Lenktynės dėl kaimo plėtros strategijų gairių

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) susirūpinę: nemažai Europos Sąjungos (ES) šalių jau parengė savo 2021–2027 m. žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros gairių projektus, tai yra atliko savo namų darbus ir tvirčiau už mus pasitiks ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) permainas po 2020 metų. Mūsų Vyriausybės darbo grupė, artėjant deryboms dėl naujojo ES septynerių metų biudžeto, netikėtai sumanė iš esmės pertvarkyti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), svarbiausią lietuviškų žemės ūkio statistinių duomenų analizės centrą.

Neeuropiniai dokumentai
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorę Jurgitą Stakėnienę nustebino ŽŪR vadovų duomenys, kad kitos ES šalys jau parašė naujus savo kaimo plėtros strategijų projektus, atsižvelgdamos į dar tik numatomus, hipotetinius BŽŪP pokyčius.
„Mūsų žmonės ES žemės ūkio ministrų tarybos sesijose domėjosi, bet jokia šalis tokių dokumentų dar neparengė. Ir negalėjo to padaryti, kol tik ploni, punktyriniai BŽŪP kontūrai nubrėžti. Aišku, jokiai Bendrijos narei niekas netrukdo nustatyti savų ilgalaikių žemės ūkio ir kaimo plėtros gairių.
Bet tai nėra europiniai dokumentai, siunčiami patvirtinti Europos Komisijai (EK). Štai LAEI paskelbė įžvalgas apie mūsų žemės ūkio ir kaimo plėtrą net iki 2030 m. O švedai nusprendė, kad ateityje jų žemės ūkis bus visiškai žalias, olandai ketina remti vien ūkininkus, įsidiegiančius naująsias technologijas. Jeigu bandytume Lietuvoje taikyti skandinaviškus kaimo plėtros modelius, retas mūsų žemdirbys galėtų tikėtis ES paramos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vadovė.

Aiški strategija padeda planuoti
J. Stakėnienė priminė, kad EK pernai lapkričio 29 d. paskelbė komunikatą „Maisto pramonės ir ūkininkavimo ateitis“ – ES BŽŪP pokyčių gaires. Dėl jų galutinai dar neapsispręsta. Sausio 9 d. EK atstovybėje Lietuvoje BŽŪP vizija buvo pristatyta ir aptarta, dėl komunikato diskutuota ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiuose.
„Vasarą tikimės išgirsti, kaip gali būti taisomi ES teisės aktai pertvarkant BŽŪP. Galbūt paaiškės ir naujoji kaimo plėtros paskirtis. Tik matydami, kaip keisis BŽŪP, galėsime tinkamai nustatyti pagrindines savo kaimo plėtros priemonių, veiklos sričių kryptis.
Be abejo, aiški strategija padeda tinkamai planuoti. Ta taisyklė tinka ir kaimo plėtrai, kuri yra svarbi BŽŪP sudedamoji dalis. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo 2021 m. turėsime įgyvendinti vieną nacionalinį strateginį BŽŪP planą, kuris aprėps ir BŽŪP pirmąjį ramstį (tiesiogines išmokas, rinkos reguliavimo priemones), ir antrąjį (kaimo plėtrą)“, – aiškino pareigūnė.

Braliukai jau pasirengę
Pasak J. Stakėnienės, BŽŪP permainoms turi ruoštis visi suinteresuotieji – ir valdžios institucijos, ir socialiniai partneriai.
„Kai Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija jau turės nuo ko atsispirti, žinosime ES biudžeto finansinius niuansus, pagrindinius būdus ir priemones BŽŪP įgyvendinti, matysime kokį nors apčiuopiamą EK popierių, konsultuodamiesi su žemdirbių organizacijomis, visa maisto pramone, teisininkais, kad nenuklystume ten, kur žemdirbiškajai visuomenei nepatiktų, gerai pasirengsime BŽŪP pokyčiams“, – žadėjo J. Stakėnienė.
Tačiau artimiausi Lietuvos kaimynai jau dabar užsibrėžė ateities tikslus, dėl kurių kietai derėsis su Briuseliu. Tai sužinojo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, susitikęs su Latvijos žemės ūkio ministru Janiu Dūklavu ir latvių žemdirbių organizacijų vadovais. Anot Latvijos ūkininkų federacijos pirmininkės Agitos Haukos, ir nuo 2021 m. negali mažėti parama kaimo gyvybę palaikantiems ES smulkiesiems, vidutiniams šeimos ūkiams. Lat­viai įsitikinę, kad kiekviena ES valstybė turėtų pati nuspręsti, kaip taikys būsimosios BŽŪP naujovę – viršutinę ūkiui skiriamų tiesioginių išmokų ribą.

Žvelgti toliau į ateitį
„Savo žemės ūkio vystymo strategijas turėtume sieti ne tik su ES finansinio programavimo laikotarpiais, bet ir žvelgti daug toliau į ateitį. Jau dabar reikėtų susirūpinti, kaip mūsų kaimas atrodys 2050-aisiais: gyvybingas, kupinas jaunatviško juoko ir vaikų klegesio ar tylus, nusenęs, ištuštėjęs, kryžmai užkaltais kas antros trobos langais, intensyviai gamybinis ar ekologiškas, dirbamosios žemės ar miškai? Auginsime, eksportuosime biomasę, žaliavas, nesukurdami didelės pridėtinės vertės, ar žemės ūkį padarysime viena svarbiausių šalies ekonomikos atsparų? Sekime Vakarų šalimis, kurios jau prieš 10–20 metų parengė sėk­mingas strategijas, kaip paversti kaimiškąsias vietoves maisto pramonės centrais, informaci-
nių technologijų laboratorijomis. Rei­­kia stengtis ne tik dėl EK palankaus pažymio. Dar svarbiau nuolat ieškoti mūsų žemės ūkiui vietos po saule besikeičiančiame pasaulyje“, – „Ūkininko patarėją“ tikino ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos COGECA viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Investicijas dėlioja iš anksto
ŽŪR prezidiumo narys, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos laikinasis direktorius Mindaugas Kinderis nerimauja, kad Žemės ūkio ministerija gali, kaip anksčiau ne kartą būta, parodyti žemdirbių organizacijoms lietuviškus 2021–2027 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros programų projektus paskutinę akimirką, kai juos reikės siųsti Briuseliui, todėl ŽŪR nieko nei pridėti, nei išbraukti neturės laiko.
„Jau dabar turime žinoti, kokia bus Lietuvos agrarinė politika iš Bendrijos pasitraukus vienai svarbiausių ES biudžeto maitintojų Jungtinei Karalystei, ES iždui netekus 12–13 mlrd. eurų per metus ir neišvengiamai sumažėjus visoms Bendrijos išlaidoms, taip pat ir žemės ūkiui skiriamoms lėšoms. Ar gyvulininkystė tebebus skatinama ir laikoma žemės ūkio šaka, sukuriančia didžiausią pridėtinę vertę, suteikiančia darbo ir sprendžiančia socialines problemas? Ateities investicijas planuojame, dėliojame iš anksto. Negi reikės laukti net trejus metus, norint sužinoti, kaip Lietuvą paveiks naujoji ES BŽŪP: ko neteksime, ką galbūt gausime? Juk ministerija užsakė LAEI atlikti studiją, kaip toliau vystysis mūsų žemės ūkis. Pagrindinės raidos kryptys turi būti aiškios“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Rūmų tarybos ir prezidiumo narys.

Pakeis Laisvosios rinkos institutas?
Tačiau naujų studijų apie Lietuvos žemės ūkio būklę agrarinė visuomenė gali ir nesulaukti. Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo pagerinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybę. Numatyta reformuoti ir LAEI. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė siūlo keisti instituto funkcijas arba apskritai paversti jį dar vienu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro kamieniniu padaliniu, filialu. ŽŪR taryba įsitikinusi, kad dėl tokios nesuprantamos pertvarkos darbo neteks dalis patyrusių instituto darbuotojų, vėjais bus paleista jų ilgametė patirtis. O mūsų politikai per derybas su ES institucijomis dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu neteks svarbaus lietuviškų agrarinių statistinių duomenų analizės šaltinio.
Panašiai prieš Antrąjį pasaulinį karą sovietų diktatorius Josifas Stalinas nugalabijo geriausius savo karvedžius, pilietinio karo didvyrius, tarnavusius dar caro kariuomenėje, todėl Raudonoji armija, vadovaujama beraščių komisarų, 1941–1942 m. smarkiai gavo į kaulus nuo puolančio Vokietijos vermachto.
LAEI yra pagrindinis ir vienintelis mūsų šalies agrarinis „think tank“ (smegenų centras). Žemdirbiai juokauja, kad, nelikus Agrarinės ekonomikos instituto, Žemės ūkio ministeriją gal konsultuos Laisvosios rinkos institutas.

Pirmalaikės strategijos – tik entuziazmas

Bronis ROPĖ
Europos Parlamento narys

Dar neaiški ne tik naujoji BŽŪP. Sanglaudos politikos, pagal kurią taip pat remiamos kaimo vietovės, galimos permainos irgi nepasiekė ES politikų diskusijų slenksčio. Tik spėlionės, bet nieko oficialaus. Vidurio Europos žiniasklaida praneša, kad lėšos sanglaudos ir žemės ūkio politikai mažės 15 proc., tačiau ES biudžeto komisaras Güntheris Hermannas Oettingeris tai neigia. Gegužės pradžioje EK ketina pristatyti ES biudžeto po 2020 m. projektą. 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpiu BŽŪP buvo skiriama 38 proc. ES biudžeto lėšų. Kol nesužinojome, kaip pakis būsimojo biudžeto dalis, numatyta žemės ūkiui, galime rašyti kokias tik norime savo strategijas, bet tai bus tik entuziazmo pliūpsnis.
Daug išmintingiau priminti Briuseliui senas skolas. Štai Baltijos šalys ir Lenkija susitarė reikalauti, kad Rytų Europos ūkininkų tiesioginių išmokų, kurios smarkiai atsilieka nuo ES paramos Vakarų Europos žemdirbiams, klausimas būtų sprendžiamas jau dabar.
Palaukime, kokio dydžio voką iš ES kapšo 2021–2027 m. gaus Lietuvos žemdirbiai. Tada ŽŪM su socialiniais partneriais turės tartis, kaip jį pasidalyti.
Svarbiausia, kad naujojo ES finansinio laikotarpio biudžetas būtų kuo teisingesnis ir garantuotų visiems Bendrijos žemdirbiams vienodesnes konkurencijos sąlygas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas