Paukštininkystė skinasi kelią net ir slegiama iššūkių

Nors pernai laikėsi apie 5 proc. mažesnės paukštienos kainos, gamybos apimtys Lietuvoje padidėjo apie 10 proc.

Lietuvos intensyviajai paukš­tininkystei vos per penkiasdešimt metų, tačiau per pastarąjį dešimtmetį jos pažanga akivaizdi. Nuo 2000-ųjų metų paukštienos gamyba išaugo 7 kartus, o pernai ji padidėjo dar 10 proc. Nuosekliai auga ir vištienos suvartojimas Lietuvoje ir pasaulyje. Skaičiuojama, kad, neprabėgus nė 10 metų, paukštiena taps pirmoji mėsos sąraše pagal gamybą ir suvartojimą. 
Stambiausi Lietuvos vištienos gamintojai – įmonės ir žemės ūkio bendrovės, kurios išaugina apie 94 proc. mėsos, likusį kiekį – ūkininkai ir šeimos ūkiai. Šiame agroversle besisukantys ūkininkai pripažįsta, kad paukštininkystė – globalus verslas, kuriam pastaruoju metu daug įtakos turi brangstantys pašarai ir pasaulį krečiantis paukščių gripas, kuris, beje, kol kas aplenkęs šalies augintojus, suteikia konkurencinį pranašumą prieš kitus Europos rinkos „žaidėjus“.

„KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys pripažįsta, kad kaip ir bet koks agroverslas, paukštininkystė taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais, tačiau tai skatina tobulėti ir eiti į priekį.

Kainas diktuoja pašarai ir paukščių gripas
Stambiausiais paukštienos ga­mintojais Lietuvoje jau ilgus metus išlieka įmonių grupės „KG Group“ valdomi Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai. „KG Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio teigimu, nors pernai Lietuvoje išsilaikė iki 5 proc. žemesnės paukštienos kainos, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai pagamino 3 proc. daugiau produkcijos nei 2015 m. Abiejuose paukštynuose per metus vidutiniškai išperinama ir užauginama daugiau nei 46 mln. mėsinių viščiukų, o per mėnesį parduodama daugiau nei 6 000 t šviežios ir šaldytos produkcijos vietinėje ir užsienio rinkose.
T. Barštys pripažįsta, kad kaip ir bet koks agroverslas, paukštininkystė taip pat susidūria su nemenkais iššūkiais. Jo teigimu, konkurencija didėja ne tik tarp paukštienos gamintojų, bet ir kitokios mėsos perdirbimo įmonių, plečiančių savo asortimentą. Konkuruojama ir su pigia importine paukštiena, kurios pernai įvežta 34,8 tūkst. t (iš jų 70 proc. sudaro lenkiška produkcija). Be to, mūsų šalyje paukštienos kaina viena mažiausių, pigesnę paukštieną ES siūlo tik lenkai.
Tačiau, pasak T. Barščio, didžiausius kainų svyravimus lėmė pašarų kainų pokyčiai. „Apie 60 proc. vištienos savikainos priklauso nuo pašarų, kita dalis – nuo energetikos ir kitų gamybos proceso kaštų. Paukštienos kainos augimui įtakos turi svarbiausių pašarų ingredientų kaina: kviečių ir sojų rupinių bei kukurūzų, pastarųjų trūkumas jaučiamas ES. Be to, vištienos kainoms įtakos turi ne tik situacija Lietuvoje, bet ir pasaulinės rinkos tendencijos“, – tikina T. Barštys.
Pašnekovas pastebi, kad dėl pasaulyje siaučiančio paukščių gripo eksporto rinkose jaučiamas didesnis kokybiškos vištienos poreikis. Antai Europoje išskersta milijonai paukščių, todėl iš Europos rinkos iškrito nemažai eksporto „žaidėjų“, taigi gripo nepaliestoms šalims atsirado daugiau galimybių. „Anksčiau su užsienio pirkėjais vykdavo derybos, o dabar, žinodami mūsų produkcijos kokybę, ją perka per daug nesiderėdami. Eksporto rinkose už paukštieną pastaruoju metu mokama 5 proc. daugiau. Be to, užsienio pirkėjai prioritetą teikia artimesniems gamintojams“, – dėsto T. Barštys.
Anot jo, pastaraisiais metais ryškėja paukštininkystės rinkos kaita. Tai geriausiai iliustruoja pardavimo pagal atskiras produktų kategorijas rodikliai. „Šviežios vištienos pardavimas Lietuvoje ir eksporto rinkose didėjo apie 3 proc., tačiau net 17 proc. padidėjo vištienos pusgaminių (marinuotų produktų, faršo, šviežių dešrelių) pardavimas. Tam įtakos turi ir kintanti vartojimo kultūra: žmonės vis mažiau laiko skiria maistui gaminti, be to populiarėja ant grilio kepti gaminiai, todėl paruoštų vartoti produktų nuperkama daugiau“, – skaičiuoja T. Barštys.

Kaišiadorių paukštyno generalinis direktorius Audrius Augulis pasakoja, kad jų gaminama vištiena eksportuojama į daugiau kaip 30 šalių. Pasak jo, nors su daug rinkų dirbti sudėtinga, tačiau tai užtikrina saugumą.

Svarbiausia – grandinė nuo lauko iki stalo
Teigiama, kad paukštininkystė yra gana žemų maržų sektorius, todėl jis ypač jautrus kainų svyravimams, situacijos nepalengvina ir 21 proc. PVM tarifas. T. Barštys neabejoja, kad vienintelis paukštininkystės raktas į sėkmę – grandinė nuo lauko iki stalo. Tiesa, jis juokauja, kad paukštynus įsigijęs ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad jie buvo skolingi už pašarus. Tačiau ilgainiui tai ir nulėmė pranašumą prieš kitas įmones. „Konsultuodami ūkininkus, suteikdami jiems paslaugas, o vėliau iš jų supirkę grūdus, gaminame lesalus, o šiais lesinami viščiukai. Svarbu tai, kad valdome visą gamybos procesų grandinę, kuri leidžia patiems apsirūpinti žaliava visose verslo proceso dalyse“, – tikina T. Barštys ir priduria, kad tai labiausiai vertina užsienio įmonės.
Tačiau eksportuojant produkciją Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynams tenka pereiti ne tik aibę veterinarų, bet ir užsienio prekybos tinklų, sertifikavimo kompanijų auditų. Pastarieji kasmet vis griežtėja. Tarptautiniai auditai, tokie kaip „BRC Global Standard for Food Safety“ ir pan., tikrina ne tik visą produkcijos gamybą, bet ir žaliavą bei jų tiekėjus.
AB Kaišiadorių paukštyno generalinis direktorius Audrius Augulis pasakoja, kad paukštienos kelią nuo paukštidės iki tarptautinių restoranų virtuvių palydi dar griežtesni tikrintojai. Pavyzdžiui, abu paukštynai yra sertifikuoti šviežios atvėsintos vištienos tiekėjai į tarptautinį restoranų tinklą „KFC“, tačiau to nepakanka ir papildomai į paukštynus jie siunčia savo auditorius. „Tikrina ne tik paukštienos gamybą, bet ir stebi, kokiomis sąlygomis gyvena viščiukai. Jiems neužtenka, kad tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savi veterinarai, jie papildomai atlieka ir savo auditą. Tokius patikrinimus rengia kasmet, o jų klausimynas susideda iš kelių šimtų klausimų. Jie nori, kad paukščių auginimas atitiktų gyvūnų gerovės reikalavimus, tikrina lesalų receptūras, ventiliacijos, temperatūros, ploto atitikmenis ir daugybę kitų sričių“, – aiškina A. Augulis šypsodamasis, kad tikrintojai – dažniausi paukštynų svečiai.

Daugiau rinkų garantuoja saugumą
Pasak „KG Group“ valdybos pirmininko, bene didžiausia paukštynų varomoji jėga – eksportas, ir būtent čia matomi didžiausi pokyčiai. „Eksportuojame apie 50 proc. pagaminamos produkcijos, o per 2016 m. paukštynų eksportas padidėjo apie 10 proc. Žymiausi eksporto augimo pokyčiai matyti į Pietų Europos šalis (70 proc.) taip pat į Šiaurės Europos (50 proc.). 2014 m. pradėtas šviežios atvėsintos vištienos eksportas įgavo pagreitį 2015 m., o per 2016 m. dar didėjo 12 proc. Atšaldyta produkcija labiau vertinama nei šaldyta. Ji per 16 val. pasiekia Skandinavijos šalis, per 24 val. – Vidurio Europos šalis, o per mažiau nei 48 val. nugabenama iki Prancūzijos, Ispanijos.
2016 m. pradėtas eksportuoti ir į Gvinėją, Senegalą, Italiją, Makedoniją, Saliamono salas, Vakarų Vaikiki, Honolulu“, – vardija T. Barštys ir priduria, jog šiuo metu jų produkcija eksportuojama į daugiau nei 30 pasaulio šalių.
„Neseniai praradome Rusijos rinką, tačiau dėl to stipriai nenukentėjome, mat nesame prisirišę prie vienos rinkos. Žinoma, sudėtinga dirbti su daug rinkų, tačiau taip saugiau. Džiaugiamės šiemet atsivėrusia Japonijos rinka, tačiau laukiame leidimų produkciją vežti į Pietų Afrikos Respubliką, Kiniją, Malaiziją“, – kalba Kaišiadorių paukštyno generalinis direktorius A. Augulis.

Kooperatyvo „Agroaves Group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas šiemet žada gamybą padidinti iki 22 tūkst. t vištienos. Per metus kooperatyvo paukštynuose išauginama apie 9 mln. broilerių.

Biednos valstybės bruožas – parduoti savo grūdus
Po „KG Group“ paukštynų pagal gamybos apimtis antroje vietoje stabiliai laikosi kooperatyvas „Agroaves Group“, kuris atskiruose šalies taškuose apleistas fermas jau pavertė šešiais moderniais paukštynų kompleksais. Kooperatyvo valdybos pirmininkas Jonas Jagminas palygindamas praėjusius metus su 2015-aisiais, atvirauja, kad pernai buvo dirbama daugiau, apyvarta didesnė, tačiau pelno gauta mažiau, mat laikėsi rekordiškai žemos paukštienos kainos. Vis tik metus pavyko užbaigti teigiamu balansu.
Pašnekovo skaičiavimu, gamyba kasmet plečiasi. Pernai pagaminta apie 20 tūkst. t paukštienos, o šiemet šį skaičių sieks padidinti iki 22 tūkst. t. Perdirbimu kooperatyvas neužsiima, užaugintus viščiukus parduoda kitoms bendrovėms. Pernai pusę viščiukų supirko lenkai, o likusią dalį Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, tačiau šiemet pagrindiniu pirkėju liks tik minėtieji šalies paukštynai.
Per metus J. Jagmino valdomuose paukštynuose išauginamos 7 viščiukų vados, o tai sudaro apie 9 mln. broilerių. Pasak pašnekovo, jų auginami `Ross` veislės mėsiniai viščiukai užauga per 40 parų, o per metus jie sulesa apie 40 tūkst. t pašarų. Pašnekovas antrina „KG Group“ valdybos pirmininkui T. Barščiui, kad didžiąją dalį paukštienos savikainos sudaro lesalai. „Lietuvoje esame pirmieji įvedę naują lesinimo technologiją, kurią vėliau perėmė ir kiti ūkininkai. Mėsiniams viščiukams pastatėme bokštelius papildomai lesinti grynais kviečiais. Taigi paskutiniame lesinimo etape, be kombinuotųjų pašarų, 15 proc. paukščių mitybos raciono sudaro kviečiai, o dėl to mėsos kokybė tik gerėja“, – pasakoja J. Jagminas ir priduria, kad, norėdamas sumažinti gamybos kaštus, Ariogaloje stato modernią pašarų gamyklą.
Pašnekovas apgailestauja, kad skatinant vidaus gamybą ekonomiškai naudingiau būtų realizuoti pagamintą produkciją, tačiau pas mus vis dar orientuojamasi į žaliavos eksportą. „Labai gaila, kad Lietuva parduoda grūdus. Bied­nos valstybės ekonomikos bruožas – parduoti grūdus ir apvaliuosius rąstus. Štai kaimynai lenkai plečia kiaulininkystės ūkius nepaisydami AKM, kaip grybai po lietaus dygsta ir paukštynai.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.