runkeliai prasčiau sudygo. Aš įsitikinęs, kad būtina koreguoti tuos neprotingus, primestus tarpinių kultūrų žalinimo terminus“, – pabrėžė A. Pališkis.

Šakių rajone cukrinių runkelių laukai, pasak cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo vadovo, atrodo gana skirtingai. Labai pagelbėjo prieš porą savaičių nulijęs gana gausus lietus, kurio buvo laukta nuo pat Velykų. Tik gavę drėgmės runkeliai pradėjo sparčiau augti, todėl ūkininkai tapo kiek ramesni.

Pernai buvo didesni

„Saulėtos dienos padeda šaknyse kauptis cukrui, tačiau prieš tai augalai dar turi užaugti, tad kur kas dabar svarbiau sulaukti lietaus debesų. Kai tokia kaitra, jau dabar tenka galvoti, kaip gaivinti augalus, tą mėginame ir daryti, nes lietaus iškrinta tik iš atskirų debesų, jis trumpalaikis, nulyja tik ant atskirų plotų. Orų prognozės labai apgaulingos, o derliaus prognozės rodo, kad tikrai jis bus mažesnis nei pernai. Pernai tokiu metu runkeliai buvo gražiau sudygę ir didesni. Iš hektaro pernai kasėme apie 96–97 tonas. Šiemet, jei gamta nepašykštės lietaus ir bus palanki vasara, džiaugsimės, jei hektare užaugs apie 70 tonų cukrinių šaknų, tačiau jei tokia kaitra užsitęs dar kokį mėnesį, gal tebus vos 50 t iš hektaro“, – svarstė Šakių r. ūkininkas ir pajuokavo, kad jau gali tekti galvoti apie tropinių kraštų augalų auginimą, pavyzdžiui, bananus.

„Kodėl ne? Jei kas pirks ir bus gera kaina, gal išties vietoj cukrinių runkelių pradėsime auginti bananų plantacijas“, – juokavo A. Pališkis.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė