Seniūnas – žmonių įkvėpėjas, diplomatas ar valdžios parankinis?

Seniūnas – žmogus, galintis suteikti pačios įvairiausios informacijos apie seniūnijose vykstančius reiškinius, gyventojus, jų problemas, net apie seniūnijos kaimų istoriją. Natūraliai kyla klausimas, kokius mokslus turi baigti į seniūno pareigas pretenduojantis žmogus. Juk specialiai seniūnams skirtų specialybių jokiuose universitetuose nedėsto. Gal tai – gyvenimo universitetai?

Praverčia viskas
Pasidomėti seniūnų išsilavinimu paskatino šiek tiek nustebinusi pažintis su Klaipėdos r. Dauparų-Kvietinių seniūne Judita Čekuoliene. Paklausta, kokius mokslus yra baigusi, dvejus metus seniūnės pareigas einanti moteris išvardijo net keturias specialybes – religijos, socialinės pedagogikos, teisės ir regionų valdysenos. Ir viskas, pasak seniūnės, praverčia tiesioginiame darbe, nes darbas labai įpvairiapusis. Tiesa, seniūnė neslėpė planuojanti ir tolesnius karjeros žingsnius, tačiau norint žengti toliau, anot jos, pirmiausia reikia tvirtai stovėti dabar.
Pasirodo, toks poliprofesio­nalumas nėra retas reiškinys tarp seniūnų – bent jau dvi tris specialybes yra įgiję ir daugiau šios grandies darbuotojų. Tad gal dirbant tokį darbą kitaip ir neįmanoma? Galbūt pats gyvenimas priverčia domėtis įvairiomis sritimis?

Seniūnija – buferinė zona
Viekšnių (Mažeikių r.)seniūnas Kornėlijus Kryžius taip pat nepėsčias – ragavo ir mechanizacijos, ir istorijos-politologijos, ir verslo valdymo mokslų. Tačiau, seniūno teigimu, jie tik padeda orientuotis situacijoje, o konkrečias problemas sprendžia vadovaudamasis gyvenimiška patirtimi.
„Diplomas neduoda nieko, jis reiškia tik tiek, kad žinai, kur ieškoti tam tikrų dalykų. Patirtis ateina su metais. Seniūnas turi turėti šiek tiek ugnelės, degimo, jei nori kažką padaryti. Dabar, liaudiškai sakant, tenka „pramušinėti“ projektus. Bet tu gali to ir nedaryti, niekas tau per galvą neduos, į tavo pareigybes tai neįeina – tiesiog plauki pasroviui. Netrukdai nei savo vadovybei, nei žmonėms. O jei kažką darai, tai vienam būsi geras, bet ki-
tam – blogas. Todėl seniūno mokslas, sakyčiau, ir būtų gebėjimas laviruoti tarp įvairių jėgų. Juk seniūnija, tai jokia paslaptis, yra buferinė zona tarp aukščiau stovinčių valdžios atstovų ir žmonių. Esame pirmieji, kurie sugeria iš abiejų pusių sklindančią negatyvumo dozę“, – seniūno išsilavinimo prasmę atskleidė K. Kryžius.
Seniūno manymu, seniūnija šiandien yra bestuburis organizmas, privalantis teikti paslaugas, bet negalintis to daryti pats.
„Nori padaryti kažką žmogui, gerai žinai, kad gali padaryti, bet tau sako, kad tu negali to daryti. Esame lyg bestuburis organizmas. Konkurencijos taryba neleidžia oficialiai net gatvių šluoti, privalome kreiptis į verslininkus ir siūlyti paslaugas jiems. Bet kas mokės? Mes ne tokie turtingi. Atlikdami viešuosius darbus, su tais žmonėmis, kurie atidirba už socialines pašalpas, šį tą padarome ir pinigėlių valstybei sutaupome ne taip jau mažai. Verslas galbūt geriau, operatyviau padarytų, bet savivalda neturi tam lėšų“, – pasakojo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Reikia domėtis pačiam
Telšių r. Luokės seniūnas Česlovas Ubartas taip pat sutinka, kad seniūno pareigos labai plačios ir reikia labai daug išmanyti.
„Aš pats esu esu agronomijos magistras. Kaimiškojoje seniūnijoje tai labai praverčianti profesija, tenka nuolat bendrauti su ūkininkais, daug su žemės ūkiu susijusių problemų. Iš tikrųjų seniūno funkcijos labai plačios – būname ir psichologai, vos ne dvasininkai, išklausome žmogų, planuojame, skaičiuojame, filosofuojame ir fantazuojame… Akivaizdu, kad žinias reikia tobulinti, todėl kiekvienais metais vykstame į įvairius kursus, seminarus, jų būna įvairiausiomis temomis. Jei patiems seniūnams iškyla kokių nors problemų, gali kreiptis, tada seminarą ar kursus surengia pageidaujama tema. Tobulėti reikia kasdien“, – sakė Č. Ubartas.
Luokės seniūnas sakė atkreipęs dėmesį, kad rajone yra ir daugiau seniūnų, susijusių su žemės ūkiu, tarp jų ir agronomų.
Kretingos rajone sužinojome, kad tradicines, klasikines profesijas tarp seniūnų vis dažniau keičia šiuolaikiškos, modernios.

Žemiškų profesijų dominavimas baigiasi
Kretingos r. mero Juozo Mažeikos manymu, seniūno darbas įvairiapusis – jam neturi būti svetima bendrauti su žmonėmis, jis turi nusimanyti apie ūkiškus dalykus ir, žinoma, išmanyti teisinius. Visos šios aplinkybės veda prie to, kad anksčiau labiau ūkiškas, tradicines specialybes įgijusius seniūnus keičia šiuolaikiškų profesijų žmonės.
„Kiek pamenu, ankstesni seniūnai buvo tradicinio išsilavinimo – kas agronomas, kas veterinaras ar kitos žemės ūkio specialybės atstovas. Dabartiniais laikais į seniūnus vis dažniau pretenduoja kitų specialybių kandidatai – viešojo administravimo, teisės, ekonomikos. Kad ir naujausia mūsų seniūnė – ji, mano žiniomis, yra baigusi ir teisę, ir ekonomiką. Žinoma, praeityje yra buvę atvejų, kai seniūnas net neturėdavo aukštajam mokslui prilyginto išsilavinimo, dirbdamas mokydavosi neakivaizdžiai. Dabar, norint tapti seniūnu, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėti būtina“, – pažymėjo meras.

Renkasi iš valdininkų
Šiais metais Kretingos r. išrinkti du nauji seniūnai – vienas pradėjo dirbti įsteigtoje seniūnijoje, kita – vietoj išėjusio į pensiją. Įdomiausia, kad kandidatus į seniūnus vertinusi komisija ir vieną, ir kitą pasirinko iš „pašonės“, iki tol dirbusius savivaldybės administracijoje bei rajono taryboje.
„Aš pats nedalyvauju šios komisijos darbe, bet mano patirtis rodo, kad tie žmonės, kurie yra dirbę savivaldybėje, įgyja tam tikrą prioritetą. Jie sukasi toje virtuvėje, kur rengiami įvairūs dokumentai, susiduria su informacija ir, sakyčiau, nevalingai yra įtraukiami į sūkurį, kuris lydi juos ir seniūno darbe. Net nesvarbu, kokiame skyriuje jis iki tol dirbo, – daugelis dalykų yra panašūs. Kadangi jau būna su jais susipažinęs, jam paprasčiau spręsti klausimus seniūnijoje“, – dėstė meras J. Mažeika.
Paklaustas, ar savivaldybės skirti seniūnai netampa labai lojalūs valdžiai, o žmonių interesus labiau tenkintų vietos gyventojų išrinkti, meras turėjo kitų argumentų.
„Mano samprata gal kiek ir pasenusi, bet seniūnų rinkimams nepritarčiau. Tada atsirastų tam tikra priešprieša tarp žmonių, įvairios politinės srovės apatinėje valdžios grandyje. Seniūnas yra tarnautojas, kuriam turi būti svarbūs visi žmonės, nebūtinai socialdemokratas, konservatorius ar kitas, vienodai su visais turi bendrauti ir rūpintis. Jei apačioje jį pradės tampyti į visas puses, gerai nebus. Kalbant apie priklausymą nuo valdžios, tai bent jau pagal administracinę struktūrą jis yra administracinio padalinio vadovas. Kadangi seniūnas į valstybės tarnybą skiriamas konkurso būdu, kažkokio politinio atspalvio neturėtų būti, jei viskas vyksta tvarkingai, skaidriai ir sąžiningai. Manau, kad taip ir yra“, – šiandieninę seniūnų skyrimo tvarką gynė meras.
Kad ir kaip būtų, seniūno darbas sudėtingas ne tiek savo turiniu, kiek forma. Seniūno K. Kryžiaus žodžiais, būdamas buferinėje zonoje seniūnas turi atlaikyti smūgius ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Jei tai tikras seniūnas, jis truputį trenktas ir šiek tiek fantazuojantis.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys