Mokestis prekybininkams labiausiai pradžiugins lenkus

Prekybos tinklų priešiškai, ekonomistų skeptiškai, ūkininkų įtariai sutiktas Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas jau atlaikė pirmąjį balsavimą Seimo plenarinių posėdžių salėje. Ar nauja rinkliava, jeigu įsigalios, „teisingai paskirstys Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus mokesčių naštą“, anot rengėjų? O gal tik sustiprins Latvijos ir Lenkijos ekonomiką?

Mikroskopinis pranašumas

Įstatymo projekto aiškinamasis raštas šeimų krautuvėlėms, ūkininkų parduotuvėms žada efemerišką, mikroskopinį pranašumą prieš didžiuosius prekybos tinklus, kurie bus priversti 1 procentu daugiau savo mėnesio pelnų atiduoti Prezidento Gitano Nausėdos kuriamai gerovės valstybei ir 2020 metais turės papildyti biudžetą apie 31,9 mln. eurų. Valdantieji politikai faktiškai ketina paskelbti karą prekybininkams. Kaip sako prancūzai, „à la guerre comme à la guerre“ („per karą ne tik šaudoma, bet ir atsišaudoma“). Prekybininkai gali imtis atsakomųjų priemonių – padidinti maisto produktų kainas.

Net patriotai neištvers

Dėl to lenkai ir latviai, mokantys 4 kartus mažesnį pagrindinių maisto produktų gamybos pridėtinės vertės mokestį (PVM) nei Lietuvos ūkininkai, dar labiau aplenks Lietuvos maisto tiekimo grandinės dalyvius, nes net patriotiškiausi lietuviai, nebeišgalintys dar daugiau savo šeimos pajamų išleisti pabrangusiam maistui, puls į kaimyninių šalių prekybos tinklų glėbį.

O kas laukia ūkininkų, ypač tų, kurie tiekia produkciją didiesiems prekybos tinklams, jeigu Stambios prekybos mokesčio įstatymas įsigalios jau nuo 2020 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių?

Kur kainos nesikandžioja

„Nukentės daržovių augintojai, o ne pirkėjai. Prekybos tinklų tarpusavio konkurencija nepaprastai stipri, todėl didieji prekybininkai bijos dar labiau branginti maistą, kad pensininkai neperbėgtų pas varžovus, kurių parduotuvėse kainos ne taip kandžiojasi. Lietuviai dar didesniais srautais važiuotų į Lenkiją apsipirkti tik tada, jeigu brangtų patys pigiausi produktai. Ir Lenkijoje kokybiškas maistas brangiai kainuoja. O greitojo maisto, įvairiausių subproduktų pigiai galima nusipirkti ir pas mus. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai valgo vis daugiau daržovių. Kopūstus, morkas, burokėlius prekybos tinklams pradėjo tiekti net smulkūs augintojai. Jie daug pinigų išleido savo produkcijai paruošti, įpakuoti, paženklinti, pervežti. Ką ūkininkai darys, kai dėl siūlomo mokesčio prekybininkai reikalaus daržoves tiekti pigiau už savikainą, o pirkėjams aiškins, kad „blogieji“ daržininkai raugintus agurkus brangina? Daržovių augintojų padėtis nepavydėtina – treji nederlingi metai, o dabar nežinia kada koks nors valdiškų prievolių akmuo vėl ant žemdirbių užkris“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Nieko kito neliks

Verslinio obelų sodo UAB „Naradava“ (Pasvalio r.) direktorius Aloyzas Grygalis mano priešingai – labiausiai bus nuskriausti valgytojai. „Prekybos centrams nieko kito ir nebeliks. Pastabi 82 metų uošvė, puikiai išmananti ekonomiką, iš karto atkreipia mano dėmesį – valdžia pensijas kelia, vadinasi, prekybininkai netrukus maisto produktus brangins. Pirmiau reikėtų leisti prekybininkams apyvartą padidinti, kad jie galėtų pirkėjų naudai prekių kainas įšaldyti, tik paskui naujų mokesčių prisigalvoti ar esamus kelti. Mokesčių tvarka pas mus turi būti tokia pati, kaip kaimyninėse šalyse. Lietuvos vaisių augintojai net sodo įrangos, konteinerių obuoliams krauti važiuoja į Lenkiją, nes ten pigiau. Kai valdžia pabrangins žemės ūkiui skirtą dyzeliną, deja, būsime priversti susigrąžinti tuos pinigus iš vartotojų. Juk privalau savo darbuotojams algas mokėti“, – „Ūkininko patarėjui“ liūdnai kalbėjo A. Grygalis.

Latviams parankus išsidėstymas

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas prof. dr. Vytautas Tėvelis irgi galvoja, kad prekybininkai padidėjusias savo išlaidas atsiims iš pirkėjų.

„Dabar dar sunku pasakyti, kaip prognozuojamo mokesčio našta pasiskirstys. Prekybos tinklų kainodara nuolat kinta, santykiai su tiekėjais – lankstūs. Tikimės, kad stambios prekybos mokestis visu svoriu neužguls paukštynų. Jau dabar lietuviškos paukštienos supirkimo kainos labai nuspaustos, mažiausios Europoje.

Jeigu dar nukris, mūsų paukštininkystės sektorius sužlugs. Lietuviškas stambios prekybos mokestis gal naudingesnis būtų lenkams negu latviams. Lenkiška vištiena, kuria dabar nelegaliai prekiaujama Lietuvos turguose, greitai atsidurtų mūsų parduotuvių vitrinose. Žinoma, ir Lietuvos koncernui „Linas Agro Group“ priklausančiai vištienos gamybos bendrovei „Putnu Fabrika Kekava“ būtų labai parankus tas išsidėstymas tarp Latvijos (ten bendrovė įsikūrusi) ir Lietuvos, kurioje „Kekava“ siekia įsigalėti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė V. Tėvelis.

Sukaustyti viena grandine

Pasak AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininko Antano Trumpos, prekybininkai ir perdirbėjai sukaustyti viena grandine.

„Jeigu jiems blogai, pajuntame ir mes. Kai pieno perdirbėjai ką nors pasiūlo, niekam nepatinka. O politikai gali nepaisyti ekonomikos dėsnių ir logikos. Nieko gero nebus iš to siūlomo mokesčio – vieni nukentės mažiau, kiti – daugiau, o labiausiai – vartotojai. Tik lenkai džiaugsis“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino A. Trumpa.

Pramoninės pieno produktų gamybos veteranas A. Trumpa pataria politikams išgirsti ekonomistus, kurie tvirtina, kad stambios prekybos mokestis, kurį teisingiau būtų vadinti prekybos apyvartos mokesčiu, atsilieps ne tik didiesiems maisto prekybos tinklams, bet ir kelioms dešimtims įmonių, prekiaujančių kitomis būtiniausiomis prekėmis (drabužiais, buitine technika).

Mokesčių sistemos iškrypimas

Daug nedidelių bendrovių 2 mln. eurų apyvartą, nuo kurios, pagal įstatymo iniciatorių siūlymą, jau būtų skaičiuojamas 1 proc. mokestis, gali pasiekti kalėdinio apsipirkimo mėnesiais. Tada visi prekybininkai produkcijos parduoda daugiausia. Įstatymo rengėjai negailestingi – vos peržengus 2 mln. eurų ribą, uždirbus nors 100 eurų daugiau, reikėtų registruotis ir dėl vieno sėkmingos apyvartos mėnesio visus metus mokėti stambios prekybos mokestį. Net jeigu prekyba kitais mėnesiais buvo nuostolinga.

Nuo tokio lietuviškos mokesčių sistemos iškrypimo visos kainos smarkiai šokteltų aukštyn, dar daugiau lietuvių patrauktų į Lenkiją ir Latviją pirkti būtiniausių prekių, o lietuviškų produktų gamintojams ir pardavėjams niekaip nepavyktų susigrąžinti pirkėjų.

Ir savi teisininkai abejoja

Prekybos įmonių apyvartos mokestis net Seimo teisininkams kelia itin daug abejonių. Tokios rinkliavos nėra nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. ES teisės aktai draudžia Bendrijos valstybėms įsivesti antrą tokį patį mokestį kaip PVM.

Vengrijos valdžia apyvartos mokesčiu verslininkus apdėjo 2010–2012 metais, tačiau, Europos Komisijai jį pripažinus neteisėtu, panaikino. Dabar šios valstybės vyriausybė turi grąžinti verslui surinktus pinigus ir atlyginti nuostolius.

Lenkija prekybos įmonėms apyvartos mokestį nustatė 2016 metais. Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą dėl politikų pagalbos tik daliai verslo. Lenkija iki šiol bylinėjasi su Briuseliu dėl mokesčio teisėtumo.

Panika padidino šeimų išlaidas

Slovakija apyvartos mokestį buvo įvedusi 2018 m., tačiau panaikino, vos išgirdusi pirmuosius perspėjimo signalus iš Briuselio. Slovakijos įmonės permainoms pradėjo ruoštis iš anksto. Prekių kainos ėmė sparčiau kilti „avansu“.

Slovakijos finansų politikos instituto duomenimis, kainos Slovakijoje vien 2019 m. sausį dėl mažmeninės prekybos rinkliavos padidėjo maždaug 0,9 proc., nors šių metų pradžioje trijų didžiausių Slovakijos mažmeninės prekybos įmonių („Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“) apyvarta dar nebuvo apmokestinama. Apskaičiuota, kad dėl apyvartos mokesčio sukeltos panikos Slovakijos statistinės penkių žmonių šeimos, kuri paprastai skirdavo maistui 500 eurų per mėnesį, išlaidos vidutiniškai padidėjo 60 eurų.

 

Didžiausi mokesčio nešikai

Indrė GENYTĖ-PIKČIENĖ

Ekonomistė

Liūdniausia, kad naują pagalbinį mokestį paskutinę akimirką prieš 2020 m. Seimo rinkimus valdantieji paskubomis ketina įvesti ne dėl kokios valstybei svarbios ilgalaikės strategijos. Sudarant 2021 m. biudžetą jau nebebus prasmės ir nepavyks papirkinėti gausiausios visuomenės dalies, labiausiai nuskriaustų rinkėjų – pensininkų ir socialiai remtinų žmonių.

Lietuvos mažmeninių tinklų prekybos pelningumas – 3–4 proc. Tikrai šie skaičiai nėra kokie stebuklingi. Pasauliniai užsienio prekybos tinklai ne tiek uždirba.

Prekybininkai yra arčiausiai vartotojų. Mažmeniniai tinklai tikrai nenusiteikę kerštauti pirkėjams dėl politikų išmonių.

Bet vienos įmonės pajėgtų mokėti stambios prekybos mokestį, kitos – ne. Tos, kurios neatlaikys jo naštos, ilgainiui gali pridėti padidėjusias išlaidas prie savo prekių kainų.

Tada prasidėtų dar masiškesnis apsipirkinėjimas Lenkijoje ir paaiškėtų, kas yra didžiausi mokesčio nešikai.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas