Mėsinių veislių galvijus svers valstybė?

Prieš mėnesį Aleksandro Stulginskio universitete oficialiai duris atvėrus Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centrui bei viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad šis centras augintojams teiks privalomą veislinių mėsinių galvijų svėrimo paslaugą, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai ėmė reikšti nepasitenkinimą. Ir ne dėl to, kad gyvulius reikės sverti (šios procedūros būtinybe veislinių augintojai neabejoja), bet todėl, kad Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklės dar prieš pusantrų metų buvo patvirtintos su žemdirbių savivalda nepasitarus. O dabar, augintojų įsitikinimu, pertekliniai šių taisyklų reikalavimai ima lįsti iš maišo.

Taisyklės stebina augintojus
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) 2014 m. gegužę patvirtintos Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklės reglamentuoja svėrimo procedūros ir su tuo susijusių dokumentų pildymo tvarką, telyčių, karvių ir buliukų individualų vertinimą bei tinkamą mėsinių grynaveislių galvijų veislininkystės apskaitos tvarkymą.
Šiose taisyklėse nustatyta, kad mėsinių veislių galvijams, įrašomiems į kilmės knygą, yra privalomas ne tik individualus vertinimas, bet ir produktyvumo kontrolė, t.y. svėrimas. Telyčaitės turi būti sveriamos ką tik atvestos, 210 dienų (atjunkant) ir 365 dienų. (Telyčių priesvoris iki 210 d. turi parodyti žindenės pieningumą, o priesvoris nuo 210 iki 365 d. – jos pačios produktyvumą.)
Buliukus privalu sverti tik atvestus, 210 dienų (atjunkant) ir individualaus vertinimo metu. Atlikus pirmuosius du svėrimus apskaičiuojamas būsimas metinio buliuko svoris.
Taisyklėse nurodoma, kad „svėrimus ūkyje atlieka galvijų laikytojas turimomis arba mobiliosiomis svarstyklėmis. O vieną kontrolinį svėrimą turi atlikti įgaliota produktyvumo kontrolės institucija – UAB „Šilutės veislininkystė“. Pastaroji taisyklių nuostata labiausiai ir stebina LMGAGA narius.

Kodėl negali sverti patys?
L. e. p. LMGAGA direktorius Alvydas Pečiulaitis, ne vienus metus ūkiuose dirbantis ir galvijų vertintoju, teigia, kad mėsinių veislių galvijų vertinimo modelį Lietuva yra perėmusi iš Vokietijos. Vertinimo metu nustatoma, ar individas atitinka savo veislės tipą, tarkime, ar yra angusui būdiningos spalvos, ar neturi rudimentinių ragų. Taip pat vertinamas gyvulio eksterjeras bei raumeningumas. Galutinė buliukų veislinė vertė nustatoma pagal kompleksinį veislinės vertės indeksą, kuriam labai svarbus rodiklis yra skirtumas tarp vidutinio paros priesvorio nuo atvedimo iki vertinimo dienos ir bazinio veislės priesvorio. (Bazinį veislės priesvorį per parą, atsižvelgdama į veislės selekcinę programą, nustato asociacija.) Tačiau realiai iki šiol mūsų šalyje, kitaip nei Vokietijoje, buvo sveriama tik apie trečdalis vertinamų galvijų.
Tiek A. Pečiulaitis, tiek jo mintims antrinanti LMGAGA pirmininkė Laura Mišeikienė neabejoja, kad veislei auginamus gyvulius sverti būtina, nes kitaip tikrosios jų veislinės vertės nesužinosi ir gerų veislininkystės rezultatų nepasieksi. Tačiau pašnekovai kelia klausimą, ar svėrimo paslaugą būtinai turi teikti valstybės įgaliota institucija, o ūkininkai už tai mokėti.
Pasak pašnekovų, pažangūs mėsinės galvijininkystės ūkiai yra įsigiję nepigiai kainavusias svarstykles, kai kas šiam pirkiniui kaip žemės ūkio valdų modernizavimo priemonei panaudojo ir ES investicinę paramą. Tačiau, remiantis taisyklių nuostatomis, svėrimo paslaugą ir tokie ūkiai turės pirkti.
„Paskutinėmis praėjusių metų dienomis patvirtintose Pagalbos veislininkystei taisyklėse rašoma, kad valstybė apmoka iki 70 proc. išlaidų už gyvulių produktyvumo kontrolę ir kad UAB „Šilutės veislininkystė“ šiemet gaus po 8,66 Eur už kiekvieną suteiktą mėsinių veislių galvijų privalomo svėrimo paslaugą. Tačiau ar tikrai ūkininkui tereikės primokėti 30 proc., t.y. po 3,71 Eur? Nepasakyčiau, kad ir tai būtų mažai, bet sklando gandai, kad teks pakloti ir visus 12 Eur. Be to, stebina, kad viename teisės akte rašoma, jog galvijus svers „Šilutės veislininkystė“, kitame – kad ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras“, – stebisi L. Mišeikienė. LMGAGA pirmininkei šiandien abejonių kelia ir tai, ar valstybės įgalioti svėrėjai ūkininkų pageidaujamu laiku tikrai sugebės pasiekti atokiausius šalies regionus.

Nereikia nerimauti iš anksto
UAB „Šilutės veislininkystė“ direktoriaus Šarūno Nenartavičiaus nuomone, ūkininkams iš anksto nerimauti nereikėtų. „Kontrolinio galvijų svėrimo procedūrą administruoja mūsų įmonė. Mes sudarinėsime ir atvykimo į ūkius grafikus. Taigi augintojas gali kreiptis arba į asociaciją, arba tiesiogiai į mūsų įmonę. „Šilutės veislininkystė“ tiesiog yra sudariusi sutartį su ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centru, nes šis centras turi įsigijęs naują, modernią įrangą. Be to, jis įsikūręs geografiškai itin patogioje šalies vietoje“, – aiškina Š. Nenartavičius, pastebėdamas, kad nors mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolę reglamentuojantis teisės aktas šalyje galioja jau antri metai, ūkininkai į privalomą kontrolinį savo augintinių svėrimą tebežiūri vangiai.

Alternatyvų yra daug
Tačiau LMGAGA vadovai įsitikinę, kad augintojams, turintiems metrologiškai patikrintas, sertifikuotas svarstykles, iš valstybės pirkti kontrolinio svėrimo paslaugą būtų absurdiška. „Šiuo metu jau yra netgi tokių ūkių, kurie prieauglį sveria kiekvieną mėnesį ir pagal tai vertina, kokią įtaką žindenių pieningumui daro vienokie ar kitokie pašarai. Šiuose ūkiuose nepriekaištingai tvarkomi ir svėrimo duomenų žurnalai“, – kalba A. Pečiulaitis, neabejojantis, kad yra ir alternatyvių būdų kontroliuoti svėrimo procedūros kokybę. Pasak pašnekovo, pakaktų nesudėtingo ir santykinai nebrangaus ūkininko turimų svarstyklių priedėlio. Toks priedėlis „išmuštų“ kvitą, kuriame būtų įrašytas tikslus galvijo svoris ir svėrimo laikas sekundžių tikslumu. „Augintojui turi būti sudaryta galimybė arba įsigyti metrologiškai patikimas svarstykles, arba pirkti paslaugą“, – neabejoja A. Pečiulaitis.
Dar vieną alternatyvą siūlo patyręs mėsinių galvijų augintojas, Kėdainių r. ūkininkas Feliksas Vaitelis, teigiantis, kad jo siūlymas netgi nebūtų naujovė, nes iki 2003 m. mėsinių veislių galvijus veisėjai savomis svarstyklėmis svėrė dalyvaujant VGVPT atstovui – veislininkystės inspektoriui.
„Vėliau tokio reikalavimo kažkodėl neliko, tačiau mes auginamus gyvulius vis tiek sveriame bent kelis kartus. Todėl mano siūlymas būtų atnaujinti seną tvarką – juk kiekviename rajone dirba atlyginimą iš valstybės biudžeto gaunantis VGVPT specialistas. Tegu šis specialistas atvyksta į ūkį, patikrina svarstyklių sertifikatą ir stebi gyvulių svėrimo procedūrą. Taip ne tik ūkininko, bet ir valstybės pinigų bus sutaupyta“, – įsitikinęs limuzinų veislės galvijų augintojas F. Vaitelis.
O Anykščių r. taip pat šios veislės galvijus auginantis ūkininkas Arūnas Cicėnas teigia, kad jo ūkyje net techniškai būtų neįmanoma galvijus sverti kontrolierių atsivežtomis svarstyklėmis. „Reikia nepamiršti, kad kiekvieno svėrimo metu gyvulys patiria stresą, dėl kurio netgi sumažėja jo priesvoris. Pas mus svarstyklės įrengtos koridoriuje tarp dviejų fermų. Todėl pervarant buliukus iš vienos fermos į kitą jie pasveriami visiškai natūraliomis sąlygomis. Taigi jei kontrolierius pageidauja stebėti šią procedūrą, – prašom“, – kalba pašnekovas.
LGAGA, atsižvelgdama į savo narių nuomones dėl Mėsinių veislių galvijų produktyvumo kontrolės, individualaus vertinimo ir veislininkystės apskaitos taisyklių, planuoja artimiausiu metu kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su klausimu, ar ūkiams, turintiems kalibruotas svarstykles ir galintiems patiems sverti galvijus, pirkti svėrimo paslaugą iš įgaliotos produktyvumo kontrolės institucijos, nėra perteklinis reikalavimas.
LGAGA vadovams taip pat nėra aišku (nes taisyklėse tai neaptarta), kokių sankcijų ar suvaržymų gali sulaukti ūkiai, kurie augintinių nesvers, o tarkime, sulaukusias pusantrų metų veislines telyčaites sumanys parduoti ne mėsai, o veislei.

Kontroliuoti turi nepriklausomi ekspertai

Prof. Vigilijus JUKNA
A. Stulginskio universiteto Gyvulinin­kystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas

Tenka tik apgailestauti, kad pastangos vykdyti mėsinių galvijų selekciją pagal ICAR reikalavimus ir siekis didinti mėsinių veislių galvijų veislinę vertę kai kurių mėsinių galvijų augintojų sutiktas nepalankiai. Siekiant tarptautinio pripažinimo ir tikslios apskaitos bei gyvulių veislinės vertės nustatymo, produktyvumo kontrolė turi būti vykdoma nepriklausomų ekspertų. Vykdant centralizuotą veislinių gyvulių svėrimą tam tikrais amžiaus tarpsniais sukaupiami duomenys pagal veisles, atliekamos analizės, koreguojamos selekcijos programos. Taip vykdant nuoseklų darbą didinama gyvulių veislinė vertė. Lietuvoje šiuo metu niekas negali pasakyti, kokie vidutiniai veislei atrenkamų buliukų priesvoriai pagal veisles. Kaip jie kinta – gerėja ar blogėja? Ar tinkamai vykdoma selekcija, ar parenkami aukštos veislinės vertės reproduktoriai ir t.t. Nėra duomenų, kaip kinta atjunkomų veršelių priesvoriai, kurie nusako karvių pieningumą – gerėja jie ar blogėja, kokie metinių telyčių svoriai ir kt. Daugelyje ES šalių produktyvumo kontrolę vykdo nepriklausomi ekspertai. Nes neabejojama, kad tai yra pats objektyviausias būdas vykdyti mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę, centralizuotai kaupti ir analizuoti duomenis, taip pat juos panaudoti efektyviai selekcijai vykdyti. Einant tuo keliu, kad patys ūkininkai gali sverti, taip pat būtų galima kalbėti, kad ir veislinę gyvulio vertę galėtų nustatyti pats ūkininkas. Tik ar tai bus objektyvu? Ir apie kokią selekciją ir veislininkystės darbą tada galima būtų kalbėti? Visi ankstesni bandymai asociacijoje ignoruoti bendrai pripažintas galvijų veislininkystės nuostatas naudos nedavė, gerokai sulėtino veislininkystės pažangą ir mažino augintojų gaunamas pajamas už veislinių galvijų pardavimus dėl šių galvijų prastesnės nei galėtų būti veislinės vertės.
Valstybė daug investuoja į veislininkystę, taip pat nuo 2015 m subsidijuoja 30 proc. veislinių galvijų įsigijimą (už veislinį buliuką iki 1300 Eur, už telyčią – iki 1000 Eur), todėl ir veislinių galvijų augintojai turi atsakingai vykdyti selekciją, auginant ar įsigijus veislinius gyvulius nuolat didinti jų veislinę vertę, taip ateityje sukurdami didesnę pridėtinę vertę. Neatsakingas požiūris ir nenoras nuosekliai didinti veislinių galvijų vertę ateityje sumažins galimybę sėkmingai realizuoti veislinius gyvulius ir konkuruoti parduodant veislinį prieauglį užsienio ir vidaus rinkose.
Auginantieji galvijus mėsai produktyvumo kontrolės vykdyti neprivalo.

cŠaliai bus suteiktas kokybės sertifikatas

Vilius REKŠTYS
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas

Gyvulių augintojas, kuris yra suinteresuotas savo ūkio sėk­me, visada stebės savo gyvulių svorį, fiksuos duomenis apie veršiavimąsi, sėklinimus ar kergimus. Gyvulių produktyvumo kontrolė Lietuvoje yra organizuojama vadovaujantis Tarptautinio gyvulių produktyvumo apskaitos komiteto (ICAR) parengtomis gairėmis. Tinkamai įgyvendinant šio komiteto rekomendacijas šaliai gali būti suteiktas kokybės sertifikatas ir duomenys apie šalies ir individualų gyvulių produktyvumą pripažįstami kaip teisingi.
Vykdant produktyvumo kon­trolę ūkyje atliekami gyvulio svėrimai (trys). Tam, kad duomenys būtų oficialūs, bent vieną iš svėrimų turi atlikti nepriklausomas asmuo. Lietuvoje už mėsinių galvijų produktyvumo kontrolės organizavimą atsakinga UAB „Šilutės veislininkystė“. Valstybė kompensuoja iki 70 proc. produktyvumo kontrolės išlaidų. Įkainis yra nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Visi produktyvumo kontrolės svėrimai turi būti atliekami naudojant kalibruotas, metrologiškai patikrintas svars­tykles.
Surinkus pakankamai duomenų bus galima pradėti genetinį mėsinių galvijų vertinimą Lietuvoje ir tai bus etapas, kai šalis pereis į aukštenį mėsinės galvijininkystės lygmenį.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.