Pasaulio artojų varžybas 2022 metais atidavėme estams

Lietuva – žemdirbių kraštas. Arimo kultūra yra neatsiejama mūsų tautos tradicijų ir ūkininkavimo dalis, o artojai nuo seno yra itin gerbiami žmonės. Plūgas laikomas pagrindiniu ginklu prieš badą daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje pirmieji plūgai stambiuose dvaruose pasirodė paskutinį XVIII a. dešimtmetį. Spėjama, jog arimo varžybos galėjo vykti jau XIX a. pabaigoje. Sovietmečiu Lietuvoje arimo varžybos buvo surengtos devynis kartus. Pirmosios pasaulio artojų varžybos įvyko 1953 m. Kanadoje. Tuomet ir buvo įsteigta Pasaulio artojų organizacija (PAO). Lietuva į šį judėjimą įsijungė 1998 m. Lietuvos artojai dalyvavo kasmet įvairiose pasaulio šalyse rengiamose varžybose. Artimas prizinėms vietas keliolika pastarųjų metų ardamas tradiciniais plūgais pelnydavo pakruojiškis Audrius Plerpa, apverčiamųjų plūgų klasėje – kretingiškis Kazys Genčius. Abu jie pernai dalyvavo JAV vykusiose Pasaulinėse artojų varžybose. Dėl teisės į šiuos kelialapius Liepų kaimo (Dotnuvos sen., Kėdainių r.) laukuose 2018 m. vykusiose respublikinėse varžybose kovojo beveik dvi dešimtys artojų iš Pasvalio, Jurbarko, Kauno, Ukmergės, Šalčininkų ir kitų rajonų. Tuomet Kretingos r. artojas K. Genčius kalbėjo: „Nėra rimto mūsų valstybės požiūrio į tokius renginius. Trūksta finansavimo, trenerių, tenka ruoštis savarankiškai, dažniausiai užmirštant savo atostogas. Šiandien Lietuvos artojui patekti bent į geriausių pasaulio artojų dešimtuką – neįgyvendinama svajonė“. K. Genčiui atitarė ilgametis Lietuvos artojų asociacijos vadovas dr. Alfonsas Malinauskas: „Dauguma valstybių savo atstovus į šalį, kur vyks varžybos, atsiunčia prieš dvi savaites tam, kad artojai galėtų pasitreniruoti vietoje, priprasti prie svetimos dirvos. Mes, deja, to sau leisti negalime, nes mums labai trūksta lėšų.“

Lietuvoje 54-osios Pasaulio artojų varžybos buvo surengtos 2007 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) mokomojo ūkio laukuose prie Noreikiškių (Kauno r.). Tarptautiniame renginyje dalyvavo 58 artojai iš 29 valstybių, Europos Sąjungos šalių politikai, kuravę agrarinį sektorių. Kelerius metus varžyboms buvo kruopščiai rengiamasi: paskirti laukai, atnaujinti ir naujai įrengti keliai, šaligatviai, atidarytas universalios paskirties maniežas, baigtas tvarkyti Žemės ūkio mokslų ir technologijų parkas, renovuotas studentų bendrabutis, kuriame vėliau buvo apgyvendinti varžybų dalyviai, teisėjai, svečiai. Visa tai dar vėliau pritaikyta universiteto reikmėms, tolesnei žemės ūkio pažangai. Viešojoje erdvėje tuomet eskaluota mintis, jog valstybei renginys buvęs nedovanotina prabanga – kainavo daugiau nei 15 milijonų litų (apie 4,25 mln. Eur).

Eilinės pasaulio artojų varžybos Lietuvoje turėjo įvykti 2022 m., tačiau neseniai sužinota, jog ši teisė perleista Estijai. Apie tokį smūgį tarptautiniam Lietuvos kaip agrarinės valstybės prestižui pasakoja Lietuvos artojų asociacijos (LAA) prezidentė, VDU ŽŪA doc. dr. Darija JODAUGIENĖ:

„Lietuvos artojų asociacija yra visuomeninė organizacija, pagrindines jos lėšas sudaro nario mokestis. Paskaičiavome, jog būsimųjų Pasaulio artojų varžybų biudžetas siektų apie vieną milijoną eurų. Kai čempionatas vyko 2007 m., ekonominė situacija buvo palankesnė, daug lėšų skyrė Vyriausybė, rėmėjai. Finansuota tuomet iš kelių tikslinių šaltinių. Investicijos buvo skirtos universiteto IV rūmams įrengti, studentų bendrabučiams renovuoti, akademinio miestelio infrastruktūrai sutvarkyti. Arimo laukeliams buvo panaudota mokomojo (Vlado Kuručio) ūkio teritorija. Be to, 2007 m. pagrindinio tarptautinio renginio rėmėjo – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) – biudžetas buvo formuojamas kitaip. Pastaraisiais metais šalies agrarinės ekonomikos laukas kardinaliai pasikeitęs. ŽŪM galėtų skirti paramos tik pagal kažkurią „eilutę“, bet pagrindinėms išlaidoms lėšų nėra. PAO vadovai tokio lygio varžyboms kelia gana aukštus reikalavimus. Prieš dvejus metus būtina rezervuoti viešbučius, maitinimo įstaigas artojams ir jų komandų nariams, teisėjams, žiniasklaidos atstovams. Svečiai Lietuvoje užtruktų keletą savaičių: dvi savaites tradiciškai iš viso pasaulio susirinkę artojai treniruojasi, paskui dalyvauja varžybose, vėliau lankosi šalies ūkiuose, turizmo objektuose. Taip pat turi būti numatyta žemės ūkio technikos ir įrangos nuoma, galimybės ją transportuoti ir prižiūrėti. Arimo varžyboms turi būti numatyti laukai, kurių nuoma šiandien kainuotų nemažus pinigus.

LAA dėl paramos 2022 m. pasaulio artojų varžyboms kreipėsi į ŽŪM, komercines organizacijas. Šiandien paramos teikimas yra griežtai reglamentuojamas, be to, technikos pardavėjai, anksčiau noriai rėmę artojų renginius, ėmė abejoti dėl ariminės ir neariminės žemdirbystės technologijų prioritetų. Tradiciniai ir apverčiamieji plūgai šiandien nėra tokie populiarūs kaip prieš keliolika metų. Daugelyje senosios Europos valstybių žemdirbiai puoselėja arimo tradicijas kaip kultūrinį paveldą. Airiams, britams tai savotiškas laisvalaikio pomėgis. Ūkininkai renkasi šeštadieniais, su savo garbaus amžiaus, tačiau puikiai išlaikytais traktoriais raiko dirvas, praktikuojasi prieš tarptautines varžybas. Mūsiškiai tokio komforto neturi. Jie tik nuvažiavę į tarptautinio renginio vietą pradeda mankštinti nuomotus traktorius ir iš namų atsivežtus plūgus. Dalyvaudama renginiuose kaip tarptautinių varžybų teisėja, pastebėjau, jog mūsų kaimynai latviai, estai samdo tenykščius arimo trenerius ir bent savaitę „mankština“ techniką. Lietuviams tokia prabanga nepasiekiama: artojai į tarptautines varžybas važiuoja už suaukotas lėšas ir pamiršdami savo atostogas. Dar metai kiti, ir Lietuvoje neatsiras norinčiųjų dalyvauti ne tik pasaulinėse, bet ir regioninėse artojų varžytuvėse. Lazdijų, Rokiškio, kai kuriuose kituose rajonuose atsiranda arimo arkliais entuziastų, jie surengia įspūdingų švenčių kaimo bendruomenėms, ypač vaikams, jaunimui. Teisėjavau pasaulio artojų varžybose Austrijoje, Airijoje, Slovėnijoje. Stebino tenykščių sirgalių antplūdžiai. Šeimos su vaikais per lietų, įmurusią dirvą klampojo palaikydami savo šalių artojus, pirko varžyboms skirtus suvenyrus, mosikavo valstybių vėliavėlėmis. Asociacijos nariams truputį skaudu ir apmaudu dėl valstybės, jog dėl lėšų 2022 m. pasaulio arimo varžybų PAO atstovams atsakėme neigiamai, garbę po dvejų metų sukviesti pasaulio artojus perleidome estams. Labai norėčiau tikėti, jog bent šalies mastu artojų varžybų nenumarinsime.“

Parengė ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS