Pagaliau vasara! (nuotraukų galerija)

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) ketvirtadienį savo narius ir draugus pakvietė į sezono atidarymą, kuris buvo surengtas jau devynioliktą kartą. Kaimo turizmo sektoriaus entuziastai rinkosi Anykščių rajone, prie Rubikių ežero įkurtame gamtos ir pramogų parke „Gradiali Anykščiai“. Sulėktuvėse dalyvavo apie du šimtai asociacijos narių iš visos Lietuvos. Juos domino ne vien šventiniai akcentai, bet ir darbiniai pokalbiai, kontaktų mugė su atvykstamojo turizmo agentūrų atstovais. Rūpestis bendras – kuo intensyviau išnaudoti sezoną. Lietuvoje jis trunka vos 100 dienų.

Vis daugiau komforto
Kaimo turizmo sektorius išaugęs ir subrendęs. 650 sodybų, kurios yra registravusios savo veiklą, per metus priima apie 320 tūkst. poilsiautojų. Tai yra apie penktadalis viso Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus.
Kaimo turizmas – vis labiau populiarėjanti šalies pažinimo forma, alternatyva masiniam turizmui. Praėję metai buvo vieni sėkmingiausių, sulaukta apie 11 proc. daugiau lankytojų. Užsienio turistai sudaro apie dešimtadalį. Pernai ypač padaugėjo svečių iš Latvijos. Lietuvos kaime dažni svečiai ir iš Lenkijos, Baltarusijos.
Gerokai ūgtelėjo paslaugų kokybė. Daugiausia sodybų, siūlančių trijų gandrų standartą atitinkančias apgyvendinimo sąlygas: jose yra virtuvėlė arba siūloma maitinimo paslauga, dviem kambariams tenka ne mažiau kaip vienas sanitarinis mazgas su dušu, teritorija saugi, tvarkinga, apželdinta.
Verslininkai suinteresuoti investuoti į infrastruktūrą, siekti aukštesnio įvertinimo.
Pasak LKTA prezidento Lino Žabaliūno, prašymus iš naujo įvertinti teikiamų paslaugų kokybę yra pateikę dešimt asociacijos narių. Sezono atidarymo metu sertifikatas, patvirtinantis aukščiausią (penkių gandrų) kategoriją, buvo įteiktas šventės šeimininkams – „Gradiali Anykščiai“. Čia komfortiškai galima ilsėtis visus metus. Kambariai vienviečiai ar dviviečiai, su dušais. Yra restoranas. Teritorija idealiai sutvarkyta, tamsiuoju paros laiku apšviečiama. Užmirkstančiame miškelyje sukurtas originalus Kaukių parkas, įdomus tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
Viena iš sodybų, dar laukiančių ekspertinio vertinimo (dėl ketvirto „gandriuko“ suteikimo), yra tame pačiame rajone veikianti kaimo turizmo sodyba „Geras“.

Trispalvė pagal Gitaną
Sodybos „Geras“ šeimininkė Gitana Mileikaitė, kuri yra LKTA tarybos pirmininkė, su įkvėpimu pristato savo naujausią kūrinį – ant Šešupės upės skardžio pastatytus tris namelius: geltoną, žalią, raudoną. „Mano sodyboje Trispalvė visada iškelta“, – šypsosi. Trispalviai nameliai romantiškoje vietoje su visais patogumais ir mini virtuvėlėmis traukia keliaujančiųjų Šešupe dėmesį, kai kurie susidomėję sustoja būtent dėl jų.
Kiekvienam nameliui parinktas atitinkamų spalvų interjeras, net smulkmenos – rankšluosčiai, saldainiai, popierinės servetėlės. Spalvoti nameliai su vardais: Svajonių, Vilties, Meilės. Čia pat ir dvivietis maudymosi kubilas.
Nameliai tarp pušų mėgstami svečių, o populiariausias – raudonasis, Meilės. Prieš savaitę čia lankęsis belgas pasisiūlė jį pirkti!
Visos vietos sodyboje šios vasaros savaitgaliams jau užsakytos – džiaugiasi moteris, kuri kaimo turizmo verslą pradėjo beveik prieš dešimtmetį, tuščiame lauke ir… tuščiomis kišenėmis. Pravertė įgimti ir įgyti gebėjimai: išmonė ir kūrybingumas, darbštumas ir uždegantis tikėjimas savo veikla.

Savo bendruomenių švyturėliai
Patraukliame gamtos kampelyje poros kilometrų spinduliu išsidėsčiusios bent aštuonios kaimo turizmo sodybos. G. Mileikaitė sako, kad jos ne konkurentės, o partnerės. Šio ar to prireikus ji pati dažnai mina takelį pas artimiausią verslo kaimyną.
Svetinga aukštaitė vaišina arbata iš gydančio šaltinio vandens, Svėdasų kepyklėlės kepiniais. Kalbamės apie tai, kad kaimo turizmo sodybos tampa židinėliais, kurie paskatina ir kitas veiklas, kultūrinį gyvenimą. Perkama krašto ūkininkų, smulkiųjų įmonių, amatininkų produkcija. Atsiranda prielaidos atgyti vietos lankytiniems objektams.
Sujudimas paskatina visus pasitempti, išsišluoti kiemus, pasisodinti gėlių.
Dažną kaimo turizmo sodybą puošia padėkos, bylojančios, kad šeimininkai aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, jį judina.
LKTA prezidentas L. Žabaliūnas apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerijos akimis daugiausia dėmesio, paramos yra verti tie verslai kaime, kurie sukuria daugiau darbo vietų. Šiuo aspektu sezoninis kaimo turizmas, kurį plėtojantys žmonės paprastai turi kitą pragyvenimo šaltinį, negali varžytis su verslais, veikiančiais visus metus – duonos kepėjais ar kirpėjais. Sukuriamą naudą reikėtų vertinti per antrinį efektą – kiek pritraukiama lankytojų, potencialių vartotojų.

Priklausomi nuo orų prognozės
Gegužė, kaip ir vasara, yra kupina netikėtumų. Gamta tai geriausiai pademonstravo sezono atidarymo išvakarėse. Ką tik švietė saulė, bet netikėtai ją užtemdė juodi debesys, dangus ėmė svaidytis žaibais. Prapliupo trumpalaikiai lietūs. Viename kaimo gale pliaupia, kitame – sausa. O Užpaliuose (Utenos r.) pažiro kruša ledukais beveik sulig žirniu. Po penkių minučių vėl saulė šypsosi…
Prašniokštė trumpa liūtis ir Molėtų r., Bijutiškio seniūnijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje „Kliukai“, kurią tris vaikus auginantys Sandra ir Vytis Štelbiai sukūrė ramiam šeimų poilsiui. Jokių vestuvių pokylių, bernvakarių ar mergvakarių. Lankosi daugiausia tie patys lankytojai, kurių vaikai jau pažįsta Štelbių atžalas, nori kartu žaisti. Atvyksta iš miesto žmonės, ir laikas tarsi sustoja, srovena lėtai ir maloniai kaip medus. Šeštadieniais šeimininkauti mėgstantis šeimininkas kieme užkaičia katilą, savo svečius vaišina sriuba.
Vyrą piktina sinoptikų kai kada neatsakingai ištarti žodžiai – apie laukiamus škvalus ir panašius šiurpius dalykus. Ketvirtadienį šiurpinančią prognozę išgirdęs žmogus puola skambinti sodybos šeimininkui, atsisako užsakyto namelio. Nors gąsdinanti orų prognozė dažniausia nepasitvirtina. Kelis kartus taip svečių pamokyti šeimininkai rezervuojant vietą pradėjo prašyti užstato.
Kaip nesipiktinsi – juk vasaros sezonas trumpas, tik 12 savaitgalių. Tačiau juos dar labiau trumpina prastų orų prognozės. O štai su bankais dėl mokėjimo atidėjimo nepasiderėsi. Kaimo turizmo verslas reikalauja nuolatinių investicijų, grąža, palyginti su žemės ūkio veikla, labai lėta.
Vis dėlto rimčiausia problema, pasak V. Štelbio, yra „pogrindiniai“ paslaugų teikėjai. Tokių vien tik prie Bebrusų ežero susirinktų apie pusšimtį. Savo veiklos neregistravę gyventojai nuomoja kambarius nemokėdami jokių mokesčių. Apmaudu, tačiau mokesčių inspektoriai į tai žvelgia pro pirštus, mat savaitgaliais nedirba…

Nėra dviejų vienodų pavyzdžių
Kiekvienas kaimo turizmo sektoriaus narys yra unikalus. Antai G. Mileikaitė savo sodyboje siūlo rengti šeimos šventes, atvykti baidarių mėgėjus bei ieškančiuosius ramaus poilsio.
Už dienos kelio Šešupės upe nuo šios sodybos netoli Užpalių yra „Širvynė“, kurios šeimininkas Dainius Širvys akcentuoja, kad jo sodyba yra gamtą tausojanti. Čia laukiamos šeimos su vaikais, taip pat tie, kurie vertina aktyvų laisvalaikį bei pažintinį poilsį. Futbolo treneriu vietos mokykloje dirbantis vyras rengia vasaros stovyklas vaikams, į kurias iš visos Lietuvos susirenka jaunieji vartininkai. Sodybos šeimininkas taip pat yra tikras paukščių mėgėjas, jo valdose turbūt nerasi medžio, kuriame nebūtų iškeltas inkilas. Žmogus su įkvėpimu veda edukacines pamokėles apie paukščius, padeda meistrauti inkilus.
Ką jau kalbėti apie sąrašą edukacinių užsiėmimų, kuriuos savo lankytojams siūlo Molėtų r. Bebrusų kaime esantis tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“. Centre, kuriam vadovauja keramikė Lina Dieninė, susibūrė šauni amatininkų komanda. Galima pamėginti pačiam lieti žvakes, minkyti molį, velti vilną, pinti tradicinę juostą, stebėti, kaip degami molio dirbiniai. Čia yra net keturios skirtingos degimo krosnys, vasaromis rengiamos keramikų stovyklos.
O štai vos už 20 km nuo Vilniaus Paberžės sen. įsikūręs užmiesčio klubas „Provansalis“ stebina veiklos spektru. Derinami trys skirtingi sektoriai. Vienas pritaikytas poilsiui, šventėms ir verslo susitikimams, kitas – žirgynui, o trečias – ūkio klubui. Tai sertifikuotas ekologinis 45 ha ūkis, kuriame auginami javai, veislei veisiamos Lietuvos juodagalvės avys. Miesto vaikai gali patirti džiaugsmą girdyti ėriuką iš buteliuko, per javapjūtę statyti bokštus iš presuotų šiaudų… Beje, viso šio plataus ūkio valdytoja yra miesto žmogus, archeologijos studijas baigusi Agnė Vaitkuvienė.

Estafetę perėmė pajūris
Visų šių sodybų atstovus ketvirtadienį galima buvo sutikti „Gradiali Anykščiai“ surengtoje šventėje. Oras ir nuotaika buvo saulėti. Savo produktų atsivežė tautinio paveldo meistrai, sodyboms reikalingų priemonių siūlė tiekėjai, sūriais vaišino kooperatyvas „Pieno puta“.
Pasveikinti turizmo sektoriaus entuziastų su naujo sezono pradžia ir palinkėti sėkmės atvyko ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas – LKTA nuo pernai yra šios konfederacijos narė. Su svarbia misija atkeliavo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis su savivaldybės administracijos direktore Veneta Veršulyte ir valdžios atstovė iš pajūrio – Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Liutikienė. Anykštėnai, visus metus buvę Lietuvos kaimo turizmo sostine, LKTA vėliavą perdavė pajūrio savivaldybei. Estafetę perėmusiai Klaipėdos rajono savivaldybei tai garbė ir iššūkis. Pasak Anykščių r. mero, turizmo srautas rajone padidėjo apie 45 proc.
Ar pavyks Lietuvą nustebinti gamtos apdovanotai savivaldybei? Sodybų šeimininkai tai sužinos kitą gegužę, kai susirinks į pajūrį pasitikti kito sezono.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11