Reglamentuoti būtina. Nereikia uždrausti

Priešiškumas tarp tik mokslu pagrįstos medicinos ir senąja liaudies išmintimi bei tradicijomis grindžiamo gydymo pastebimas seniai. Tačiau gyventojų susidomėjimas netradicine medicina, senąja gydymo praktika populiarėja, nors įstatymine tvarka iki šiol jis nereglamentuotas. Todėl dar 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo netradicinė medicina įtraukiama į Lietuvos sveikatos sistemą ir oficialiai pripažįstama sveikatinimo veikla. Planuojama, kad visas funkcijas, būtinas netradicinės medicinos paslaugų saugumui ir kokybei užtikrinti, vykdys Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, o netradicinės medicinos paslaugų teikėjus rengiamu įstatymu numatoma įpareigoti pagrįsti savo kvalifikaciją ir pateikti daugiau informacijos apie naudojamas medžiagas. Sukūrus kontrolės sistemą, besiverčiantieji natūralios ir liaudies medicinos praktika turės gauti licencijas bei kelti profesinę kvalifikaciją.
Viešojoje erdvėje paskutiniuoju metu nuomonę apie alternatyviąją mediciną, šia praktika užsiimančių žmonių ribotumą ir neatsakingumą reiškia medikai profesionalai.
Į rengiamo įstatymo projekto tikslus pažvelgti paprašėme alternatyviosios medicinos atstovę – provizorės farmakognostės aukščiausią kvalifikaciją įgijusią diplomuotą vaistininkę, ūkininkę, ekologinio vaistažolių ūkio UAB „Jadvygos žolės“ vadovę Jadvygą BALVOČIŪTĘ.

„Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis palaikė alternatyviąją mediciną kaip prevencinę gydymo sistemą, rūpinosi jos reglamentavimu. Jam tapus ES komisaru, diskusijos svarstant šio įstatymo projekto rengimo niuansus pritilo. Tiesa, tuo metu šią sritį kuravusi viceministrė, viena iš įstatymo projekto rengimo grupės narių, buvo įtraukusi mane į savo patarėjus. Tik nedaug teko išsakyti savo, kaip netradicinės medicinos atstovės, nuomonę…
Esu už netradicinės medicinos įstatymo atsiradimą ir jo projekto rengimą. Jau seniai įsitikinta, kokią įtaką žmogaus sveikatai teikė gydymas žolelėmis, nes mokslas ir oficialioji medicina vystėsi pamažu. Tuomet daug gydymo vingrybių žinojo žoliautojai. Dabar atvirkščiai – kovojant su ligomis daugiau pasiekęs mokslas. Tačiau nėra jokių abejonių: vykęs abiejų medicinos formų suderinamumas šiandien tikrai gali daug pasitarnauti žmogaus sveikatai.
Daugelis vyresniųjų alternatyviosios medicinos propaguotojų savo veiklą yra vienaip ar kitaip įteisinę. Tačiau atsiranda naujų, pavyzdžiui, žoliautojų. Jie myli darbą, gilinasi į savo mėgstamą sritį. Be veiklos reglamentavimo įteisinant kiekvieno alternatyviąja medicina užsiimančiojo veiklą čia neapsieisi. Todėl labai svarbu išdiferencijuoti šios medicinos srities sistemą ir žmones, nubrėžti veiklos ribas, apibrėžti jų svarbą. Tai todėl, kad žmogus suprastų savo pasirinktos veiklos svarbą, žinotų atsakomybę, kad to laikytųsi ir kitos medicinos srities atstovų nebūtų ignoruojami ar apšaukiami šarlatanais.
Propaguojantieji alternatyviąją mediciną turėtų būti išskirti ir jų veikla įstatymiškai apibrėžta į su specialiuoju išsilavinimu ir be jo. Juk negalima nesinaudoti žiniomis žmogaus, kuris, nors ir be specialaus išsilavinimo, tačiau turi perimtą tėvų, senelių ar net prosenelių patirtį. Kvalifikacinė ar kitaip pavadinta komisija tokio žmogaus žinias turėtų įvertinti ir suteikti (arba ne) leidimą verstis gydymu. Pavyzdžiui, žmogus sukuria arbatą pagal unikalų savo, mamos ar močiutės receptą. Jos receptūrą turi peržiūrėti ir įvertinti profesionalūs žolininkai ir medicinos mokslininkai. Bet koks gydomųjų arbatų mišinys turi praeiti atitinkamą aprobaciją – būti įvertintas, kad nepakenktų.
Mano praktikoje buvo atvejis, kai įsigijusi žolių mišinį kūdikio besilaukianti moteris teiravosi, ar galinti jį vartoti, mat viena iš sudėtinių dalių buvo trikertė žvaginė. Šios žolės žmogaus organizmui poveikio spektras gana platus, tačiau vienas jų – gimdos raumenų susitraukimų skatinimas… Tokie atsitikimai parodo, kad liaudies medicina užsiimantis žmogus, jo veikla turi būti licencijuojama ir tą atlikti turi tikrai tuos dalykus puikiai išmanantys specialistai.
Visuomenės domėjimasis alternatyviąja medicina, noras gyventi natūraliau, savo atžalas kuo sveikiau auginti, sunegalavus gydyti, vis didėja. Todėl medicinos mokslo įstaigose turėtų atsirasti vietos ir alternatyviosios medicinos idėjoms perteikti žmonėms. Ir tai vėlgi turėtų atsispindėti įstatymo projekte.
Džiaugiuosi ir pritariu rengiamam netradicinės medicinos įstatymo projektui. Deja, tą liaudies medicinos reglamentavimą daug kas priima labai primityviai. Todėl bijau tik vieno: kad šiame reikalingame ir atsakingame darbe nenugalėtų diletantai ir iki šiol išlaikytas bei savaip puoselėjamas liaudies medicinos paveldas nebūtų uždraustas. „Įstatymo numatyta tvarka“ nurašyti nebūčiai savo tautos šimtmečiais kauptas žinias – nesunku. O paskui natūraliąsias medicinos priemones vešimės iš užsienio kaip labai gerą produktą. Tačiau visa, kas pas mus atkeliauja iš užsienio, esame turėję patys, tik šio paveldo nesame tyrinėję ir išsaugoję. Bet juk farmacininkai, gydytojai ir etnologai bendromis pastangomis visa tai gali atgaivinti ir liaudį pratinti, mokyti. Tai bus kur kas pigiau ir jausime didelį pasitenkinimą atgaivindami ir pritaikydami savo pačių alternatyviąją mediciną.“

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentė
Angelė PILVELIENĖ
Arūno BALTĖNO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.