Vaikus nuo smurtautojų gali išgelbėti tik viešumas

Prieš šventes labdarą dalijančios organizacijos prisižiūri slogių vaizdų socialinės rizikos šeimose.

Panevėžio rajono savivaldybės vadovai prašo Seimo keisti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, draudžiančias seniūnams, socialiniams darbuotojams iš policijos gauti informacijos apie smurtą šeimose. Ta informacija, panevėžiškių manymu, atsakingoms institucijoms leistų geriau pasirengti apsaugoti vaikus nuo smurtautojų.
O kol kas savivaldybės pačios daro, ką gali: ėmė glaudžiau bendradarbiauti su policija ir iš vaikus auginančių asocialių šeimų atėmė ilgai trukusią „ramybę“ – nekontroliuojamai girtauti savaitgaliais ir po darbo valandų.

Sėdi ant parako statinės
Iki tragiško įvykio Kėdainių r., kaip ir visur kitur Lietuvoje, Panevėžio r. policija skubėdavo į šeimas, tik sulaukusi pranešimo apie ten įvykusius agresijos atvejus. Dabar yra kitaip – policija nebelaukia iškvietimo, ji ėmėsi prevenciškai kontroliuoti socialinės rizikos šeimas, jas aplankydama bet kurią savaitės dieną ir bet kuriuo paros metu, jeigu įtaria, kad ten gali būti girtaujama.
Po Saviečių kaimo tragedijos dauguma šalies savivaldybių kaip niekada aiškiai pasijuto sėdinčios ant parako statinių, galinčių bet kada sprogti. Juk kiekvienoje savivaldybėje šimtai vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Iš viso Lietuvoje tokių šeimų – per 10 tūkstančių, o nepilnamečių jose auga daugiau nei 20 tūkst.
Ne geriau už kitas jaučiasi Panevėžio r. savivaldybė, žvelgdama į savo socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jame – 257 šeimos, auginančios 550 vaikų. Todėl jau pirmąją darbo dieną po tragedijos Saviečiuose Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis dėl prevencinio darbo didesnės socialinės rizikos šeimose sušaukė pasitarti visų įmanomų institucijų atstovus – socialinius darbuotojus, vaiko teisių specialistus, pedagogus, psichologus, juristus, seniūnus, bendruomenių ir policijos atstovus, Seimo narius.
„Nežinau, ar šiuo metu, kai mes kalbamės, neįvyko kokia nelaimė mūsų rajone“ – tokiais žodžiais pradėjau pasitarimą. O per išeigines, pamatęs skambinant nežinomą telefono numerį, kėliau ragelį bijodamas išgirsti kraupią žinią. Deja, bet kurią akimirką, bet kuriuo paros metu ir pas mus gali įvykti kas nors panašaus“, – neslėpė meras.
Savivaldybė nesėdi sudėjusi rankų, pasyviai laukdama nelaimės. Per sausį sušauktus du pasitarimus minėta tema buvo sprendžiama, ką konkrečiai galima padaryti, kad įvyktų kuo mažiau nelaimių.

Policija užsuka nekviesta
Savivaldybės administracija parengė ir išsiuntė Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui raštą, prašydama pareigūnų pagalbos, stiprinant prevencinį darbą su vaikus auginančiomis didesnės socialinės rizikos šeimomis. Rašte pateikė rajone gyvenančių 65-ių šeimų, auginančių nuo vieno iki aštuonių vaikų, pavardes. Į juodąjį sąrašą pateko dažnai girtaujančios, konfliktuojančios šeimos, galinčios smurtauti ir prieš vaikus. Dar bent 10 šeimų, kaip pažymi savivaldybė, reikalinga didesnė stebėsena.
Savivaldybė paprašė policijos pareigūnų patruliuojant bent kartą per savaitę apsilankyti ir nurodytose šeimose. Tokie vizitai reikalingi pasibaigus socialinių darbuotojų darbo valandoms – vakarais, nedarbo dienomis, kai socialinės rizikos šeimose kyla didžiausia smurto galimybė ir grėsmė vaikų saugumui.
„Anksčiau pareigūnai vykdavo pagal iškvietimus. Nėra įstatymų, leidžiančių mums bet kada užsukti į šeimą. Tik kartais organizuodavome reidus kartu su vaiko teisių specialistais, seniūnijų darbuotojais. Bet dabar aktyviau tai darome“, – sakė Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Irena Matuzevičienė.
P. Žagunis juokiasi, kad po vieno tokio pareigūnų reido į garsiausiu Lietuvos bedarbiu tituluojamo Zenono Zebkino namus pastarasis ėmė garsiai skųstis žmogaus teisių pažeidimais ir cituoti Konstituciją.
Z. Zebkinas išgarsėjo, kai, priverstas padirbėti viešųjų darbų už gautas socialines pašalpas, padavė savivaldybę į teismą, o sulaukęs sau nepalankaus sprendimo pagrasino eisiąs plėšikauti ir po vieną užmušinėti Panevėžio r. tarybos narius.

Padėtis negerėja
Meras atkreipė seniūnų dėmesį, kad, įsivyravus šaltiems orams, šie aplankytų socialiniuose būstuose gyvenančias šeimas, pasidomėtų, ar butai pakankamai šildomi, ar turima malkų, vandens.
„Kol kas nematome, kad padėtis gerėtų: po pašalpų išmokėjimo sulaukiame daug skambučių iš seniūnijų, kad šeimose girtaujama. Aktyviai dirbame su seniūnijomis, policija, bet norint pakeisti padėtį iš esmės reikia kardinaliai keisti įstatymus“, – įsitikinusi I. Matuzevičienė.
Paprašytas įvertinti ne pastarojo mėnesio, o pastarojo dešimt­mečio asocialią situaciją rajone, jau dvyliktus metus meraujantis P. Žagunis patikino, jog padėtis tikrai negerėja. „Gal net blogėja. Reiškiama teisių į bet ką, o atsakomybės ir pareigos neliko. Ypač daug bėdų turėjome dėl pašalpų gavėjų. Dabar situacija aptvarkyta, bet vėlgi – ar labai gerai sutvarkyta? Nedarbas didelis. Ir ne tik dėl darbo stygiaus, bet ir dėl nenoro dirbti. Kai pasikalbi su darbo biržos atstovais, jie tiesiai šviesiai sako, kad apie 40 proc. bedarbių yra bedarbiai-„profesionalai“: jiems niekas daugiau nerūpi, kaip tik gauti pašalpą. Tikras bedarbis, ieškantis galimybių savarankiškai gyventi, negali pragerti pašalpos.“
P. Žagunis ne kartą lankėsi asocialiose šeimose, gerai pažįsta jų gyvenimo būdą, aplinką. Tačiau paprašytas tai apibūdinti, politikas sako turįs gerai parinkti žodžius. Pasak pašnekvo, nuolat girtuok­liaujantieji gyvena nesuvokdami aplinkos, savo nepilnamečių vaikų elementarių poreikių – būti apautiems, prižiūrėtiems, jausti tėvų šilumą, paramą, turėti vaikystę.

Siūlo keisti įstatymus
Po to, kai Saviečių kaime tėvas du vaikelius sumetė į šulinį, visi sužiurome į vaikžudžio kaimynus, jo namus lankiusius socialinius darbuotojus, seniūną. Klausėme, kur jie buvo, kad nematė, nežinojo apie ten klestėjusį smurtą, kodėl nenumatė nelaimės ir neužkirto jai kelio.
„Kai klausai seniūnijos darbuotojų, atrodo, kad šeima buvo puiki. Tai ko ten septynis kartus važiavo policija, jei tokia puiki šeima buvo? – neslepia ironijos Panevėžio rajono meras. – Per pasitarimus prašėme visų – policijos pareigūnų, bendruomenių, saugios kaimynystės grupių ir visų geros valios žmonių – netylėti, bendrauti ir padėti probleminėms šeimoms.“
P. Žagunio manymu, nėra ko slėpti, kas vyksta – reikia viešai pasakyti, kad turime bėdą. Viešumas esą būtų ir auklėjamoji priemonė. Tačiau socialiniai darbuotojai ir seniūnai negauna informacijos iš policijos pareigūnų apie gautus iškvietimus į šeimas, nustatytus smurto artimoje aplinkoje faktus.
Žinių negaunama ir apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto atvejų šeimose, skirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, įpareigojimus smurtavusiam asmeniui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti ir panašiai.
„Dabar policijos suvestinėse parašoma, kad J. K. arba K. J. įvykdė nusikaltimą. O juk seniūnija, socialinis darbuotojas turėtų žinoti, kas jo teritorijoje vyksta. Dabar policija neturi teisės to viešinti“, – apgailestauja P. Žagunis.
Tai daryti pareigūnams draudžia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Savivaldybės administracija kol kas tik žodžiu paprašė rajone išrinkto Seimo nario Domo Petrulio dėl vaikų saugumo inicijuoti minėto įstatymo pataisą.

Smurtauja „labai geri žmonės“
Per pasitarimus savivaldybėje pabrėžta būtinybė didinti ir terorizuojamų moterų – sutuoktinių ir sugyventinių – sąmoningumą. Konstatuota, kad kenčiančios smurtą, bet nesiskundžiančios ir neieškančios pagalbos moterys gali būti nepajėgios apsaugoti ir vaikų.
Rajone yra galimybė smurto aukas laikinai apgyvendinti Vadoklių nestacionarių socialinių paslaugų namuose, ten tam tikslui įrengti motinos ir vaiko kambariai. Socialiniai darbuotojai, seniūnai, seniūnaičiai smurtą patiriančioms moterims dabar nuolat primena šią galimybę, pateikia kontaktinius duomenis.
Panevėžio apskrities policija pernai Panevėžio miesto ir rajono, Biržų, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybėse užregistravo 3126 smurto atvejus artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų buvo 43 vaikai ir 836 moterys.
Beveik dėl pusės – 1517 – smurto atvejų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, dažniausiai to nepanorus nukentėjusiajai pusei. „Moterys pareiškia neturinčios pretenzijų savo mylimajam, vyrui, sugyventiniui, norinčios susitaikyti, nes labai mylinčios savo žmogų – esą labai gerą, kai negeriantį“, – sakė Rasa Černauskaitė, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė.

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
Autorės nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.