ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų bendra organizacija COPA/COGECA nuogąstauja dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexito“) pasekmių Bendrijos žemės ūkiui. Ūkininkų lyderiai tvirtina, kad agroverslui jos bus skaudesnės negu kitoms ES ūkio šakoms, nes Jungtinė Karalystė kasmet už 57 mlrd. eurų perka žemės ūkio ir maisto produktų iš užsienio, o apytikriai 60 proc. savo jautienos, avienos, paukštienos, pieno produktų, grūdų parduoda ES rinkoje (ši prekybos apyvarta siekia 13 mlrd. eurų). Žemyninės Europos Sąjungos aukštieji politikai pasiryžę Jungtinę Karalystę išvaryti iš Bendrijos nuogą basą, o ES ūkininkams gyvybiškai svarbu, kad ir po skyrybų prekiauti su Britanija būtų galima be kliūčių. Šį akivaizdų Briuselio strategų ir ES ūkininkų interesų konfliktą „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, COGECA viceprezidentas Mindaugas MACIULEVIČIUS.
Patraukli turtinga rinka Turėkite galvoje, kad Jungtinės Karalystės rinka labai svarbi ir patraukli kitų ES šalių ūkininkams. Didžiojoje Britanijoje visuomet buvo paklausūs kokybiški (taigi ir brangūs) produktai. Todėl eksportuoti į JK visada apsimokėjo. Verčia nerimauti Europos Sąjungos institucijų skubotumas dėl „neišvengiamų“ ES prekybos su JK biurokratinių kliūčių, muitų, kai tik Didžioji Britanija išstos iš Bendrijos. Kodėl verslas vėl turi kentėti dėl geopolitikos?.. Airijos žemės ūkiui „Brexitas“ apskritai taps tikru galvos skausmu. Ypač paribio (Airijos Respublikos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos pasienio – red. past.) ūkininkams. Juk jie pienu, sūriais įpratę laisvai prekiauti abiem kryptimis.
Negi Rusijos embargas nepamokė? ES institucijos neužmiršo priminti, kad JK turės atlyginti „teisines ir finansines“ atsiskyrimo išlaidas. Tačiau nieko negirdėti apie saugiklius, kad liekančių Europos Sąjungoje 27 šalių ūkininkai ir perdirbėjai nepatirtų nuostolių dėl „Brexito“. ES (ypač Baltijos šalių) žemdirbiai ir maisto eksportuotojai jau buvo patekę į panašią nepavydėtiną padėtį – Rusijos embargas užtrenkė vartus į Rytų rinką, į kurią Lietuva veždavo apie 30 proc. žemės ūkio produkcijos. Kaip sunkiai pirmaisiais mėnesiais, netgi visus metus sekėsi rasti kitų eksporto krypčių!.. „Brexitas“ – kur kas platesnis, gilesnis reiškinys negu vienos šalies pasitraukimas iš valstybių sąjungos. Įpratome dirbti kartu.
Britų nuopelnai Bendrijai Ir atsiskyrus britams ES žemdirbiai gamins tiek pat produkcijos kaip anksčiau. Tačiau Bendrijos rinka mažiau pirks. Maisto perteklius sukels perprodukcijos krizę. Toks pat scenarijus kaip Rusijos embargo atveju. Todėl COPA/COGECA siūlo ES Komisijai, Europos Parlamentui suvaldyti ambicijas, nekerštauti, atvėsinti nervus. Juk yra bendrų vertybių, kurios net ir atsiskyrusią Didžiąją Britaniją visados sies su Europos Sąjunga (nevaržomas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas). Nuolat kalbame, kad laisvoji rinka – svarbiausias ES laimėjimas. O juk britai buvo jos pradininkai ir skatintojai. Jeigu ne „geležinės ledi“ Margaret Thatcher pastangos, tokios vieningos rinkos nebūtų.
Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Alvydo URBANO nuotrauka