Įsakymas sutrumpins eiles pas gydytojus?

Dalia URBONIENĖ

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis visuomenei pranešė, kad patvirtintas planas, kaip mažinti eiles pas gydytojus specialistus. Lyg ir turėtume džiaugtis, nes visi esame susidūrę su tuo, kaip sunku prireikus patekti pas specialistą. Tik ar realu tai įgyvendinti? Juk paskelbus įsakymą gydymo įstaigose specialistų savaime nepadaugėja, jauni medikai nepuola darbintis rajonų ligoninėse, o dirbančių gydytojų darbo laikas neišsitempia tiek, kad spėtų aptarnauti visus. Juolab ir papildomų pinigų, atrodo, niekas nesiruošia skirti.

up_18_1_01Tarp geranoriškumo ir abejingumo
Sveikatos apsaugos ministro plano, kaip mažinti eiles, privalės laikytis ministerijai pavaldžios gydymo įstaigos ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigos iki balandžio 15 d. turės parengti savo planus.
„Ministerijai pavaldžios gydymo įstaigos, o tokių šalyje yra 12, kitos priklauso savivaldybėms, jau numatė įvairiapuses ir realias priemones eilėms mažinti, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė. – Tai ir kabinetų darbo laiko ilginimas, ir galimybė gydymo įstaigoms dirbti šeštadieniais, ir gydytojų grafikų koregavimas. Be abejo, eilės visiškai nenunyks, nežinome nė vienos pasaulio valstybės, kurioje nebūtų eilių pas specialistus.“
J. Kumpienės manymu, labai patogu, ypač dirbantiems žmonėms, kai poliklinika dirba šeštadieniais, dėl to sumažėja laukimo pas gydytoją vidurkis, sutrumpėja eilės kitomis dienomis. Ji atkreipė dėmesį į problemą dėl neatvykstančių užsiregistravusių pacientų. „Ruošiamės įstaigas įpareigoti gauti informaciją, ar ligonis tikrai atvyks. Gal vertėtų likus dviem ar trim dienoms susisiekti su juo, paklausti, ar ateis, – svarstė ministro patarėja. – Bet jei pacientas piktybiškai nekreipia dėmesio į tai, kad jis užėmė vietą ir dėl to pas gydytoją negali patekti kitas ligonis, planuojame su tuo kovoti, gal net nuobaudomis. Turime duomenų, kad neateina iki 16 proc. užregistruotų žmonių.“
Pasak patarėjos, nereikia painioti su eilėmis, kur pacientai laukia skubios pagalbos. Jeigu žmogui staiga sutriko sveikata, atsitiko nelaimė, jis patenka tiesiai pas gydytoją ir pagalba suteikiama. Kalbant apie eiles turimos galvoje ambulatorinės konsultacijos planine tvarka.
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme gydymo įstaigoms pavedama išanalizuoti informaciją apie pacientų laukimo eiles, jų susidarymo priežastis, galimybes šias eiles sumažinti. Informaciją apie eilių pokyčius gydymo įstaigos privalės kas mėnesį teikti teritorinėms ligonių kasoms.
„Eilės pas specialistus yra tikrai ilgos, tad jų mažinimas bei prieinamumo gerinimas būtų naudingas tiek pacientams, tiek gydytojams. Žiūrėsime, kiek padės ministro minimos priemonės, – sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gentvilis. – Tik sunku pasakyti, kaip bus galima tai įgyvendinti rajonuose, kur trūksta specia­listų. Išspręsti problemą padėtų tik visas komp­leksas priemonių. Daug priklausys nuo klasterių veiklos. Įtakos turės ne tik vietinės gydymo įstaigos, bet ir apskričių, kraštų ir respublikinės bei universitetinės ligoninės. Jos irgi turės į tai aktyviai įsitraukti ir padėti rajoninėms ligoninėms. Jeigu bus visų įstaigų geranoriškumas, gal ir pavyks sumažinti eiles. Kitas kelias – bandyti pritraukti specialistus į rajonus, atokesnes vietoves.“
„Medikų trūksta, esantys užimti, darbo laikas yra toks, koks yra, – svarstydamas apie galimybės realizuoti ministro įsakymą sakė Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Algirdas Radvila. – Jeigu bus mažinama paciento apžiūrėjimo truk­mė, nukentės kokybė. Daugiau ir įvairių specialistų įdarbinimas atsimuša į įstaigos finansavimo problemą ir į tai, kad pačių specialistų trūksta, ypač periferijoje.“

Belaukdamas gali ir numirti
Pasak V. P. Andriukaičio, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta pacientų laukimo eilių analizė akivaizdžiai parodė netoleruotiną ir keistiną padėtį, kuri piktina bei erzina žmones.
„Ar tai normalu, kai ligoniai, nerimaujantys dėl savo sveikatos būklės, turi savaitę, 10 dienų, mėnesį, o kartais dar ilgiau laukti gydytojo priėmimo. Toks laukimas jiems sveikatos tikrai neprideda. Todėl manau, kad laikas imtis įvairių vadybos, darbo organizavimo, administravimo priemonių padėčiai pakeisti, kad kiekvienas pacientas pajustų sveikatos paslaugų prieinamumo pokyčius“, – sako ministras V. P. Andriukaitis.
Praėjusių metų spalio 31 d. duomenimis, 90-tyje Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų norint patekti pas apylinkės terapeutą tekdavo laukti iki 8 dienų. 10-tyje įstaigų eilė buvo dar ilgesnė. Panašios eilės buvo ir apylinkių pediatrų konsultacijai. Šeimos gydytojai 367 įstaigose galėjo priimti ir tą pačią dieną arba laukti visą dešimtį dienų. Dar ilgesnės eilės prie gydytojų specialistų kabinetų. Pavyzdžiui, urologo konsultacijos tenka laukti apie 20 dienų, panaši eilė ir pas oftalmologus, kardiologus.
„Didžiausios eilės norint patekti pas konkretų profesorių, plačiai žinomą gydytoją, su kuriuo visi nori pasikonsultuoti. Bet jei nori tiesiog patekti pas specia­listą, jei eini pas bet ką, tokios didelės problemos nėra, – sakė J. Kumpienė. Ji pateikė informaciją, kad pačios ilgiausios eilės yra pas gastroenterologus – iki 122 dienų, pas vaikų kardiologus – 120 dienų, koloproktologus – 109, pas oftalmologus – net 134.
„Tik nereikia suprasti, kad žmogus negali greičiau patekti nei per tą laiką, taip nėra. Čia maksimalus kai kurių konkrečių specia­listų konsultacijos laukimo lai-kas“, – atkreipė dėmesį ministro patarėja. Pasak jos, labai didelis skirtumas norint patekti pas gydytoją rajono gydymo įstaigoje ir Vilniuje, sakykime, Santariškėse.
J. Kumpienės manymu, paprastai rajonuose eilės mažesnės – ir pacientų mažiau, ir garsių gydytojų mažiau, tad padėtis geresnė.
Ministro patarėjos teigimu, Lietuvoje gydytojų skaičius, tenkantis santykiniam gyventojų skaičiui, palyginti su kitomis valstybėmis, panašus, kažkada netgi buvo didesnis, bet problema – jų pasiskirstymas šalies gydymo įstaigose. Ir priminė, kad pacientai turi galimybę rinktis, į kurią gydymo įstaigą eiti – galima rinktis tą, kur mažesnės eilės: „Jei žmogus gyvena, sakykime, Biržuose, kur reikiamo specialisto nėra, jis gali jo ieškoti aplinkiniuose miestuose, gal Panevėžyje ar Pasvalyje, teritorinės ligonių kasos skelbia informaciją apie eiles pas gydytojus, vertėtų pasidomėti. Viena vertus, gal ir norėtųsi, kad gydytojas būtų vos ne kieme, bet jeigu tas gydytojas turės tik keletą savo profilio pacientų, tai jie vargu ar norės eiti pas tokį daktarą, nes jo patirtis bus ribota. Turime duomenų, kad dabar daug kas nenori gultis į rajono ligoninę, prašosi siųsti į didesnę. O kai buvo uždarinėjami chirurgijos ir akušerijos skyriai dėl to, kad ten nėra pacientų, tada visi labai priešinosi.“

Trukdis – gydytojų trūkumas
Kaip rodo SAM apklausos, Lietuvos gydymo įstaigoms trūksta apie 900 gydytojų ir slaugytojų, daugiausia šeimos, vidaus ligų, vaikų ligų, psichiatrijos, radiologijos, neurologijos, kardiologijos, chirurgijos specia­listų.
Didžiuosiuose miestuose problema mažesnė, čia atvirkščiai, problemų turi norintys įsidarbinti jauni rezidentūrą baigę gydytojai.
„Paprastai rajonai negali pritraukti specialistų, nes baigę rezidentūrą, beveik 10 metų studijavę žmonės nori save realizuoti ir patekti į klinikas, kurios turi geriausią įrangą, kur gali matyti, kaip dirba profesoriai, – sakė ministro patarėja J. Kumpienė. – Kelti kvalifikaciją galimybė rajonų gydymo įstaigose ribota – kai pacientų srautai maži, ir galimybės tobulėti jaunam daktarui mažesnės. Materialines sąlygas, buitį rajone jaunas specialistas, ko gero, gali sutvarkyti geriau nei Vilniuje, bet, vadinasi, ne tai svarbiausia.“
Sprendžiant šią prob­lemą Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas A. Radvila siūlė įvesti privalomą jaunų medikų įdarbinimą po studijų. Bet kol kas dėl to vyko tik diskusijos.
Rajonų gydymo įstaigose labiausiai trūksta gydytojų neurologų, otorinolaringologų, kardiologų, šeimos gydytojų.
Ir todėl yra dar viena prob­lema – vis didėjantis vidutinis medikų amžius. Yra duomenų, kad kas trečias šalies vidaus ligų gydytojas yra 60–70 metų amžiaus. Daugiausia vyresnio amžiaus yra šeimos, vaikų ir vidaus ligų medikų. Pavyzdžiui, beveik trečdalis vidaus ligų gydytojų yra 60–70 metų amžiaus, dar didelis procentas pasieks pensinį amžių per artimiausius penkerius metus. Šią problemą yra ne kartą akcentavęs Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Jo teigimu, dėl to padėtis itin sudėtinga rajonų gydymo įstaigose, kur dirba daugiau nei 80 proc. vyresnio amžiaus medikų.
Jaunų gydytojų skaičių labai sumažina baigusiųjų emigracijos mastas. Remiantis apklausomis, net iki 75 proc. rezidentų medikų svarsto apie emigraciją. Lietuvos politikai buvo iškėlę idėją, kad šalys, į kurias emigruoja mūsų jauni gydytojai, Lietuvai turėtų kompensuoti valstybės išleistą sumą jiems parengti. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas yra išsakęs nuomonę, kad valstybės apmokamas studijas baigęs specialistas turėtų grąžinti valstybės jam išleistus pinigus (ketverių metų rezidentūra kainuoja apie 150 tūkst. Lt) – atidirbdamas Lietuvoje arba grąžindamas tuos pinigus valstybei.
Klausimų daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
„Eilių norint patekti pas specialistus problema aktuali visoje šalyje, mūsų konsultacinėje poliklinikoje – taip pat. Ilgiausios eilės pas tuos specialistus, kurių trūksta labiausiai – pas urologus, neurologus, kardiologus, oftalmologus, reumatologus, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis. – Bet tos eilės susidaro ne vien dėl to, kad trūksta specialistų. Jos susidaro ir dėl tam tikrų organizacinių dalykų tarp pirmojo ir antrojo lygio gydymo įtaigų. Jo teigimu, ne viską atlieka pirminė grandis, šeimos gydytojai.
Jei jie atsiunčia pas specialistą ligonį su neatliktais tyrimais, specialistas, pakonsultavęs ligonį, siunčia atlikti tyrimus, po to ligonis vėl turi ateiti, kai bus gauti rezultatai. Tad jis pas vieną specialistą lankosi du kartus. O jei šeimos gydytojas būtų atlikęs visus tyrimus, užtektų ateiti vieną kartą.“
A. Lukošaitis paminėjo, kad daugelyje gydymo įstaigų specialistai dirba po pusantro du etatus: „Jei jie pradėtų dirbti po etatą, gydymo įstaigai būtų tragedija.“
„Jeigu mums apmokėtų už viską, kaip priklauso, tuomet būtų galima daug ką atlikti greičiau. Aš esu sakęs ministrui, kad labai keistas tas plaukiojantis balas brangiems tyrimams, konkrečiai – kompiuterinei tomografijai: kuo daugiau darai, tuo mažiau ligonių kasa už tai moka. Jeigu, sakykime, galiu priimti 10 ligonių, man už juos sumokama po litą, aš gausiu 10 litų. Bet jeigu aš priimsiu dvigubai daugiau nei nustatyta norma – 20 ligonių, aš gausiu už tai tą patį dešimt litų! – mokės už kiekvieną ligonį po 50 ct. Negana to, vertinami ne vienos gydymo įstaigos rezultatai, o kelių. Pavyzdžiui, kompiuterinius tomografus turi ne tik Šiaulių, bet ir Telšių, Plungės ligoninės – tad visų jų rezultatai sumuojami, ir, jeigu viršijama norma, krinta balo vertė visiems. Taip neįmanoma nieko susiplanuoti. Labai keista ta balo sistema ir ji turėtų būti panaikinta“, – sako A. Lukošaitis
Gydytojai gal ir galėtų gydyti daugiau ligonių, dirbdami ilgiau, ir taip mažinti eiles, bet už tai jiems turėtų būt sumokama. Dabar ligonių kasos negali daugiau mokėti nei pasirašytoje sutartyje, – aiškino A. Lukošaitis. Ir priminė, kaip gydytojus gaišina privalomas popierizmas. „Jau šioks toks palengvinimas, kad galima receptus 6 mėnesiams išrašyti. Galėtų būti kaip Austrijoje, kur gydytojas išrašo paprastą receptą pusei metų. Ligonis, pirkdamas vaistus bet kurioje vaistinėje, tik pateikia asmens dokumentą, nes visi duomenys suvedami į duomenų bazę. Bet turi gerai veikti informacinės sistemos.“
Bet svarbiausia, A. Lukošaičio tiegimu, norint, kad sveikatos sistema funkcionuotų normaliai, biudžetas jai turi būti ne 5 procentai, kaip dabar yra. Pasaulyje seniai apskaičiuota, kad sveikatai turi būti skiriama 6–7 proc. „Jeigu mūsų seimūnai skiria mažiau, tegul nenori, kad gydytojai pajėgtų teikti pagalbą“,– atsidusęs tvirtino Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas A. Lukošaitis.

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.