Dvynės Oksana Kozlova ir Anželika Šreder: „Bendras verslas kaip mylimas vaikelis“

Vilnietės dvynės Oksana Kozlova ir Anželika Šreder tiesiog neišskiriamos. Baigusios mokyklą pasirinko tą pačią specialybę ir kartu studijavo, kurį laiką dirbo toje pačioje bendrovėje, o kai susirado skirtingus darbus, drauge sukūrė verslą. Jos net vaikučių laukėsi vienu metu: Anželika sūnų pagimdė prieš tris mėnesius, Oksanos dukrytė gims po kelių savaičių. Figūrą koreguojančio trikotažo parduotuvę „Elady“ įkūrusios buhalterės tikina, kad naujos veiklos ėmėsi pabodus skaičiams,  pasiilgusios kūrybos.

Sugalvojai, ir pirmyn
„Mūsų didžiausia svajonė – ir gyventi kartu“, – juokiasi Oksana. Kol kas sesės jos neįgyvendino, tačiau džiaugiasi su šeimomis įsikūrusios netoli viena nuo kitos. Anželika pasakoja, kad mintis drauge kurti verslą kilo ieškant kūrybiškos laisvalaikio veiklos. Pasak Oksanos, mokykloje jos ir šokius lankė, ir dailės būrelį, turėjo kitų meninių polinkių, o įmonių finansų tvarkymas nėra labai įkvepiantis darbas, nors ir įdomus.
Šią specialybę pasirinkti įkalbėjo savo verslą turintis tėtis: įtikino, kad tai puiki profesija, niekada be darbo neliksi ir pritaikyti visur gali. Skaičiukus dėlioti sesėms visai patiko, tad baigusios buhalterinės apskaitos studijas Vilniaus kooperacijos kolegijoje nusprendė mokytis toliau ir įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo tarptautinį verslą. Mokytis buvo nuobodoka, bet įgijo daug žinių. Dar studentės, kaip ir dauguma, pradėjo dirbti pardavėjomis.
„Išmokome dirbti su kasa, bendrauti su klientais. Tai mums labai pravertė atidarius savo parduotuvę“, – tvirtina Oksana.
Abi buvo baigusios mokslus ir darbus gerus turėjo, ir šeimas jau buvo sukūrusios. Ko trūko, kad prireikė dar kokios nors veiklos? „Kūrybos“, – neabejoja Anželika. Kaip dažnai atsitinka, idėją, kuo galėtų užsiimti, padiktavo gyvenimas. Oksana tuomet laukėsi sūnelio ir dairėsi drabužių nėštukėms. Ieškojo džinsų, bet sekėsi sunkiai, mat yra aukštaūgė.
Jei ir rasdavo tinkamus, tai už kosminę kainą. Pasiguodė Anželikai. Tada kilo mintis džinsų paieškoti užsienyje ir atvežti į Lietuvą, nes, ko gero, ir kitoms panašaus sudėjimo besilaukiančioms moterims kyla tokių problemų. „Sugalvojome ir nieko nelaukusios puolėme veikti: per vieną vakarą suradome tiekėjus, per kitą atsirinkome modelius. Ne tik džinsų, bet ir kitų drabužių nėščiosioms. Nei verslo planą turėjome, nei kokius skaičiavimus pasidarėme, o dar buhalterės“, – juokiasi Anželika.
Metus šiais drabužiais dvynės prekiavo savo elektroninėje parduotuvėje ir labai sėkmingai. Netaikė didelio antkainio, nes joms tai buvo papildomos pajamos, nesitikėjo daug iš to uždirbti, tad kainos buvo labai palankios pirkėjams. Nenorėjo daug investuoti į šią veiklą, todėl viską darė pačios. Įsigijusios šabloną kūrė internetinę svetainę, rūpinosi reklama, o prireikus kokybiškų nuotraukų tapo modeliais: užsidėjusios specialius pilvukus demonstravo nėštukių drabužius. Buvo labai linksma, prisimena.

Svarbiausia nestovėti vietoje
„Visa tai mums buvo nauja, tad nelengva, tik dėl buhalterijos nekilo jokių klausimų. Neteko baimintis, kad nesugebėsime pinigų skaičiuoti, mokesčių susimokėti. Pačioje pradžioje pasiėmėme darbe mėnesį atostogų ir viską įsukome. Pirmoji klientė vilnietė, panorusi įsigyti mūsų siūlomų drabužių, mums buvo didelis džiaugsmas, net nesiuntėme paštu prekių – nuvežėme pačios. Smagiausia, kad mergina liko patenkinta juos pasimatavusi“, – verslo pradžią prisimena Oksana.
Kai ėmė mažėti nėščiųjų drabužių paklausa, sesės kurį laiką prekiavo merinosų vilnos gaminiais.
Šį pasirinkimą taip pat lėmė patirtis: Oksana susilaukė sūnaus žiemą, buvo šalta, reikėjo kokybiškų šiltų drabužėlių. Lietuvoje jie labai brangūs. Užsienyje pavyko surasti daug pigesnių, ta pati gamykla siūlė ir pledukų, kitų gaminių. Verslininkės neapsiriko, šie daiktai turėjo paklausą. Paskui Oksana netikėtai sužinojo, kad daugelis moterų po gimdymo nešioja specialius korsetus, diržus.
Susidomėjo, pradėjo ieškoti, kur nusipirkti, kiek kainuoja. Išbandė ir liko patenkinta. Ištyrusi rinką Oksana suprato, kad jų įsigyti įmanoma, bet nepatogu, nes nėra vienos parduotuvės, kurioje būtų didelis įvairių modelių pasirinkimas. Tai paskatino pradėti jais prekiauti savo elektroninėje parduotuvėje. Netruko įsitikinti, kad moterys šiuo trikotažu labai domisi, daugeliui jo reikia ir daugelis jį perka. Ypač artėjant šventėms – vestuvėms, jubiliejams, Naujiesiems.
Po kurio laiko sesės pastebėjo, kad pirkėjos nori figūrą koreguojančius drabužius apžiūrėti, pačiupinėti, pasimatuoti, dažnai ir pasikonsultuoti, todėl nusprendė atidaryti ir paprastą parduotuvę. Pasak verslininkių, elektroninė prekyba labai patogi moterims, kurios gyvena mažesniuose miestuose, kaime, neturi kada ir kaip atvažiuoti į miestą, nes nėra kam palikti vaikų. O štai vilnietės mėgsta matyti, ką perka.
Naujoje parduotuvėje dirba samdoma pardavėja-vadybininkė. Jos prireikė, nes praėjusį rugsėjį, kai parduotuvė atvėrė duris, Anželika jau tuoj turėjo gimdyti, o Oksana taip pat laukėsi. Buvo akivaizdu, kad reikės pagalbos, bent jau kol vaikai paūgės. Šiuo metu į parduotuvę dažniau užsuka Oksana, jau išėjusi motinystės atostogų ir turinti daugiau laiko. Anželika retesnė viešnia. Tačiau mažylio priežiūra jai netrukdo rūpintis reklama, su seserim aptarti verslo reikalų: vakarais, kai abiejų vaikai suminga, dvynės turi pakankamai laiko pokalbiams ir diskusijoms.

Papildo viena kitą
„Pas mus dabar galima vien specialių diržų po gimdymo rinktis iš kokių trisdešimties rūšių. Tai mūsų išskirtinumas ir pranašumas. Prekiaujame ir įvairiausių modelių koreguojančiomis, kompresinėmis pėdkelnėmis, tamprėmis. O kur dar koreguojančios kelnaitės, glaustinukės, gracijos. Asortimentą nuolatos plečiame, naujiena – siūlome įsigyti ir naktinukų, apatinio trikotažo jaunoms merginoms“, – aprodydama nedidukę, bet labai jaukią parduotuvę pasakoja Oksana.
Per trejus metus verslininkės tapo tikromis figūrą koreguojančio trikotažo ekspertėmis: daugelį modelių pačios išbandė, įvertino kokybę, privalumus, tad gali patarti pirkėjoms, kurį rinktis. Vyresnėms moterims skirtus drabužius išbando jų mama.
Be to, konsultuojasi ir su akušerėmis, gydytojais dėl formuojančių drabužių poveikio, nešiojimo trukmės. Dažnai sulaukia dėkingų klienčių skambučių, o tai, kad moterims padeda jaustis gražioms, suteikia daug teigiamų emocijų.
Anželika į susitikimą vėluoja: rytą pasnigo, mieste spūstys, užtruko, kol mažylį močiutei nuvežė. Klausiu Oksanos, kaip juodvi pasidalija darbais? „Kuri turi laiko, ta ir daro. Mano sūnui gimus, daugiau dirbo sesė. Dabar jos mažyliui vos keli mėnesiai, tad vėl aš daugiau laiko verslui skiriu. Kai nori, gali viską suderinti. Be to, prireikus ir mūsų mama mielai anūkus pažiūri“, – sako Oksana.
Moterys tikina, kad joms abiem labai smagu dirbti. Daug geriau nei su drauge ar giminaite. „Be to, mes ir esame geriausios draugės“, – tikina Oksana, o Anželika jai pritaria: „Savas žmogus yra savas.“ Sesės panašios ne tik išvaizda, bet ir mąstymu. Juk beveik visą gyvenimą viską darė ir daro kartu: kartu mokyklą lankė, kartu studijavo, dirbo. Tiesa, jų charakteriai truputį skiriasi. Anželika greitesnė, impulsyvesnė, daugiau idėjų turi. Oksana linkusi viską apmastyti, gerai pasverti.
Tai, kad viena kitą papildo, tik pliusas, įsitikinusios sesės. „Aišku, pasitaiko visko, mes ir baramės, ir pykstamės, bet vis tiek viskas gerai baigiasi. Esu tikra, kad mes niekada rimtai nesusipyksim ir neišsiskirsim. Jeigu kada ir sugalvosime šį verslą uždaryti, abi tai nuspręsime“, – tiki Oksana.

Šeima ir verslas – suderinama
„Neturime direktoriaus, abi lygiomis teisėmis viskuo rūpinamės. Jei nesuspėjame, lėtiname apsukas ir niekam dėl to aiškintis nereikia“, – atskleidžia Oksana.
„Žinoma, būna akimirkų, kai atrodo, kad verslas pernelyg didelis vargas, kam to reikia. Bet tada kita sako: pabandykime, jei nesiseks, tada galvosime, ką daryti, – darbo dviese pranašumus vardija Anželika. – Palaikymo sulaukiame ir iš tėčio, kuris visoms mūsų, rodos, beprotiškoms idėjoms pritaria.“
Prireikus į pagalbą atskuba ir vyrai. Abu padėjo įrengti parduotuvę nuomojamose patalpose, kad būtų jaukesnė, gražesnė, ką reikėjo, nudažė, kur reikėjo, prisuko. Nei vienas, nei kitas nepriekaištauja žmonoms, kad daugiau laiko namams,
šeimai skirtų.
Dieną Oksana stengiasi dau­giau pabūti su sūneliu, abu užsiima įvairiais darbeliais. Kai tvarko verslo reikalus, eina į susitikimus, sūnų prižiūri vyras. Anželika dabar daugiau dėmesio skiria mamos pareigoms, bet laisvą minutę galvoje tuoj kirba mintys apie verslą: ką čia dar naujo sugalvojus. „Be judėjimo, veiklos negaliu apsieiti“, – prasitaria Anželika.
Kad ir kaip mėgsta tai, ką daro, sesės sutartinai tvirtina, kad didžiausia laimė – ne darbas, karjera, o šeima. „Meilė, šeima svarbiausia. Gal toks moteriškas mūsų požiūris, bet tikrai taip galvojame. Laikas, praleistas su mažiuku ir vyru, pats brangiausias, – įsitikinusi Anželika. – Geriems dviejų žmonių tarpusavio santykiams reikia pagarbos vienas kitam ir kito pomėgiams. Net jeigu ne visuomet sutinki, turi nešykštėti pagyrimų.“
Kad ir kaip būtų gera namie, su artimaisiais, mėgstamą laisvalaikio veiklą būtina turėti, svarsto dvynės. Bendrą verslą jos vertina kaip malonumą, kūrybą, o ne kaip darbą. Kiekvieną mėnesį „Elady“ įkūrėjos išbando ką nors naujo, tai reklamą dar nematytą sugalvoja, tai bendrą konkursą su versliomis mamomis surengia. Nauja patirtis apsaugo nuo rutinos, be to, daug išmoksti.

Dvynių pokštai jau praeitis
Nuo pat vaikystės abi išliko labai artimos, viena kitą supranta iš pusės žodžio. Žinoma, įprastų dvyniams pokštų suaugusios nebekrečia. O anksčiau visko pasitaikydavo: beveik identiškos šviesiaplaukės ir į pasimatymus viena vietoje kitos eidavo, ir egzaminus viena už kitą laikė. Kadangi Anželika pirmoji išsilaikė teises, Oksana vairuodavo su sesers. Laimė, nė karto neįkliuvo. Keisdavosi ir banko kortelėmis.
Kai kartu mokėsi ir dirbo, bendramoksliai ar bendradarbiai dažnai jas supainiodavo, nors vienodais drabužiais seniai nebesirengia (tiesa, stilius labai panašus). Tik tėvai, vyrai ir vaikai niekada nesuklysta, kuri yra kuri. Iki šiol gimtadienį sesės švenčia kartu ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Ypač įsimintinas, kupinas įspūdžių ir netikėtos patirties sesutėms buvo praėjęs, kurį šventė dalyvaudamos parodoje „Mūsų vestuvės“. Laisvalaikis taip pat dažnai prabėga kartu.
Anželika ir Oksana labai mėgsta aktyvias keliones, auskarus ir gyvas gėles. Beje, į susitikimą jos atskubėjo su vienodais gėlių formos auskarais, tik skirtingų spalvų, subtiliai priderintų prie drabužių. Oksanai, kai turi laiko, patinka dekupažas. Abiem smagu tvarkytis nedidukėje savo parduotuvėlėje, kuri primena jaukius namus, puošti ją. Susėdus ant minkštos sofutės ir moteriškai pasiplepėti gali, ir arbatos išgerti, ir reikalus aptarti.
„Verslas, pradėtas kaip nuotykis ir savęs išbandymas, tęsiasi. Jis mums lyg mylimas vaikelis, kuris vis auga, – palygina Anželika. – Svarbiausia nieko nebijoti: nei pralaimėjimų, nei nesėkmių, nes iš jų irgi daug ko gali išmokti. Žodžius „negaliu“, „nesugebu“, „nemoku“ teks išmesti iš savo žodyno. Visko galima išmokti, tik reikia netingėti, domėtis, ieškoti. Ir, žinoma, degti tuo, ką darai“, – principus, kuriais remiasi savo veikloje, vardija „Elady“ įkūrėjos.

Giedrė Budvytienė

Liudo Masio nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.