Laboratorijos dėmesys – pieno sektoriaus sėkmės garantas

Vidutinių įmonių grupėje geriausiu metų pieno supirkėju pripažinta bendrovė „Šalva“. Apdovanojimu džiaugiasi jos vadovas Audrys Šimas ir prizo steigėjas VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis.

– Pienininkystė – socialiai atsakingas, į ateitį orientuotas verslas, o jo galutinio rezultato kokybės garantija – nepriklausomos ir akredituotos pieno tyrimų laboratorijos rūpestis, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis praėjusį savaitgalį šioje valstybės įmonėje organizuotame pasitarime aktualiais pienininkystės klausimais.
Renginys baigtas iškilminga gaida: apdovanoti geriausi 2014 metų pieno supirkėjai. Iš ŽŪM patvirtintų 70-ies įmonių pagal darbų apimtis atrinktos trys nominacijos: smulkiųjų pieno supirkėjų grupėje prizas atiteko ŽŪK „Lietuviškas ūkis“, vidutinių įmonių grupėje – UAB „Šalva“, stambiųjų (ir perdirbančiųjų žaliavą) – AB „Pieno žvaigždės“ filialui „Mažeikių pieninė“.

– Labai svarbu motyvuoti pieno gamintojus modernizuoti verslą, – sakė ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ vadovė Eglė Morkūnė, pridūrusi, kad nedidelis pieno ūkis yra atsparesnis rinkos svyravimams, o tiekiamos žaliavos sudėtis ir kokybė – stebėtina.
– Mūsų įmonė atidarė naują eksportui į Japoniją skirtų produktų liniją, todėl žaliavos kilmės ir kokybės aspektai labai svarbūs, – pasakojo „Mažeikių pieninės“ žaliavų kokybės vadovas Paulius Durša.
Kolegai pritarė AB „Pieno žvaigždės“ veteranai – Asta Vorienė ir Algimantas Paspirgėlis.
– Iš standartinio pieno mėginio mes laboratorijoje galime nustatyti ne tik žaliavos sudėtį, bet ir galvijų ligas, ankstyvąjį veršingumą, – kalbėjo VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. S. Savickis. Laboratorijos vadovo teigimu, įmonėje pieno gamintojams, supirkėjams, perdirbėjams teikiamos 46 paslaugos. Svarbiausia įmonės misija – teikti informaciją atsiskaitymo už pieną tikslais, vartotojui (ir valstybei apskaitos bei eksporto atveju) garantuoti produkto kilmę, kokybę, sudėtį.
Pasak dr. S. Savickio, vienos iš naujųjų laboratorijos teikiamų paslaugų – sausųjų medžiagų nustatymas pamatiniais metodais ir aflatoksino tyrimas imunofermentinės analizės metodu. Pastaruoju metu ūkiuose populiarėja veršingumo nustatymas iš konservuoto pieno mėginio. Šis tyrimas, pasak dr. S. Savickio, susijęs su ūkio bandos valdymo programa, gyvulių produktyvumo kontrole, populiarėja stambesniuose, kooperatiniuose ūkiuose, bendrovėse kaip ekonomiškai naudingas.
Kitas „Pieno tyrimų“ laboratorijos pieno ūkiuose inicijuotas gamybos kaštų mažinimo projektas – pieno mėginių konteineriuose elektroninė apskaita, kuomet ant indelių neklijuojami brūkšniniai kodai, o identifikuojamas pats konteineris. Taip jau dirbama su Lukšių Aristavos, žemės ūkio bendrovėmis. VĮ „Pieno tyrimai“ siūlo dar vieną sutarčių su užsakovais pakeitimą – informacijos apskaitą elektroniniu būdu, išvengiant „popierizmo“.
– Nuo 2016 m. įsigalios nauji reikalavimai inhibitorinių medžiagų tyrimo metodams, todėl ateinantys metai bus skirti tam pasirengti, – kalbėjo dr. S. Savickis. Laboratorijos vadovas minėjo apie pasikeitimus kitais metais, atliekant tarplaboratorinių testų duomenų statistinį įvertinimą, kas aktualu pieno perdirbimo įmonių laboratorijoms, atliekančioms riebalų, baltymų kiekio ir užšalimo temperatūros tyrimus.
– Didelių nuostolių pieno ūkiai kasmet patiria dėl mastitų, tai daugiausiai kainuojanti liga visame pienininkystės sektoriuje, – kalbėjo VĮ „Pieno tyrimai“ vadovas dr. S. Savickis. Jo teigimu, geriausias būdas užkirsti kelią mastitui – profilaktika. Todėl „Pieno tyrimai“ 2014 m. drauge su Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba inicijavo karvių sveikatingumo programą „Laisva nuo mastito banda“.
Programoje dalyvavo 109 pieno gamintojai iš 33 rajonų, ištirtos 6 588 karvės. Siekta nustatyti, kurios piendavės serga mastitu, koks sukėlėjas šią ligą sukėlė.
Populiariausia ši programa buvo Šilalės r. (dalyvavo 13 pieno ūkių), Skuodo r. (9 ūkiai), Mažeikių ir Utenos r. (po 8 ūkius), Radviliškio r. (7 ūkiai), Raseinių r. (6 ūkiai), Kupiškio r. (5 ūkiai) ir kt.
VĮ „Pieno tyrimai“ specialistai pieno ūkiams pristatė vienkartinius indelius su specialiu konservantu bei parodė, kaip teisingai paimti mėginį ir kaip užpildyti lydraštį. Daugelis pieno gamintojų mėginius paėmė patys, kitiems padėjo jų karves prižiūrintys veterinarijos specialistai. Kartais pieno gamintojai suabejoja tokios programos nauda, motyvuodami tuo, kad jie seka karvių sveikatos būklę, nuolat atlieka pieno sudėties tyrimus ir pagal somatinių ląstelių skaičių atrenka sergančias piendaves, tiria sukėlėją, daro jautrumo antibiotikams tyrimus, sergančias karves gydo antibiogramos parinktais vaistais. Tačiau jei bandoje jau yra sergančių karvių, kurioms mastitą sukėlė, pavyzdžiui, auksinis stafilokokas, tai kitos bandoje esančios piendavės, nors ir pačios dar neserga, bet jau gali būti užkrėstos sukėlėju ir jį platinti. Taip susidaro tarsi užburtas ratas, kai sergančios karvės lyg ir išgydomos, bet po kiek laiko liga atsinaujina, nes užkratas plinta toliau. „Laisvos nuo mastito bandos“ programa buvo skirta nustatyti ne tik jau sergančias, bet ir tik mastito sukėlėjus platinančias karves.
Dr. S. Savickis pateikė „Pieno tyrimų“ įmonės specialistų apskaičiuotus ūkyje dėl mastito patiriamus pieno produkcijos nuostolius. Per 280 laktacijos dienų viena karvė dėl somatinių ląstelių piene kiekio praranda nuo 351 kg iki 601 kg pieno. Šalies pieno ūkiuose per metus dėl šios priežasties prarandama dešimtys tūkstančių tonų pieno žaliavos.
Kita svarbi akredituotos „Pieno tyrimų“ laboratorijos veiklos sritis – tapatumo programa tiriant pieno supirkimo įmonių pateikiamus mėginius. Per 2014 m. pagal šią programą buvo ištirti 41 654 pieno mėginiai. Nustatyta nemažai netipinių mėginių, daugiausia – Kelmės r. (35), Prienų r. (27), Kėdainių r. (21), Alytaus r., Jurbarko r. ir Vilkaviškio r. – po 12, Šakių r. ir Ukmergės r. – po 8 ir pan.
– Ši mėginių tapatumo programa pasiteisino, todėl ją ketiname tęsti, – teigė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. S. Savickis.
Maisto saugos, pienininkystės plėtros klausimams nagrinėti bus skirtas kitais metais Vilniuje vyksiantis pasaulinis pienininkystės kongresas. Jame ketinimus dalyvauti pareiškė 70 šalių atstovai. Daugiau nei tūkstantis pieno sektoriaus dalyvių svarstys pieno politikos ir ekonomikos, sveikatos ir mitybos, pieno ūkių ir mokslo, maisto saugos ir aplinkos klausimus, svečiuosis keliuose Lietuvos pieno ūkiuose, taip pat numatytose pieno perdirbimo, veislininkystės, pašarų gamybos įmonėse, VĮ „Pieno tyrimai“.
Daugelyje pienininkystės kongresų įvairiose pasaulio šalyse dalyvavęs VĮ „Pieno tyrimai“ vadovas dr. S. Savickis atsakė į susirinkusiųjų klausimus apie aktualius pieno ūkių ateities klausimus. Pasak dr. S. Savickio, pasaulyje didėja pieno poreikis, nors plinta ir jo antireklama. Nuo 2000 m. pasaulyje didėja pieno gamyba: 2000 m. pagaminta 584 mln. t pieno, 2005 m. – 658 mln. t, 2010 m. – 735 mln. t, 2013 m. – 782 mln. t, 2014 m. – 805 mln. t, prognozuojama, jog 2015 m. bus pagaminta 821 mln. t. Vienas statistinis pasaulio gyventojas 2005 m. suvartojo 101,4 kg pieno, 2010 m. – 106,9 kg, 2013 m. – 109,6 kg. Per pastarąjį dešimtmetį beveik milijardu padidėjo pasaulio gyventojų skaičius. Pieno produkcijai veriasi Kinijos, Indijos, kitų Azijos šalių rinkos. Tačiau ir grėsmių atsiranda. Dr. S. Savickis pacitavo prieš 3 tūkst. m. indų išminčių užrašytą teiginį: „Pienas – materializuota meilės energija, dėl to gali padėti žmogui atgauti vidinę ramybę, pajusti gyvenimo pilnatvę, meilę ir išmintį. Kai žmonių dorybingumas ir dvasingumas pradės mažėti, vienu iš degradacijos požymių bus mokslininkų ir gydytojų pareiškimai apie karvės pieno ir jo produktų žalą.“
– Lietuvio stalas neįsivaizduojamas be pieno ir jo produktų, – kalbėjo ŽŪM vyr. specialistė V. Kučinskienė. Pagal ŽŪM turimą statistiką, 2014 m. pirmąjį pusmetį karvių skaičius didėjo, tačiau nuo rugpjūčio mėn. ėmė mažėti. Pieno ūkiuose vyksta struktūriniai pasikeitimai, tačiau išlieka bendra tendencija – pienininkystė yra perspektyvus verslas. Šalyje nebeužtenka pieno žaliavos, apie 25 proc. tenka įsivežti iš kitų šalių. Paisant ES tendencijų, Lietuvos ūkių laukia plėtra: vidutinis šalies pieno ūkis – 5,2 karvės, Estijoje – 27, Airijoje – 58, Nyderlanduose – 75, Čekijoje – 123, Danijoje – 134.
V. Kučinskienės duomenimis, Lietuvos pieno gamintojų pajamos – ne tik gauta kaina už parduotą pieno žaliavą, bet ir tiesioginės išmokos bei šiemet gauta kompensacija už nuostolius dėl Rusijos embargo. Pavyzdžiui, 2013 m. pieno gamintojai gavo 1 463,1 mln. Lt už parduotą žaliavą ir 60,4 mln. Lt tiesioginių išmokų, o 2014 m. – 1 387,3 mln. Lt už parduotą pieną, 109,4 mln. Lt – tiesioginių išmokų ir 78,6 mln. Lt – kompensacijų dėl embargo.
Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.