Kiaulių maras: kaip sužinoti, ar ūkininkaujate pavojingoje teritorijoje?

Siekiant sustabdyti Afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą Lietuvos ūkiuose, Europos Komisija (EK) Lietuvą yra suskirsčiusi į zonas pagal šios ligos paplitimo laipsnį ir reikalavimus bei įpareigojimus kiaulių augintojams. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai teigia, kad nuolatinės derybos su EK dėl zonų dydžio leidžia apsaugoti Lietuvos ūkininkus nuo per didelio ir komerciškai nuostolingo veiklos ribojimo. 

EK Lietuvos teritoriją yra suskirsčiusi į laisvą teritoriją ir tris zonas pagal AKM paplitimą, biologinės saugos ir prekybos reikalavimus.

I zona – rizikos teritorija, kurioje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai.

II zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, prekyba gyvomis kiaulėmis, jų produkcija galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas šernams ir naminėms kiaulėms. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių, paskerdus kiaules, jų mėsa bei produkcija, pagaminta iš tokios mėsos, lieka tik Lietuvos rinkai, kadangi ženklinama specialiu sveikumo ženklu..

Tikslią informaciją apie tai, kokioje zonoje yra ūkis, jų savininkai gali gauti VMVT internetiniame puslapyje www.vmvt.lt , tokia informacija suteikiama nemokama info linija 8 800 40 403. Šiuo klausimu taip pat galima kreiptis į VMVT teritorinius padalinius, privačius veterinarijos gydytojus.
Europos Komisijos dokumentai leidžia panaikinti tam tikro zonos apribojimus, jeigu metus laiko joje nebuvo AKM židinių. Pavyzdžiui, metus laiko nenustačius AKM židinių kiaulių laikymo vietose, teritorija iš trečiosios zonos gali būti perkeliama į antrosios zonos teritorijų sąrašus.  Anksčiau, po trijų mėnesių, dėl zonos pakeitimo galima kreiptis tuomet, jei teritorijoje nebelieka neatitinkančių biologinio saugumo reikalavimų kiaulių ūkių. Paprastai to pasiekiama vykdant priverstinį kiaulių skerdimą, už kurį kiaulių laikytojams išmokomos kompensacijos ir leidžiama pasilikti mėsą savo reikmėms, jei joje nenustatoma užkrato.
Nors Lietuvoje kiaulių augintojai laikosi teisės aktų reikalavimų, vysto verslus, yra suinteresuoti mažinti AKM atvejų, tačiau kartais pasitaiko ir neatsakingo elgesio, neįvertinama reali AKM grėsmė.
Pavyzdžiui, 2016 m. vasarą VMVT specialistai užfiksavo du kiaulių maro atvejus smulkiuose ūkiuose. Vienas ūkininkas apie gaišeną nepranešė nei VMVT pareigūnams, nei veterinarijos gydytojui, o gaišeną užkasė kieme. Kitas, kaip paaiškėjo, nebuvo savo kiaulių užregistravęs. Abiem atvejais kiaulių savininkams skirtos baudos ir bus siūloma atitinkamai komisijai nemokėti kompensacijos.