Kiaulių gaišenų likvidavimo procesas išgąsdino Jonavos rajono gyventojus

„Beržų komplekse“ Šiluose šiuo metu marinamos 23 427 kiaulės.

Jonavos rajone nuo liepos 12-osios paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl UAB „Beržų kompleksas“ komerciniame kiaulių ūkyje Šiluose nustatyto afrikinio kiaulių maro (AKM), vietos gyventojų nerimas stiprėja ne tik dėl didžiausio iki šiol AKM židinio Lietuvoje, tačiau ir dėl patvirtintų ligos protrūkio likvidavimo priemonių.

Nuogąstauja dėl teršalų gruntiniuose vandenyse
UAB „Beržų kompleksas“ padalinį Jonavos r. Šilų k. juosia apsaugos juostos, teritoriją saugo policijos pajėgos. Siekiant, kad liga neišplistų į kitas teritorijas, vakar pradėtas komplekse laikomų 23 427 kiaulių nugaišinimo procesas, truksiantis, kaip planuojama, apie 5 paras, o gaišenos užkasamos komplekso teritorijoje numatytoje vietoje.
„Kodėl užkasama, kodėl nesudeginama? – piktinasi prie Šilų seniūnijos sutiktas moterų būrelis. – Juk mūsų namai privatūs, naudojamės nuosavais šuliniais, o kritusios kiaulės užkasamos visai čia pat. Niekam nerūpi žmonių sveikata, nerūpi, kad pūvantys gyvūnai gali užkrėsti geriamą vandenį? Juk viskas labai arti – ir kiaulidės, ir užkasimo vieta, ir gyvenvietė.“
Jonavos rajono gyventojai savo nuogąstavimais dėl galimo gruntinių vandenų užteršimo dalijasi ir viešojoje erdvėje, kaltindami tokius sprendimus priimančius valdininkus abejingumu ir nekompetencija.

Gyvūnų likvidavimui ruoštasi iš anksto
Jonavos rajono savivaldybės Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas Vytautas Kaminskas sako, kad klausimas dėl gyvūnų likvidavimo priemonių buvo iškeltas dar per ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas pasirengimas užkrato likvidavimo darbams. Jo metu Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė Diana Šutovienė pateikė dokumentus, įrodančius, kad gyvūnų užkasimo vieta buvo parinkta dar 2012 m., po pirmųjų ligos protrūkių.
Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, gyvūnų užkasimo vietoje Šilų kaime, UAB „Beržų kompleksas“ teritorijoje, įvertintos ekogeologinės sąlygos: iki 14 m gylio slūgso limnoglacialinis smulkus smėlis, o gruntinis vanduo visoje komplekso teritorijoje yra 1–1,5 m gylyje. Palankiausios sąlygos gyvūnams užkasti yra už 200–300 m į vakarus nuo siūlomos vietos, kur žemės paviršiuje slūgso moreninis priemolis ir teršalų plitimo gruntiniame vandenyje galimybė yra mažesnė. Tokią likvidavimo priemonę specialistai leidžia tik ekstremalios situacijos metu, užkasimo vietą įrengiant pagal griežtus reikalavimus (hidroizoliacinis sluoksnis, sintetinė nelaidi vandeniui medžiaga), kad teršalai nepasklistų gruntiniame vandenyje.
„Tad į žmonių nuogąstavimus dėl galimai užterštų gruntinių vandenų galiu atsakyti, kad likvidavimo procesą stebi ir veterinarai, ir aplinkosaugininkai, ir kitų sričių specialistai, jis vykdomas remiantis patvirtintomis metodikomis ir dokumentais, – sako V. Kaminskas. – Abejoti geologų išvadomis ir specialistų išmanymu nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad mes visi šiame nedideliame rajone gyvename, tuo pačiu oru kvėpuojame ir tą patį vandenį geriame.“
Beje, Jonavos rajone yra numatytos ir kitos gyvūnų užkasimo vietos: Blauzdžių, Praulių ir Trakų kaimuose, jeigu ir kitose „Beržų komplekso“ fermose imtų plisti užkratas.

Potencialių pavojų sąrašo viršuje
Ekstremalios situacijos dėl kiaulių maro užkrato pavojaus Jonavos rajone kyla bene kasmet: būta jų ir 2015 m., ir 2016 m., tik mažesniais mastais, o šiemet komerciniame kiaulių ūkyje užfiksuotas protrūkis privertė ekstremalią situaciją skelbti visame rajone. „Mūsų rajone gyvulininkystė yra vystoma nuo senų laikų, turime keletą objektų, kur kiaulės auginamos itin dideliais kiekiais, tad reikia įvertinti ir galimą riziką, mokėti prisitaikyti prie susidariusių aplinkybių“, – sako V. Kaminskas.
Pagal Jonavos rajono potencialių pavojų sąrašą, kur fiksuojami didžiausius padarinius galintys sukelti ir labiausiai tikėtini pavojai, gyvūnų ligos protrūkis užima antrąją vietą, pralenkdamas ir cheminės avarijos, ir teroristinių išpuolių, ir potvynio Neries upėje galimybes. Didesnių padarinių, anot V. Kaminsko, gali sukelti tik radiacinė avarija, turint omenyje Astravo AE ir 100 km spindulį nuo jos, apimantį Upninkų seniūniją. Tokiu pat labai didelės rizikos lygiu įvertintas ir gyvūnų ligos protrūkis rajone, esant didelei gyvulininkystės koncentracijai Jonavos krašte.

Žmogiškasis faktorius įveikia bet kokią apsaugą
Jonavos rajone imtasi gana griežtų apsaugos priemonių: iki š. m. gruodžio 18 d. uždrausta privačiuose ūkiuose auginti kiaules, o komerciniuose ūkiuose taikomi apribojimai, susiję su AKM kontrolės reikalavimais. Tačiau prieš vadinamąjį žmogiškąjį faktorių apsauga bejėgė – užkratas į UAB „Beržų kompleksas“ greičiausiai pateko būtent per apsirikimą, neapsižiūrėjimą, klaidą ar aplaidumą laikantis biosaugos priemonių. Sparčiai plintančias tyčinio užkrėtimo konkurencijos ar sabotažo tikslais versijas V. Kaminskas laiko neturinčiomis pagrindo, nors pripažįsta, kad ši situacija rajonui atsilieps grandinine reakcija: „Sprendžiant iš Žemės ūkio ministro išsakytos pozicijos, galime vėl patekti į III, griežčiausiąją apsaugos zoną pagal ES reikalavimus. Joje jau esame buvę pirmojo ligos protrūkio metu, tad jau žinome, jog be pėdsakų tokios priemonės nepraeis, – sako Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas. – Griežtės išvežamos produkcijos apribojimai, gali išaugti bedarbių skaičius, mažėti ir žmonių, ir savivaldybės biudžeto pajamos.“
Šiuo metu atliekamas epizootinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar virusas nepateko ir į kitas UAB „Beržų kompleksas“ priklausančias fermas.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka