Vaistų kainų sūpuoklėse – žmonių sveikata

Sveikatos apsaugos sistemos atstovai pradėjo socialinės reklamos kampaniją – ragina žmones pirkti pigesnius vaistus. Tačiau medikai mano, kad ne kaina svarbiausia – ligonį gydyti reikia ne pigesniu ar brangesniu vaistu, o tuo, kuris jam tinkamiausias.

Pensininkas Vydas ragina taupyti
Iš televizijos ekranų į žiūrovus, pirmiausia į senjorus, jau kurį laiką kreipiasi šaunusis pensininkas Vydas (aktorius Aistis Mickevičius) – socialinės reklamos kampanijos personažas, savo pavyzdžiu rodantis, kad pasirinkdami pigesnius vaistus ir už juos primokėdami mažiau, senjorai sutaupytus pinigus galėtų panaudoti sveikatinimo reikmėms ar kitiems reikalams.
Kampanija, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, labiausiai skirta senjorams – jie iš savo kišenės už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiausia.
Sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo teigimu, ministerijos tikslas – imtis tokių priemonių, kurios padėtų žmonėms taupyti perkant vaistus. Tam Lietuvoje sukurta vaistų kompensavimo sistema, leidžianti pacientui pačiam pasirinkti kokybišką vaistą, kurio priemoka būtų mažiausia.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 2015 metus Lietuvos gyventojai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų – penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. VLK specialistų teigimu, jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti dukart mažesnė – 27 mln. eurų.

Galimybė rinktis
Vyresni nei 65 metų žmonės, pernai įsigydami kompensuojamuosius vaistus, vaistinėse primokėjo apie 30 mln. eurų. Jeigu jie būtų rinkęsi pigiausius kompensuojamuosius vaistus, priemokoms būtų sutaupę apie 15 mln. eurų – iš savo kišenės būtų primokėję du kartus mažiau.
„Kad gali rinktis vaistą, pacien­tą turi informuoti gydytojas ir vaistininkas, o šis netgi privalo parodyti vaistinės monitoriaus ekrane visus turimus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga. Todėl raginame pacientus vaistus rinktis išmintingai – pasitarus su gydytoju, vaistininku pirkti tuos, kurių priemoka mažesnė, ir taip taupyti pinigus. Jei vaistų savybės vienodos, skiriasi tik kaina bei pakuotė, argi verta mokėti už kitokios spalvos dėžutę?“ ­­– sako laikinai einantis VLK direktoriaus pareigas Gintaras Kacevičius.
Ministerijos atstovai tvirtina: jų rūpestis, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašai nuolat atsinaujintų ir juose visada būtų pigesniųjų pasirinkimo galimybė. Pasak jų, visiems vaistams, tiek brangiems, tiek pigiems, taikomi tie patys kokybės reikalavimai, veikliosios medžiagos kiekis yra toks pat ir jie gydo vienodai.
Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilovas teigia, kad pacientų pasirinkimas pirkti pigesnius vaistus būtų naudingas ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai, nes ilgainiui mažėtų ir brangesnių vaistų kaina.

Pigiau, bet ar geriau?
Kad gyventojai gydytųsi pigesniais kompensuojamaisiais vaistais, sveikatos apsaugos sistemos valdininkai siekia jau kurį laiką. Prieš keletą metų netgi buvo ketinta finansiškai skatinti gydytojus, kad jie savo pacientus įtikintų brangius kompensuojamuosius vaistus, vadinamuosius patentinius (etinius), keisti į generinius – patentinių kopijas.
Tos pačios veikliosios medžiagos ir to paties tarptautinio pavadinimo vaistų grupę sudaro originalus preparatas ir vėliau pagamintos kopijos – generiniai vaistai. Pastarųjų veiklioji medžiaga tokia pat kaip ir originalaus patentinio vaisto, bet gali skirtis tam tikri priedai. Šie vaistai yra gerokai pigesni už patentinius.
Sergančiam žmogui svarbiausia, kad vaistai padėtų ir jo sveikatos būklė pagerėtų. Turintys teisę gauti kompensuojamuosius vaistus ligoniai dažniausiai nori gydytis naujais medikamentais, nors priemoka už juos ir didesnė.
Dažnai ir gydytojai pasisako už naujos kartos vaistus, laiko juos veiksmingesniais. Medicininėje literatūroje apie pigesnius generinius vaistus pateikiama prieštaringų nuomonių. Vienų specialistų manymu, jie niekuo nesiskiria nuo patentinių, kiti gi tvirtina, kad jie nėra tokie veiksmingi kaip patentiniai, sukelia daugiau nepageidaujamų organizmo reakcijų, tad dėti lygybės ženklo tarp patentinių ir generinių medikamentų negalima, jų skirtumai neapsiriboja pakuočių bei kainų skirtumais.
Skirdami vaistus gydytojai savo pacientų visada pasiteirauja, ar jie įstengs įpirkti paskirtą medikamentą, paaiškina, kad galima vartoti tiek brangesnį, tiek pigesnį analogą. Recepte gydytojai nurodo ne konkretaus vaisto, o veikliosios medžiagos cheminį pavadinimą.

Vietoj vaistų – papildai
„Nėra nei geresnių, nei blogesnių vaistų. Yra vaistai, skirti konkrečiam pacientui, – tvirtina Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. – Jei tam tikras vaistas veiksmingai gydo pacientą, tai juo gydytojas ir gydys, net jei jis ir nebus pats pigiausias. Kaitalioti vaisto nepatariama, nesvarbu, kad tai būtų tos pačios grupės medikamentas.“
Ne vienas gydytojas paliudytų: dažnai prireikia laiko, kol pacientui atitaikomas tinkamiausias vaistas. Būna, kad tos pačios veikliosios medžiagos kitų gamintojų vaistas ligonį veikia kitaip.
LGS prezidentas pripažįsta, kad gydytojai tam tikra prasme spaudžiami siūlyti savo pacientams gydytis pigiausiais vaistais, bet gydytojas yra atsakingas ne už vaisto kainą, o už paciento gydymą.
Vaistininkas, pirkėjui monitoriaus ekrane parodęs visus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, gali paraginti pirkti pigiausią, už kurį mažiausiai tektų primokėti.
„Taip vykdavo ir iki šiol, bet tai yra labai blogai, nes vaistininko įkalbėtas žmogus nusiperka ne gydytojo jam pasiūlytus vaistus, o kitus tos pačios grupės medikamentus. Paskui jis vėl dažniausiai grįžta pas savo gydytoją konsultuotis, tiks jam šis vaistas ar ne. Ir jei iš gydytojo išgirsta „be reikalo pirkote šį vaistą, reikėjo įsigyti tą, kurį rekomendavau“, pacientas to vaisto grąžinti nebegali“, – aiškina L. Labanauskas.
Lietuvos gydytojų sąjunga turi pavyzdžių, kai vaistininkai siūlo ne vaistus, kurių reikia pacientui, o maisto papildus tokiu pat pavadinimu. Jie pigesni, bet ne tokie veiksmingi, žmogus gali nukentėti.
„Bandėme diskutuoti, kad būtų grąžinta tvarka: pacientus gydytų gydytojai, o ne vaistininkai. Kol kas, deja, „gydome“ kartu“, – apgailestauja LGS prezidentas L. Labanauskas.

Rizikuojama pacientų sveikata
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė įsitikinusi, kad vaisto pasirinkimą turi lemti ne jo kaina, o veiksmingumas: ar vaistas ligoniui suteikia galimybę pasveikti, suvaldyti ligą.
„Vaistus turi parinkti ne kompiuteris, ne vaistininkas, o gydytojas. Svarbu, kad vaistas būtų veiksmingas, derėtų su kitais vartojamais medikamentais, – tvirtina V. Augustinienė. – Jei gydytojo parinkti vaistai leidžia sėkmingai kontroliuoti ligą, pakeitus bent vieną iš jų, nors ir tokia pat veikliąja medžiaga, gali sugriūti visas gydymas. Be to, jei vaistas netinka, gali kilti komplikacijų, prireikti gydymo ligoninėje arba dar blogiau – žmogus gali tapti nedarbingas ir valstybė turės mokėti neįgalumo pensiją.“
Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė mano, kad gydymas naujesniu, brangesniu vaistu dažniausiai yra veiksmingesnis.
„Deja, brangesnių patentinių vaistų skyrimas yra ribojamas, todėl jie kartais skiriami per vėlai, kai liga būna įsisenėjusi ir vaistai nelabai bepadeda. Ligonių kasos neturi pinigų visiems laiku kompensuoti reikalingus veiksmingus vaistus, todėl dažniausiai gydyti pradedama pigesniais medikamentais“, – apgailestauja V. Augustinienė.
Nors socialinės reklamos kampanijos sumanytojai sako, kad ragindami pirkti pigesnius vaistus tenori padėti žmonėms taupyti pinigus, iš tiesų tokiomis priemonėmis, matyt, norima priversti farmacijos kompanijas mažinti vaistų kainas, nes Lietuvoje jos nemažėja taip, kaip kitose šalyse.
„To nereikėtų daryti rizikuojant pacientų sveikata, – įsitikinusi V. Augustinienė. – Su farmacijos kompanijomis dėl vaistų kainų mažinimo reikėtų derėtis prieš įrašant juos į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dabar praktika tokia: kai įtraukia vaistus į Kompensuojamųjų sąrašą, jų kaina kažkodėl būna nesvarbi. Susirūpinama tik po kurio laiko, nes, matyt, nebetenka naudos patys valdininkai.“
Reklaminei akcijai numatoma išleisti 64 tūkst. eurų. Tiek pinigų pakaktų, pavyzdžiui, vienus metus gydyti 3–6 ligonius, sergančius labai sunkia, neišgydoma liga – vilklige kol kas vis dar nekompensuojamais, bet labai veiksmingais biologiniais vaistais.

Violeta Gustaitytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.