Ir kiti vertingi riešutai

Pabaiga. Pradžia 2019 metų Nr. 24

Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms kiekvieną dieną rekomenduojama suvalgyti po saujelę vertingų riešutų. Jie labai sotūs, sukrimtus jų nebesinori valgyti, todėl neužkandžiaujama kaloringais produktais.

 

Migdolai – svoriui reguliuoti

Paprastasis migdolas (Prunus amygdalus) – tai erškėtinių šeimos, slyvų genties vasaržalis, iki 4–10 m aukščio medis ar 2–3 m aukščio krūmas. Natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose (Irane, Saudo Arabijoje, Levanto regione, Pietų Turkijoje), o auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV, Australijoje. Migdolus galima auginti ir Lietuvoje, pačioje šilčiausioje sodo vietoje. Paprastojo migdolo lapai lancentiški, tamsiai žali, gležni. Žydi anksti pavasarį. Žiedai rausvi, stambūs. Kaulavaisiai stambūs, kiaušiniški, švelniai pūkuoti. Vaisius sudarytas iš trijų dalių: apvalkalo, kauliuko ir sėklos. Apyvaisis plonas, odiškas, sausokas. Migdolų sėklos gerokai didesnės nei slyvų, gruoblėtu paviršiumi – tai vadinamieji migdolų riešutai. Pagal skonį ir cheminę sudėtį išskiriamos dvi migdolų atmainos: saldusis (var. dulcis) – saldžiomis sėklomis ir nedideliu amigdalino kiekiu ir kartusis – (var. amara) karstelėjusiomis sėklomis ir didesniu amigdalino kiekiu.

Migdolų riešutai vartojami maistui, naudojami kulinarijoje bei konditerijoje.

Naudingosios savybės. Migdolai laikomi pačiais naudingiausiais riešutais žmogaus organizmui. Maisto savybėmis jie lenkia ne tik kviečius, bet ir jautieną, pieno, žuvų produktus ir beveik visus vaisius bei daržoves. Migdolų sėklose, nelygu veislė, būna 45–67 proc. nedžiūvančio riebiojo aliejaus, 14–35 proc. baltymų, 8–14 proc. angliavandenių. Migdoluose randami pagrindiniai vitaminai bei mineralai: vitaminas E, cinkas, magnis, kalcis bei omega-3 riebalų rūgštys. Iš šiuose riešutuose esančių riebalų rūgščių net 70 proc. yra naudingos organizmui, nes reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Juose gausu kalcio – vieno svarbiausių mineralų žmogaus organizme, būtino visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Kalcio trūkumas turi didelę įtaką įvairių lėtinių ligų vystymuisi. Taip pat migdoluose gausu širdžiai ir kraujotakos sistemai itin svarbaus magnio bei kalio. Magnis padeda palengvinti kraujo pratekėjimą, o kalis teigiamai veikia širdies raumenis ir palaiko normalų kraujospūdį, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Dėl pagrindinių mineralų gausos, šarmina organizmą. Migdolai suteikia energijos dėl juose esančio mangano ir vario.

Migdolai dažnai vadinami moterų riešutais, nes jie labai naudingi būsimoms ir maitinančioms mamoms.

Gydomosios savybės. Kasdien kramtant migdolus gerinama dantų ir kaulų būklė: jie būna stipresni bei atsparesni, mažesnė tikimybė susirgti osteoporoze. Dėl šiuose riešutuose esančių linolo ir linoleno rūgščių bei riebalų rūgščių slopinami sąnarių uždegimai bei skausmai ir mažinamas sąnarių nelankstumas. Mažina cukraus kiekį kraujyje ir taip padeda išvengti diabeto. Šie riešutai taip pat naudingi sergantiesiems plaučių ligomis, kenčiantiesiems nuo vidurių užkietėjimo.

Migdolai laikomi vienais iš geriausių maisto produktų smegenims, ypač rekomenduojami moksleiviams ir studentams. Kasdien valgant migdolus gerinama atmintis, kartu skatinamas budrumas, šie riešutai padeda išvengti Parkinsono bei Alzheimerio ligų.
Migdoluose esantis cinkas skatina atsinaujinti ląsteles ir saugo nuo plaukų slinkimo bei prisideda prie spartesnio plaukų augimo.

Migdolų aliejus vartojamas kaip švelnus vidurius paleidžiantis vaistas viduriams užkietėjus. Plaukus šis aliejus maitina bei skatina juos augti, stabdo jų slinkimą, naikina pleiskanas. Migdolų aliejų reikėtų naudoti ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Odos priežiūrai taip pat rekomenduojama naudoti šį aliejų.
Paruošimo būdas. Migdolus galima valgyti šviežius, nors naudingiau mirkytus (mirkoma per naktį) arba naudoti maistui ruošti. Jie puikiai tinka įvairiems kepiniams, salotoms (tinka ir su daržovėmis, ir su vaisiais), taip pat prie įvairių mėsos, paukštienos, žuvies ir ryžių patiekalų.

Jei nusipirkote migdolų su odele, jos nebūtina išmesti, ji taip pat valgoma. Migdolai bus kvapnesni, jei prieš naudodami juos sukaposite ar bent padalinsite į dvi dalis.

Įsidėmėkite. Nepamirškite, kad sėklose taip pat yra nedidelis kiekis glikozido amigdalino, kuriam skylant išsiskiria viena nuodingiausių medžiagų – ciano vandenilio rūgštis. Todėl karčiųjų migdolų sėklų, kuriose amigdalino būna net iki 3,5 proc., draudžiama duoti vaikams ir suaugusiems žmonėms. Nepatartina piktnaudžiauti ir saldžiųjų migdolų riešutėliais, nors juose amigdalino mažiau. Migdolų nepatartina vartoti žmonėms, turintiems problemų dėl inkstų ir tulžies pūslės. Seni migdolai yra kartūs, o viduje esanti masė – ne balta, bet pageltusi.

Pistacijos – laimės riešutai

Praviras jų kevalas daugeliui primena šypseną. Viena seniausių riešutų rūšių – pistacijos – mėgstamos visame pasaulyje. Nuo seno buvo tikima, kad egzotiški žalieji riešutai ne tik traškus ir skanus užkandis, bet ir stiprinantis sveikatą bei linkintis sėkmės.

Pistacija (Pistacia) – anakardinių šeimos augalų gentis, kuriai priklauso apie 5–15 m aukščio krūmai ir medžiai. Paplitusi Kanarų salose, Šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje. Manoma, kad pistacijos pavadinimas yra persiškos kilmės (pagal vietovę Pesteh). Rytuose pistacijos laikomos gyvybės medžiais.

Pavasarį ant medžių užsimezga lapai, o vasaros pradžioje jau prasideda žydėjimas. Kiekvienas žiedas subrandina po vaisių, esantį kevale – pistaciją. Vasarai bėgant, pistacijų kevalai pradeda trūkinėti – jie pagaliau sunoko. Kai kevalai jau būna žalsvi, puselės atsiskiria ir prie šakų laikosi nebe taip stipriai – tai ženklas, kad netrukus bus galima rinkti riešutus. Atėjus rudeniui, pistacijų medžiai purtomi, prinokę riešutai nukrenta ir augintojai susirenka gausų derlių. Iš tiesų šie žali riešutukai tėra pistacijų medžių sėklos, tačiau dėl išvaizdos ir skonio dažniausiai laikomi riešutais.

Naudingosios savybės. Pistacijose gausu baltymų, vitaminų A, B1, E, mineralų (kalcio, geležies, magnio, fosforo ir cinko) bei kitų naudingų maisto medžiagų. Šie riešutai – vertingas sveikųjų riebalų rūgščių ir antioksidantų šaltinis, suteikiantis žvalumo, tonizuojantis ir bendrai stiprinantis organizmą. Šiuose riešutuose gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo ir cinko.

Gydomosios savybės. Daugybę metų šie riešutai laikomi puikia gydomąja priemone, iš organizmo šalinančia toksinus. Pistacijos – puiki kepenų bei skrandžio negalavimų profilaktika, tinka gydyti kosulį, sergant tuberkulioze. Pistacijų patariama valgyti, kai padažnėja širdies plakimas. Per dieną reikėtų sukrimsti ne daugiau kaip 15 šių riešutų. Taip pat gerina potenciją bei stiprina organizmą dažnai užsiimant fizine bei protine veikla. Remiantis Rytų medicina, pistacijos šildančiai veikia organizmą. O Sirijos ir Persijos medikai pistacijų skiria norintiesiems sulieknėti.

Įsidėmėkite. Pistacijų riešutus rinkitės kuo žalesnius – jie naudingesni.