Iki bėdos – vienas žingsnis

Sušilus orams, daugiau laiko praleidžiame gamtoje su augintiniais. Kokie pavojai jiems gresia? Kaip apsaugoti šunis nuo ankstyvų karščių? Apie augintinių priežiūrą pavasarį pasakoja veterinarijos gydytojas Gintaras Sudikas.

Mirtinai pavojinga liga
Pavasarį dažniau prisimename pasiutligę, tradiciškai vykdomos laukinių gyvūnų – šunų ir kačių vakcinavimo akcijos. „Įsigijus 1,5–2 mėnesių šuniuką, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris patars dėl sveikatos priežiūros ir mitybos. Sugirdžius vaistus nuo kirminų, bus paskirtas vakcinavimo nuo pasiutligės laikas“, – pataria G. Sudikas. Pirmą kartą nuo pasiutligės vakcinuojamas trijų mėnesių augintinis, vėliau reikia skiepyti kartą per metus. Beje, trijų mėnesių amžiaus gyvūnas vakcinuojamas ir nuo kitų ligų.
Pasiutligė – mirtinai pavojinga virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užsikrečiama per seiles nuo sergančio gyvūno, jam įkandus ar lyžtelėjus. Ligos užkratas pavojingas ir žmogui, jei patenka net ir į mažiausią odos žaizdelę. Tad skiepai nuo pasiutligės yra privalomi ne tik remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, bet ir sveiku protu: nemėginkime gudrauti ar tiesiog būti aplaidūs. Svarbiausia – apsaugosime save ir savo augintinį nuo pavojingos ligos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, praeitais metais buvo paskiepyti 137 309 šunys ir 32 565 katės, nustatytas vienintelis pasiutligės atvejis Varėnos rajone. Naminiai gyvuliai dažniausiai užsikrečia nuo rudųjų lapių, usūrinių šunų ir kiaunių.

Platina gyvūnai
Pasak veterinarijos gydytojo G. Sudiko, inkubacinis pasiutligės periodas (nuo įkandimo ir pirmųjų ligos požymių) trunka nuo pusantro mėnesio iki vienų metų. Liga vystosi lėtai todėl, kad virusas plinta nerviniu audiniu. Turi įtakos ir bendra organizmo būklė.
Susirgus gyvūnui, padidėja jo jautrumas, pakinta elgesys, balsas, dėl ryklės paralyžiaus atsiranda nekontroliuojamas seilėtekis, vandens baimė, gyvūnas ryja neėdamus daiktus, tampa agresyvus. Prasideda raumenų traukuliai, paralyžius ir gyvūnas nugaišta. Nuo pirmųjų požymių iki mirties praeina apie dvi savaitės.
„Pasiutligę platina ne tik žvėreliai, bet ir valkataujantys šunys bei katės, – sako G. Sudikas. – Nors vyrauja nuomonė, kad šia liga dažniau suserga šunys, didesnį pavojų kelia nevakcinuotos katės. Kaime šeimininkas šunį laiko pririštą prie būdos, o katės vaikščioja laisvai. Per pavasarinį morčių jos migruoja iš vieno kiemo į kitą, slampinėja po tvartus, miškelius. Didesnė tikimybė, kad pasiutlige serganti lapė užkrės valkataujančią katę, o ne šunį. Tačiau ir pririštas šuo nėra saugus. Ne kartą teko girdėti, kaip į kiemą atėjusi lapė papjovė pririštą šunį. Laukinis gyvūnas be priežasties taip nesielgia, ji sirgo pasiutlige.“
Nuo pasiutligės žvėreliai skiepijami išmėtant jaukus su vakcina iš lėktuvo visoje šalyje, išskyrus miestų, ežerų zonas, – viename kvadratiniame kilometre apie 20 vienetų. Tai vienintelis veiksmingas būdas pasiutligės židiniams laukinėje gamtoje sumažinti. Radus jauką, negalima jo liesti. Jei jauką su vakcinos kapsule suėda naminis gyvūnas, pavojaus jo sveikatai nėra – jis nemokamai paskiepijamas nuo pasiutligės…

Erkių atakos
„Šiais metais nuo erkių sukeltos ligos pirmą kartą gydėme jau vasario mėnesį. Vos tik oras sušyla, jos tampa aktyvios. Tas pats buvo ir praėjusiais metais, erkės prabudo dar nenutirpus sniegui“, – sako G. Sudikas.
Pasak veterinarijos gydytojo, pirmoji erkių aktyvumo banga būna pavasarį, vėliau jos aprimsta ir vėl suaktyvėja rudenį.
Erkės platina daugybę virusinių ir bakterinių ligų, kurias sunku diagnozuoti ir gydyti, todėl būtina pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis. Į šuns kailį erkė gali įsikabinti ne tik miške, bet ir miesto parke.
„Skiepų nuo erkių platinamų ligų Lietuvoje nėra, žmonės dažniausiai maišo terminus. Erkių sukeltai ligai babeziozei gydyti vartojami vaistai, kurie gydomo gyvūno kraujyje išsilaiko iki 6 savaičių, todėl ir prilyginami skiepams. Kartais augintinių šeimininkai prašo sveikam šuniui suleisti vaistus, kad apsaugotų nuo ligos. Nerekomenduoju to daryti, nes reikėtų bent 6 injekcijų per metus. Šuo visą laiką gautų dozes stiprių vaistų, kurie alintų organizmą, ir būtų daugiau žalos negu naudos“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Veiksmingesni cheminiai preparatai
Norint gyvūną apsaugoti nuo erkių naudojamos įvairios priemonės: specialūs ant sprando lašinami lašai, antkakliai, ant kailio purškiama atbaidančioji medžiaga ar netgi nuodai nuo ropojančių kraujasiurbių.
Antkakliai ir lašai gali būti augalinės ar cheminės kilmės. Augalinės atbaidančiosios medžiagos veikia daug prasčiau negu cheminės, tačiau jos skleidžia silpnesnį kvapą ir mažiau dirgina žmogaus bei gyvūno uoslę. Tačiau jei jūsų gyvūną labai mėgsta erkės, tai augalinių preparatų tikrai neužteks ir reikėtų rinktis veiksmingesnius – cheminius.
Dirželiai nuo blusų ir erkių veikia 6–8 mėnesius. Lašai, lašinami ant gyvūno sprando, apsaugo nuo erkių iki 4 savaičių. „Tačiau tai yra tik atbaidančiosios medžiagos, kaip ir žmonių naudojami purškalai nuo uodų – apsaugo nuo masinio jų puolimo, bet vienas kitas vis tiek gali įkąsti. Ir naudojant apsaugines priemones nuo erkių pasitaiko, kad viena įkanda. O ar ji bus užsikrėtusi pavojinga liga, iš anksto negalima nuspėti. Tad naudodami apsaugos priemones vis tiek kaskart apžiūrėkite savo augintinius“, – pataria G. Sudikas.

Šimtaprocentinės apsaugos nėra
Norint geriau apsaugoti augintinį galima taikyti kelias apsaugos priemones. Sulašinti lašus, o po kelių dienų užsegti specialų erkes atbaidantį dirželį. Tačiau netgi tokia apsauga nėra šimtaprocentinė.
„Kai kurie šunų šeimininkai savo augintinius prieš vesdami pasivaikščioti išpurškia vabzdžių nuodais, bet vis tiek erkė sugeba įsisiurbti. Pastebėjau, kad vieni šunys yra „skanūs“ erkėms, kiti – ne. Vieni gali landžioti po krūmus ir niekada neparsineša erkių, o kiti ir ant asfalto pasigauna. Tai nepriklauso nei nuo gyvūno veislės, nei nuo jo kailio“, – teigia G. Sudikas.
Šunims mirtinai pavojinga erkių platinama babeziozė. Augintinis, susirgęs ūmia babezioze, staiga pradeda karščiuoti, kartais vemia, viduriuoja, tampa vangus, praranda apetitą. Sergantys lėtine babezioze šunys tampa vangūs, neėdrūs. Negydomi gyvūnai nuo babeziozės nugaišta.
Nuo erkių šunys ir katės gali užsikrėsti ir erlichioze. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia po 8–20 dienų. Prasideda karščiavimas, atsiranda vangumas, vėmimas, traukulių, augintinis netenka apetito, sumažėja jo svoris. Negydant po 2–4 savaičių ūmi ligos stadija praeina, bet augintinis nepasveiksta. Išsivysto lėtinė erlichiozė, sukelianti negrįžtamus kaulų čiulpų pažeidimus, anemiją, inkstų, neurologines ligas. Būtina gydyti ūmią erlichiozę specialiais antibiotikais.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.