Valdžios dosnumas – skolintais pinigais

Valdžia staiga tapo itin dosni, suskato rūpintis visais ir kiekvienu, prisiminė visus pažadus, kažkada duotus žemdirbiams. Štai dabar padalins pinigėlių dėl sausros, kuri ištiko užpernai. Įdomu, kam teks mokėti už dabartinį valdžios dosnumą, skleidžiamą po COVID-19 skėčiu. Kas bus, kai pinigai bus pravalgyti, jei atslinktų dar viena ekstremali situacija?

Nutarta: specialiu Vyriausybės nutarimu

Buvo ir anksčiau apie tai kalbėta, derinta su Seimo Kaimo reikalų komitetu (KRK) bei Vyriausybe. Dabar jau tvirtai nutarta. Iš valstybės vardu pasiskolintų milijardų, skirtų šalies ekonomikai po COVID-19 pandemijos gaivinti, 8,5 milijonų eurų atseikėti žemdirbiams, lygiomis dalimis augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriams. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui kompensuoti žemės ūkio veiklos subjektų prarastas pajamas dėl 2018 m. ekstremalios sausros Vyriausybės pasitarime buvo pritarta dar gegužės 25 dieną, tačiau finansų ministerija suabejojo tada formaliu dalyku – rekomendavo šias lėšas skirti atskiru Vyriausybės nutarimu, neįtraukti į Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Tai esmės nekeičia. Skirtumas tik tas, kad oficialiai lėšos patvirtintos vėliau negu kitos priemonės.

Prisidėjo kiekvienas ministras

Užpernykštė sausra ir jos pasekmės galimai įeis į mūsų žemės ūkio istoriją. Ne vien todėl, kad ji „užstrigo“ trejus metus, bet ir todėl, kad epopėjoje dalyvavo visi trys šios kadencijos žemės ūkio ministrai. Taip rimti dalykai įgyja groteskiškų atspalvių.

Sprendimus, tiesiogiai susijusius su ekstremalia sausra, teko priimti Broniui Markauskui, dabartiniam Klaipėdos rajono savivaldybės merui. Įsakymus dėl nuostolių kompensavimo praėjusių metų birželio pradžioje pasirašinėjo Giedrius Surplys, dabar ministro pirmininko patarėjas.

Dabartinis ministras Andrius Palionis prisiminė sausros istoriją ir ją užantspaudavo. Prisiminė, nes toks buvęs ministerijos pažadas, kažkada išsprūdęs iš paties ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio lūpų.

Krepšelis buvo per mažas

Yra proga prisiminti, kas ir kaip. Kompensacijų krepšelis, kurį savo biudžete pernai rado ŽŪM (8,5 mln. Eur), buvo per mažas. Dėl šio klausimo pernai pavasarį ministro patariamojoje taryboje vyko aršių ginčų. Kai kurios kitos finansiškai pajėgesnės šalys narės nuo sausrų nukentėjusius savo ūkininkus tuo metu buvo jau seniai parėmusios, o mūsų ŽŪM apgailestavo, kad pavėluotai rado lėšų ir kad jų yra tiek, kiek yra.

ŽŪM vertinimu, žemės ūkio produkcijos gamintojai 2018 m. per tris sausros mėnesius apytiksliai patyrė nuostolių iš viso už 92 mln. Eur, bet, Žemės ūkio rūmų vertinimu, – žymiai daugiau.

Apie tokias lėšas galima buvo tik pasvajoti, o pernykštis pavasaris, išaušęs po sudėtingų metų, buvo sunkus – sausas ir vėsus, gyvuliams trūko pašaro, žemdirbiams – apyvartinių lėšų. Tai kėlė įtampą ir nepasitenkinimą. Kaip tik tada, praėjusių metų pavasarį, buvo reikalingos kompensacinės išmokos. Žemdirbių savivaldos atstovai priekaištavo ministerijai, kad skirta ne visa pažadėta kompensacijų suma už 2017 metų liūtis, kad kaimui skirti pinigai nukeliauja kitoms reikmėms.

Ministerija socialiniams partneriams pasiūlė keturias alternatyvas, kaip galima būtų skirstyti krepšelį. Žemdirbių savivalda aktyviai aptarinėjo, bet nuomonės kardinaliai skyrėsi. Esmė – kad ir kaip skirstysi, vis tiek galiausiai konkrečiam ūkio subjektui išmokų susidarys tik trupiniai.

Buvo tada, beje, ir pasiūlymas nesimušti dėl to krepšelio, nedalyti lėšų, pasaugoti jas melioracijai. Vis tiek tie trupiniai iš esmės ūkiui tik simbolinė pagalba, žemdirbiai jos nė nepajus, greit pravalgys. Tačiau galiausiai bendru sprendimu pasirinktas variantas – tradicinis: nors ir trupinius, bet padalinti visiems, augalininkams ir gyvulininkams.

Tame diskusijų įkarštyje iš premjero pavyko išpešti pažadą, kad Vyriausybė prisidės prie kompensacijų, suteiks tokio pat dydžio (8,5 mln. Eur) paramą.

Tokia yra priešistorė.

Kelia žemdirbių susirūpinimą

Dabartinis valdžios dosnumas už skolintus pinigus jau kelia ne tik ekonomistų, bet ir pačių ūkininkų susirūpinimą. Mąstantys žmonės supranta, kad skolą reikės grąžinti. Negali žinoti, kokia forma į biudžetą teks atiduoti pinigus. Grąžinti teks visiems – per naujus ar padidintus mokesčius, kurių projektai ir dabar žemdirbiams kelia šiurpą.

Kas dėl užpernai atsiradusių nuostolių, jie – kaip pernykštis sniegas. Gyvenimas nestovi vietoje. Bėdos ateina ir praeina, žmonės ir vėl žvelgia į naują bręstantį derlių, šiandien jau kiti rūpesčiai. Daliai ūkininkų, patyrusių nuostolių 2018 metais, kompensacijos jau nebeaktualios.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė pripažįsta, kad Dzūkijoje nuo sausros ūkiai nukentėjo ypač – ir užpernai, ir pernai. Tai lėmė, kad Varėnos, Trakų rajonuose beveik neliko pieninių bandų. Šiandien lengva ranka barstomi pinigai ūkininkus skaudina ir piktina, nes tuo metu, kai paramos iš tiesų reikėjo, jos nebuvo. „Dabar kompensacijos labiau primena pašalpas, kurios nepasiekia tikslo, reklaminį veiksmą prieš rinkimus“, – svarsto Dzūkijos ūkininkė.

Ji primena paprastą dalyką, nuolat kartojamą ir pačių ūkininkų, – jie nenori pašalpų. Yra pasiilgę normalių santykių rinko-
je – parduoti užaugintą produktą ir gauti tinkamą atlygį; yra pasiilgę pastovumo. Kaip tik neužtikrintumas, priklausomybė nuo valdžios malonės ūkininko veiklą daro nepatrauklią. Įvairios pašalpos bei kompensacijos (kam duos, kam neduos) supriešina žemdirbius, blogina jų įvaizdį plačiosios visuomenės akyse.

Ir nukentėjusiems, ir nenukentėjusiems

Valdžios užmojį neatsakingai žarstyti pinigus kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Jo atstovė Asta Narmontė pastebi, kad nukentėjusiems nuo koronaviruso remti skolintos lėšos dosniai dalijamos tiems, kas nukentėjo mažiausiai ar nenukentėjo išvis.

Keliolika milijonų eurų nutarta skirti smulkiesiems ūkininkams per vienkartines arba penkis mėnesius mokamas periodines išmokas. Periodinę išmoką gaus ir tie, kurie gavo mažesnę negu minimalus mėnesinis atlyginimas algą. „Teoriškai dirbantys ūkininkai paramą gali gauti du kartus – kaip darbo užmokesčio subsidiją ir periodinę išmoką. Nors didžioji dalis ūkininkų neprarado pajamų ir tęsė veiklą be apribojimų, ne jų veikla buvo labiausiai sutrikdyta karantino“, – teigia LLRI ekspertai.

Žemdirbiai gerai žino ir kitą dalyką: kad šioje valdžios pamalonintų smulkiųjų ūkininkų grupėje apstu yra „šiaudinių“ ūkininkų, kurie savo žemių nedirba, jas nuomoja. Piktina valdžios sprendimai, kurie skatina kai kuriuos žmones toliau nedirbti ir gerai gyventi.

LLRI ekspertams abejonių kelia ir daugiau sprendimų, padarytų po COVID-19 vėliava. Antai, kad valstybės pagalbą pieno sektoriaus įmonėms nutarta teikti pajamų lygiui (palyginti su ankstesniais metais) sumažėjus bent 5 proc., nors kitos įmonės remiamos, kai jų pajamos sumažėja 30 proc. Selektyvi tvarka kelia abejonių ir dėl pasirinktos kompensacijos tvarkos teisingumo, poveikio konkurencingumui, rinkos sąlygų iškraipymo ir, deja, tai paaiškinama tik artėjančiais rinkimais.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė