Savo produktais prekiaujantiems ūkininkams – parama

Bitininkas Vytautas Markauskas (Facebook nuotr.)

Kada tiksliai atsirado pirmasis turgus pasaulyje, pasakyti sudėtinga – žmonės visais laikais mainydavosi turimais produktais. Tačiau tai, kad ši vieta išliko svarbi iki šių dienų, vargu ar kas pasiginčytų. Nuo seno turgus laikomas svarbiausia miesto vieta – būtent čia atsiskleidžia tikrieji šalies skoniai, patogiausia įsigyti pačių ūkininkų rankomis užaugintų daržovių ar vaisių, išsukto medaus ar pagamintų produktų, kurie dažnai siejami su senomis tradicijomis.
Šiandien turgus įgyja dar ir kitą svarbią prasmę. Ūkininkams tai yra galimybė realizuoti savo produkciją ir užsidirbti – tokiu būdu jie kuria ne tik savo, bet ir viso kaimo gerovę, o tai ypač aktualu lietuviškam kaimui sparčiai nykstant. Miesto gyventojui turgus yra vieta, kur jis gali įsigyti maisto produktų tiesiai iš ūkininko rankų ir būti tikras dėl jų kokybės – čia pat vietoje išsiaiškinti, kaip, iš ko jie pagaminti ar užauginti.
Šis abipusiai naudingas procesas, dar kitaip vadinamas trumpa maisto tiekimo grandine, skatinamas tiek Europos Sąjungos, tiek šalies valdžios. Kad ūkininkams būtų paprasčiau, jie kviečiami pasinaudoti paramos galimybe pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pagal ją parama gali siekti nuo 90 iki 120 tūkst. Eur. Norintieji pasinaudoti paramos galimybe turėtų suskubti – paraiškų laukiama iki kovo 30 d.

Prekiautojų netrūksta ir žiemą
Nors lauke spaudžia šaltukas, Vilniaus „Tymo“ turguje prekiautojų, kaip ir pirkėjų, netrūksta. Puikiu trumpos tiekimo grandinės pavyzdžiu galima laikyti iš Ukmergės rajono atvykusius Vytautą ir Loretą – jie susikooperavę kartu važinėja į turgelius, kur Vytautas prekiauja paties išsuktu medumi, o Loreta – savo pagamintais pieno produktais. „Abu esame smulkūs ūkininkai, todėl važiuoti ir prekiauti kartu mums daug paprasčiau, ir kelionė pigesnė. Aš papjaustau varškės sūrio, Vytautas šalia padeda medaus – išeina puikaus skonio derinys, žmonės ragauja, mieliau perka abu produktus. Kartu prekiaujame jau 11 metų“, – bendradarbiavimo pranašumus vardija ūkininkė Loreta Burokienė.
Tame pačiame turguje žuvimi prekiaujantis Girius Merkys – dar vienas puikus trumpos tiekimo grandinės pavyzdys. „Esu nedidelio šeimos ūkio atstovas. Gyvename ir žuvį auginame Utenos rajone, Kuklių kaime. Prekiaujame ne tik savo, bet ir aplinkinių rajonų augintojų žuvimi. Užtenka paskambinti iš vakaro, pasakyti, kiek reikia žuvies, ir kitą rytą žuvis jau būna pas mus, tada išdorojame ją ir keliaujame pas pirkėjus“, – nesudėtingu bendradarbiavimu džiaugiasi vaikinas. Pasak jo, žiema yra tinkamiausias laikas prekiauti žuvimi, nes nereikia rūpintis šaldymo įranga. Prekyba taip pat sekasi puikiai, netrūksta nuolatinių pirkėjų: „Į turgų žmonės ateina ir todėl, kad gali sužinoti daugiau nei tai, kas užrašyta ant etiketės – kaip užauginta, kokie pašarai naudojami, kokiame vandenyje gyvena ir pan. Kai esi pats gamintojas, tuos dalykus pirkėjui gali papasakoti. Žmogus ramus dėl kokybės, mes laimingi pardavę, dar ir pabendravę“, – pasakoja G. Merkys.
Turguje netrūksta ir kitokiais produktais prekiaujančiųjų: ir pagal išskirtinį receptą kepama bemiele namine duona, ir sveikuoliškais, iš grikių, žirnių ir kitokių be glitimo miltų kepamais saldumynais, kuriuos galima užsisakyti individualiai, pagal poreikius, ir įvairiausiais mėsos gaminiais – lašinukais, skilandžiais ir t. t. Visi ūkininkai pritaria, kad turgus yra puiki vieta prekybai, reikia tik netingėti ir bendradarbiauti tarpusavyje.

Tymo turgus (Facebook nuotr.)

Paramos galimybės
Paskatinimu prekybos veiklai ūkininkams gali tapti KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. „Šia parama norime paskatinti vietos maisto produktų gamintojus savo produkciją vartotojui pateikti kuo trumpesniu keliu – tai gali būti prekyba turgeliuose, pačiuose ūkiuose ar net elektroninės parduotuvės pagalba. Svarbu ir tai, kad šia priemone skatinamas smulkiųjų ūkių, maisto produktų gamintojų arba perdirbėjų bendradarbiavimas – prekybos veikla turi užsiimti mažiausiai 2 ūkio subjektai, tarp kurių sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Projektas, į kurį įtraukti 2–3 ūkio subjektai, gali tikėtis 90 tūkst. Eur paramos, nuo 4 subjektų ir daugiau – iki 120 tūkst. Eur. Kaip rodo anksčiau minėtieji pavyzdžiai, taip ir patiems ūkininkams patraukliau“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė–Šimkienė.
Esminė sąlyga pareiškėjams – turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis mažiausiai tarp dviejų ūkio subjektų, t. y. tarp pareiškėjo ir jo partnerio (ar kelių partnerių). Kuo daugiau projekto dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, tuo daugiau galima gauti atrankos balų. Minimali balų suma, kad paraiška galėtų būti svarstoma – 40. Papildomus balus pareiškėjas ir jo partneriai gali gauti už kuo didesnį projekte dalyvaujančių subjektų skaičių, jeigu numatyta prekiauti ekologiškais, pagal nacionalinę kokybės sistemą sertifikuotais ar tautinio paveldo produktais, taip pat jei numatytas pardavimų didėjimas, investicijos į esamas prekybos vietas. Gauta parama galima finansuoti įvairias išlaidas – nuo automobilio, skirto kroviniams vežti ir (ar) prekybai vykdyti (N1 klasės), iki pakavimo įrangos įsigijimo.
Numatytos ir kelios pareiškėjams palankios naujovės. Didele paskata ūkininkams gali tapti tai, kad per 20 kalendorinių dienų nuo paramos sutarties pasirašymo gali būti išmokamas 40 proc. avansas. Tai reiškia, kad, priešingai nei anksčiau, ūkininkui nereikės turėti visos lėšų sumos investicijoms, kurias dažnas skolindavosi – mažėja finansinio įsipareigojimo našta. Taip pat numatyta, kad paraišką gali teikti tarpininkas, veikiantis prekybos srityje. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu pareiškėjas yra tarpininkas, jis turi į projektą įtraukti ne mažiau kaip 4 partnerius – ūkininkus, maisto produktų gamintojus ar maisto produktų perdirbėjus.

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).