Valstybės socialinės pašalpos gavėjams – alkotesterio „filtras“

Šiuo metu Lietuvoje skurdžiai gyvenantys asmenys, kurių didžiąją daugumą sudaro ilgalaikiai bedarbiai, gauna valstybės paramą pinigine ir nepinigine forma: vietos savivaldybių seniūnijos tokiems asmenims ir jų nepilnamečiams vaikams skiria socialines pašalpas (vienam žmogui tokia socialinė pašalpa gali siekti iki 102 Eur per mėnesį, kiti jo šeimos nariai atitinkamai gali gauti 80 proc. ir 70 proc. šios sumos), kompensuoja būsto šildymo išlaidas, teritorinės darbo biržos terminuotą laikotarpį moka nedarbo draudimo išmokas, organizuoja įvairius nemokamus kvalifikacinius kursus, kurie turėtų padėti integruotis į darbo rinką.
Tačiau visuomenei jau seniai „akis bado“ faktas, kad iš valstybės pašalpų „krepšelio“ dažniau nei garbaus amžiaus senoliai, netekusieji šeimos maitintojo ar sveikatos, „semiasi“ socialinės rizikos grupių asmenys. Visuomenę piktina tai, kad iš tiesų į nelaimę patekusių žmonių sąskaita naudojasi piktnaudžiaujantieji alkoholiu, smurtautojai ir veltėdžiai.
Šią savaitę Seimas pradėjo svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kurios turėtų „prafiltruoti“ iš valstybės biudžeto skiriamos socialinės paramos gavėjus. Šių pataisų iniciatorių – Seimo narį Remigijų ŽEMAITAITĮ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti rengiamą naują dokumentą bei atsakyti, kokiomis priemonėmis bus drausminami asocialūs pretendentai į valstybės paramą.

„Seimui siūlau šiuo metu galiojantį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą papildyti punktu, kad teisė į paramą prarandama, jei per paskutinius 2 mėn. iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, jog vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus, t.y. jam buvo nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Tokio punkto įrašymą į įstatymą paskatino siekis motyvuoti žmones atsisakyti ydingo gyvenimo būdo bei žalingų įpročių.
Lietuvoje skurdžiai gyvenantys žmonės šiuo metu turi galimybę pasinaudoti Piniginės socia­linės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytomis lengvatomis ir kompensacijomis. Deja, besinaudojantieji tokia valstybės teikiama parama neretai stokoja motyvacijos ieškotis darbo ir gerinti gyvenimo sąlygas sau ir savo vaikams, nes valstybė tokias šeimas jau ir taip remia. Minėtos paramos tam tikrai asmenų grupei pakanka tam, kad patenkintų minimalius poreikius, t.y. įsigytų ir vartotų pigius alkoholinius gėrimus. Dėl to tokie asmenys nebeturi motyvacijos keisti savo įpročių ir dar labiau klimpsta į alkoholizmą. To pasekmė – konfliktai, smurtas šeimose ir kenčiantys vaikai.
Mano manymu, piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją panaudoti tikslingai. Priėmus siūlomą įstatymo projektą iš dalies pavyktų sutaupyti valstybės ir savivaldybių lėšų, skirtų socialinėms išmokoms mokėti bei užkirstų kelią asmenims, kurie nėra suinteresuot integruotis į darbo rinką ar įgyti darbo įgūdžių, piktnaudžiauti.
Šiuo metu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nėra numatytos paramos arba kompensacijos neskyrimo, sustabdymo ar nutraukimo sąlygos, kuomet į ją pretenduojantis ar ją jau gaunantis asmuo šios išmokos netenka arba jos mokėjimas yra nutraukiamas dėl asmens asocialaus gyvenimo būdo, t.y. girtuokliavimo.
Taigi siūlomu įstatymo projektu pirmiausia siekiama išgryninti tą visuomenės asmenų grupę, kuriai piniginė socialinė parama iš tikrųjų yra būtina.
Įstatymo pataisų inkorporavimas į šalies teisinę sistemą šiuo atveju būtų tikrai nesudėtingas – savivaldybių taryboms tereikėtų atitinkamai pakeisti priimtus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos gyventojams teikimo tvarkos aprašo. Beje, projektas visiškai atitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES reglamentuojančius dokumentus.“

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentė
Rasa PRASCEVIČIENĖ

Redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.