Ūkininkaujate vietovėse, kur sąlygos nepalankios? Nurodykite tai paraiškoje

Nuo balandžio 15-osios žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Daliai ūkininkų, ūkininkaujančių vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama papildoma parama.

Padeda konkuruoti

Ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Skirtinguose nedidelės Lietuvos regionuose žemės derlingumas labai įvairuoja, todėl atskaitos taškas paramai gauti – 2018 metais atnaujintas nederlingų žemių žemėlapis.

Pasak Varėnoje gyvenančios Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės Danutės Karalevičienės, tikrai verta pasinaudoti puikia galimybe gauti paramą. „Vien Alytaus apskrityje yra 9 tūkstančiai ūkininkų, ūkininkaujančių nederlingose žemėse. Jų deklaruojamas plotas – maždaug 120 tūkstančių hektarų. Ši siūloma parama yra nors mažytė kompensacija už negautą produkciją. Ji reikalinga tam, kad būtų įmanoma nors šiek tiek konkurencingiau ūkininkauti“, – sako D. Karalevičienė.

Gauti šią paramą gali tie, kurie ūkininkauja žemėse, kurios oficialiai įtrauktos į nederlingų žemių žemėlapį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Edita Jakubauskaitė primena aktualią ūkininkams informaciją.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal šių metų priemonę išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų kliūčių, bus mokamos pagal žemėlapį, kuris išlieka toks pat, kaip ir praėjusiais metais. Ūkininkaujantiesiems vietovėse, kurios 2018 metais į žemėlapį nebepateko, bus taikomas pereinamasis laikotarpis ir mokama 25 eurų už hektarą išmoka“, – nurodo specialistė.

Pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,25 sąlyginio gyvulio (SG) hektarui pievų ir (ar) ganyklų (skaičiuojama 12 mėnesių nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus). Šis rodiklis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis ir visų deklaruojamų pievų ir (ar) ganyklų, už kurias prašoma paramos pagal taisykles, plotų santykį. Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.

Deklaruojant pievas ir ganyklas, imami duomenys nuo 2018 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2019 metų liepos 31 dienos. Gyvulių vieneto vidurkis turi sudaryti ne mažiau kaip 0,25 SG vienam hektarui. SG – galvijas, kuris imamas atskaitos tašku. Paprastai tariant – vienas jautis, karvė ar arklys yra vertas tam tikro skaičiaus avių, kiaulių, vištų ir t. t. Jei hektare visų šių ūkinių gyvūnų vidurkis ne mažesnis nei 0,25 SG – paramą gausite. Konkrečias skaičiuokles rasite NMA interneto svetainėje www.nma.lt.

Pateikti paraiškas galima iki liepos 2 dienos, tačiau pateikus paraišką nuo birželio 7 dienos iki liepos 2 dienos, išmokos suma mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

NMA specialistai visada pasiruošę ūkininkams atsakyti į kylančius klausimus ar patarti. Daugiau informacijos galima nesunkiai rasti ir interneto svetainėje www.nma.lt. Taip pat šiais metais agentūra išleido laikraštį, kuriame pateikta išsami informacija apie deklaravimo naujoves, administravimo aktualijas, reikalavimus pareiškėjams, įsipareigojimų vykdymo svarbias datas ir t. t. Laikraštis platinamas seniūnijose bei savivaldybių žemės ūkio padaliniuose.

Svarbu atsiminti

Pareiškėjas privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama. Tai jis turi daryti ne trumpiau kaip iki kitų metų paraiškų teikimo pagal priemonę pradžios. Be to, svarbu nepamiršti, kad iki šio termino negali būti išregistruojama žemės ūkio valda. Kai valda išregistruojama anksčiau, t. y. iki kitų metų paraiškų teikimo pagal priemonę pradžios, laikoma, kad pareiškėjas įsipareigojimo nevykdo, todėl nebetenka teisės į jam priklausančią paramą. Tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos pareiškėjui jau buvo išmokėta, jis privalo paramą grąžinti. Pažeidimu nelaikomi atvejai, kai ūkininkaujama ar užsiimama žemės ūkio veikla plote, kuris nebepatenka į vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Per visą minėtą laikotarpį NMA gali priimti sprendimą administraciniu būdu patikrinti, ar tikrai deklaruotame plote, už kurį teikiama parama pagal minimą priemonę, yra ūkininkaujama ar užsiimama žemės ūkio veikla. Taigi, kol gaunate paramą ir neatėjo laikas teikti naują paraišką, – valdos neišregistruokite.

Pareiškėjas privalo deklaruoti visus valdomus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka. Deklaruotas bendras tinkamas paramai žemės ūkio paskirties žemės plotas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi būti ne mažesnis kaip 1 hektaras, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.

Neturėti skolų

Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti neskolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o jei pareiškėjas – fizinis asmuo, – „Sodrai“. Atitiktis šiam kriterijui vertinama nuo paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 dienos. Ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto, bei juridiniams asmenims, kuriems nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai. Pareiškėju negali būti asmuo, kuriam iškelta byla dėl bankroto ir jis yra likviduojamas. Pastarosios nuostatos galioja visu įsipareigojimų laikotarpiu (vertinama nuo paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 dienos).

NMA misija – būti patikima ir pažangi organizacija ir suteikti galimybes paprasčiausiu būdu pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

„Ši siūloma parama yra nors mažytė kompensacija už negautą produkciją. Ji reikalinga tam, kad būtų įmanoma nors šiek tiek konkurencingiau ūkininkauti“, – sako Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė D. Karalevičienė.

Tomas Čyvas